„ArtVilnius’23“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Jonas Sakalauskas.

Nuo pat penktadienio ryto vertinimo komisija, kuriai vadovavo menotyrininkė, šiuolaikinio meno parodų kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė, išrinko 7 geriausias „ArtVilnius’23“ mugės galerijas, geriausią parodos menininką, geriausią jaunąjį menininką bei geriausią mugės instaliaciją.

Tarptautinė vertinimo komisija, kurioje, be profesorės R. Jurėnaitės, taip pat dalyvavo „Kim?“ šiuolaikinio meno centro Rygoje programų direktorė Zane Onckule, meno istorikė, MOCAK šiuolaikinio meno muziejaus Krokuvoje kuratorė ir koordinatorė Mirosława Bałazy, viena iš galerijos „Georg Kargl Fine Arts“ Vienoje vadovių Melanie Wagner, „Crème de la Crème Haute Parfumerie“ butikų tinklo įkūrėjas ir vadovas, meno kolekcionierius Andrius Remiševskis.

Premijos geriausiems menininkams ir instaliacijai

Geriausia jaunąja „ArtVilnius’23“ menininke komisija pripažino Užupio meno inkubatoriaus menininkę Juliją Skudutytę. Komisija pažymėjo savitą menininkės kūrybą, kurioje tikroviški realistiniai kasdienybės motyvai jungiasi su fantazijos elementais, kurdami intymius, jautrius pasakojimus. Menininkei įteikta 2000 eurų premija.

Geriausio „ArtVilnius’23“ menininko vardą komisija skyrė latvių menininkui Pauliui Liepai. „Tai vienas ryškiausių parodos autorių, – sakė komisijos pirmininkė R. Jurėnaitė. – Jo kūryboje susitinka klasikinė grafikos technika, medžio raižiniai, statinių planų, rankraščių, archyvų metaforos. Iš pirmo žvilgsnio minimalistiniai kūriniai turi daugybę niuansų ir poteksčių. Tai menas, savitai ir jautriai balansuojantis tarp geometrinių abstrakcijų ir konceptualaus meno.“ P. Liepai įteikta  3000 eurų premija.

Geriausia „ArtVilnius’23“ instaliacija paskelbtas parodos „Takas“ erdvėje instaliuotas Monikos Žaltauskaitės-Grašienės objektas „Mėnulio jūra“. Žakardas – pamėgta menininkės technika. Jos kūrinys mugėje, teigia R. Jurėnaitė, monochrominis, grafinis, subtilus, nuotaikingas, labai poetinis ir netikėtai suderintas su žakardinio audimo technika. Geriausios instaliacijos autorei įteikta 2000 eurų premija.

Atidarymo vakare tradiciškai paskelbtos ir 7 geriausios „ArtVilnius’23“ galerijos. Komisijos nariai įvertino ryškias jų programas ir puikiai parengtas, apgalvotas ekspozicijas.

VDA galerija „5 malūnai“ vertinimo komisiją papirko ir įtikino įdomiais darbais, fiksuojančiais menininkų – Dainiaus Liškevičiaus, Laimos Kreivytės, Monikos Dirsytės, Česlovo Lukensko performansus. „Kiekvienas iš šių dokumentų galėtų būti visiškai savarankiškas kūrinys“, – teigė R. Jurėnaitė.

Viena žymiausių ir populiariausių Rygos šiuolaikinio meno galerijų „Māksla XO“ įvertinta už puikiai apgalvotą, elegantišką, konceptualią ir geriausią mugės menininką pristatančią programą.

Šiais metais tarp geriausiųjų pateko ir daug metų ne vienos vertinimo komisijos pažymėta, tačiau apdovanojimo atsisakiusi, Vilniaus galerija „Meno niša“. „Šią ydingą praktiką reikia baigti“, – sakė komisijos pirmininkė R. Jurėnaitė, pabrėžusi, kad „Meno nišoje“ itin įdomiai dera pripažinti ir jaunieji menininkai, kurių karjerą galerija tarsi subrandina.

Komisija pažymėjo ir Vilniaus galeriją „MOrka“. „Tai nenuobodi galerija, – sakė komisijos pirmininkė. – Ji tarsi siekia rodyti tarpusavyje nesusijusius meno kūrinius, tačiau tas sąmoningas, vienas kitam prieštaraujančių dalykų rodymas yra nuostabiai žavus. Blogiukų įvaizdis praturtina meno sceną.“

Užupyje kuklias patalpas turinti „The Room Gallery“ meno mugei „ArtVilnius’23“, komisijos nuomone, parengė nepriekaištingai gerą, savitą programą, kurioje dera abstrakcijos ir figūratyvinis menas, kuriantis serialus ir apibendrinančius sapnus. „Šiai galerijai pavyko aiškiai suformuoti savo veidą“, – sakė R. Jurėnaitė.

Vilniaus „The Rooster Gallery“ pažymėta už gebėjimą atspindėti naujas tapybos tendencijas ir kryptis. Už tai, kad nuolat stebi meno sceną ir stengiasi išlaikyti santykį su tuo, kuo gyvena meno pasaulis.

Komisija įvertino ir VDA Telšių dailės galerijos pasirinkimą rodyti skulptūros darbus, kurie atspindi skulptūros meno stiprybę šiame regione.

Mugė tęsis šeštadienį ir sekmadienį

Trijose pagrindinėse centro salėse ir lauke – 12 tūkstančių kvadratinių metrų plote – įsikurs 70 meno galerijų ir institucijų, 300 menininkų iš 18 pasaulio šalių. Tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’23“ programos rengėjai ir kuratoriai mugės lankytojams parengė programą, kurios svarbiausias akcentas šiais metais – performatyvumas.

Pagrindinė „ArtVilnius’23“ galerijų programa ir stendai „Litexpo“ bus įsikūrę 5 ir 3 salėse.

Tarptautinėje skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas“, kurią kuruoja menininkas, VDA Skulptūros katedros vedėjas doc. Vytenis Burokas, šiais metais – 16 menininkų iš Lietuvos ir užsienio.

Šiuolaikinio meno kuratorius, rašytojas Valentinas Klimašauskas šių metų tarptautinės mugės „ArtVilnius’23“ projektų zonos programą pavadino „Šiandien, vakar, rytoj“. Programa dedikuota nutikimams, pasikartojimo galimybei ir negalimybei, šiandienai, kurią veikia vakarykštė diena ir kuri neabejotinai paveiks rytojų.

Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’23“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė.

Šiais metais meno mugė „ArtVilnius’19“ kviečia į unikalią pažintį su šiuolaikiniu Prancūzijos menu. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Vilnių atvyko net 11 rinktinių Prancūzijos galerijų ir gausybė šios šalies menininkų. Prancūzijos šiuolaikinio meno scenai dedikuotos programos #FocusFrance  dalyvių pavardės ne kartą nuskambėjo ir komisijos geriausių mugės dalyvių išrinktųjų sąraše.

Nugalėtojus išrinko vertinimo komisija: komisijos pirmininkas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė, „Lewben Group“ ir „Lewben Art Foundation“ valdybų pirmininkas Vilius Kavaliauskas, MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė ir  Estijos šiuolaikinio meno plėtros centro, KAI meno centro ir šiuolaikinio meno bienalės „Tallinn Photomonth” projektų vadovė Kadri Laas. „Kaip ir kasmet, buvo nelengva išrinkti mugės geriausius, kurie pasižymi savo kūrybine įvairove”, – teigė komisijos pirmininkas  Virginijus Kinčinaitis.

Prieš keletą metų meno mugėje įvesta naujovė, renkamos net septynios geriausios galerijos. Šiemet geriausiomis „ArtVilnius‘19“ galerijomis tapo (abėcėles tvarka): „Bubenberg“ (Prancūzija), „Galerie Eric Mouchet“ (Prancūzija), „Galerie Thomas Bernard | Cortex Athletico“ (Prancūzija), „Kogo“  (Estija), „Māksla XO“ (Latvija), „The Rooster Gallery“ (Lietuva) ir „Titanikas. VDA parodų salės“ (Lietuva).

Komisija, nardžiusi tarp kūrinių įvairovės, bendru sutarimu  sutarė  geriausiu „ArtVilnius‘19“ menininku pirmą kartą paskelbti duetą – prancūzus Émilie Brout ir Maxime Marion, kuriuos pristato Prancūzijos galerija „22,48 m²“. Geriausia „ArtVilnius‘19“ skulptūra/instaliacija paskelbta #FocusFrance dalyvės Elsa Philippe šiuolaikinis kosmopolitiškas meno kūrinys, hipnotizuojantis koliažas, ekrane siūlantis šiuolaikinio pasaulio interpretaciją. Jo kūrinys yra #FocusFrance parodos „On the Edge“ dalis.

Meno mugės mecenatas advokatų kontora „Cobalt“, kaip ir kasmet, geriausią  „ArtVilnius‘19“ jaunąjį menininką (iki 35 m.) apdovanojo 2000 eurų premija. Apdovanojimas atiteko Laurai Sabaliauskaitei, kurią pristato „Titanikas. VDA parodų salės“. Pasak komisijos pirmininko Virginijaus Kinčinaičio, menininkės darbai labai asmeniški, projekciniai, pagrįsti gilia mitologija ir tuo pačiu tirpstantys ekrano pikseliuose.

„ArtVilnius‘19”  lankytojai taip pat gali išrinkti savo favoritus. Iki šeštadienio, birželio 1 d., mugėje jie gali balsuoti už  patinkančią galeriją ir menininką, kuriems atiteks „Volfas Engelman“ piniginės premijos.

10-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘19” veiks gegužės 30 – birželio 2 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo”. Mugės programą galite rasti www.artvilnius.com/lt

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Globoja Vilniaus savivaldybė

Nuo kovo 21 d. po Vilniaus gatves kelis mėnesius važiuos penki troleibusai, apipavidalinti žinomų ir aktyviai kuriančių naujosios kartos tapytojų darbų atvaizdais.

Projekto dalyviai – jauni tapytojai Linas Jusionis, Adomas Danusevičius, Andrius Zakarauskas, Darius Jaruševičius ir Ina Šilina (Polyrabbit.Duplicate), Indrė Ercmonaitė, Simonas Kuliešis, Jolanta Kyzikaitė.  Šių tapytojų pavardės meno lauke jau gerai žinomos. Dauguma autorių pastarąjį dešimtmetį pabaigė studijas Vilniaus dailės akademijoje arba tebestudijuoja. Jaunųjų autorių darbus galėjome išvysti jų personalinėse parodose ir meno projektuose: meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniaus Tapybos Trienalėje ir „Jaunojo Tapytojo Prizo“ konkurse. Minėtų tapytojų darbai įtraukti į Lietuvos ir užsienio meno kolekcijas, dalies menininkų kūrinius išvysime ir buvusio Lietuvos kino teatro vietoje statomame Modernaus meno centre.

Vienas esminių „Tapybos Maršrutizatorių" tikslų – supažindinti vilniečius ir į Vilnių atvykstančius  svečius su ryškiausiais  miesto šiuolaikinės tapybos jaunaisiais kūrėjais, jų darbais ir idėjomis. 

Projektu siekiama parodyti, kad tapyba šiais laikais gali egzistuoti įvairiausiais pavidalais, kad ją irgi veikia naujosios technologijos ir ji nebūtinai turi būti paveikslas, aliejiniais dažais nutapytas ant drobės, įrėmintas ir pakabintas ant sienos, bet gali keistis reaguodama į istorines realijas.

„Vilnius – atviras idėjoms. Todėl ši jaunųjų tapytojų iniciatyva išties džiugina ne tik išmone ir kūrybingumu, bet ir menininkų siekiu plačiau supažindinti vilniečius ir miesto svečius su šiuolaikiniu menu, parodyti, kad menas gali peržengti tradicinę eksponavimo ribą ir erdvę, būti dinamiškas, žengti kartu su laiku ir naujausiomis technologijomis bei savotiškai atlikti švietimo funkciją. Tai kur kas daugiau nei meno integravimas į miesto erdves, tai – inovatyvus dialogas tarp kartų, kurio dėka kasdienės kelionės viešuoju transportu mieste bus smagesnės ir įdomesnės“, - džiaugiasi jaunųjų menininkų iniciatyva mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

Tai kur kas daugiau nei meno integravimas į miesto erdves, tai – inovatyvus dialogas tarp kartų, kurio dėka kasdienės kelionės viešuoju transportu mieste bus smagesnės ir įdomesnės.

Projekte pristatoma jaunoji tapytojų karta ypatinga tuo, jog ji formavosi veikiama skaitmeninių medijų, o patys multimedijų ekranai padarė ženklią įtaką šiuolaikinės visuomenės santykiui su atvaizdais. Troleibusas veikia tarsi socialinio tinklo siena, ant kurios įkūnijama šiuolaikinė tapyba apjungia pačias įvairiausias miestiečių ir svečių grupes. Menininkai siūlo pamąstyti, kas atsitinka, kai tapyba išeina iš parodų salės ir keliauja po miestą, sukurdama įvykį vilniečių kasdienybėje, nustebindama miesto svečius, pademonstruodama jiems mūsų miesto gyvybingumą, reflektyvų bei autoironišką santykį su dabartimi.

„Tarptautinė meno mugė „ArtVilnius“ prisideda prie projekto „Tapybos maršrutizatoriai“ įgyvendinimo, nes turime bendrų tikslų. Vilniuje vykstanti meno mugė yra savotiškas institucinis meno maršrutizatorius, kuris didina meno sklaidą, edukuoja auditoriją, aktyvina meno rinką bei siekia priartinti meną prie žiūrovo. Todėl „Tapybos maršrutizatoriai“ pristatantys jaunosios kartos tapytojų kūrinius bus tarsi interaktyvi įžanga į birželį vyksiančią 8-ąją meno mugę „ArtVilnius“ – sakė „ArtVilnius“ mugės vadovė Diana Stomienė.

"Tapybos maršrutizatoriai" po Vilnių maršrutuos tris mėnesius. Meno laboratorija ŠČ/SHCH — šiuolaikinio meno procesų galerija ieškanti naujų kultūros aktualizavimo formų. Galerija nepririšta prie konkrečios lokacijos ar laiko, gali būti meno erdve ir įvykiu, situacija atsirandančia ir "ŠiČia", ir "ŠiČia".

Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse šiemet lankytojams siūlo gausią programą. Mugės svečiai susipažins 60 meno galerijomis iš 12 šalių ir išvys papildomų reginių.

Šiemet specialiu mugės svečiu tapo Lenkija, kuri pristatys 10 įdomiausių šalies meno galerijų ir institucijų. Gegužės pradžioje „ArtVilnius‘16“ Lenkijos programos kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė, LRT laidos „Durys atsidaro“ komanda, meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis ir Latvijos žurnalistai iš portalo artterritory.com vyko į Lenkiją susipažinti su mugėje dalyvausiančiomis Varšuvos ir Krokuvos galerijomis. Į kelionę šią grupę pakvietė Lenkijos kultūros institutas Vilniuje ir „Adomo Mickevičiaus institutas“ Lenkijoje.

Įtraukianti Varšuvos meno scena

„ArtVilnius‘16“ organizatoriai jau dėlioja baigiamuosius meno mugės akcentus ir vizito į Lenkiją metu pirmieji pamatė, kokie menininkų kūriniai bus eksponuojami Vilniuje. Galerija „local_30“ yra viena svarbiausių privačių šiuolaikinio meno galerijų Varšuvoje. Ji meno mugėje pristatys skandalingos menininkės Natalia LL kūrybą. Mugės lankytojai išvys ir Karolinos Bregulos, Filipo Berendto ir Zuzannos Janin kūrinius. Galerijos „local_30“ įkūrėja ir garsi menininkė Z.Janin pasakoja, kad į „ArtVilnius‘16“ atveš vieną naujausių kūrinių – milžiniškus dronus, kuriuos sukūrė iš automobilio „VolvoV70 Cross Country“.

„Pastarasis automobilio modelis dažnam asocijuojasi su šeima, saugumu, XX amžiaus kultūra. Supjausčiusi šią mašiną sukonstravau dronus, kurie atspindi nebe tokią saugią epochą. Į ją ateina dronai, kurie bando padėti, tačiau tuo pačiu tampa pavojingi, o kartais virsta ginklais kare“, – pasakojo galerijos „local_30“ įkūrėja ir menininkė Z.Janin.

Šešis metus veikianti galerija „Czułość“ jau mėnesį įsikūrusi naujoje erdvėje Varšuvos senamiestyje. „Czułość“ savininkas ir menininkas Janekas Zamoyskis sako, kad ši naujoji vieta yra savotiškas eksperimentas, nes galerija dirba su šiuolaikine fotografija, o yra įsikūrusi vienoje senamiesčio gatvėje.

„ArtVilnius‘16“ komanda Varšuvoje aplankė galeriją „m2“, kurios savininkė Matylda Prus supažindino su menininko Marcino Zawickio tapyba. Joje atsiskleidžia netikėti natiurmortai lydimi intriguojančių detalių. Su galerija „m2“ į Vilnių atvyks ir menininkas Grzegorzas Sztwiertnia. Savo studijoje jis parodė ciklą „Tarcyce/Targoids“. Pasitelkęs aliejinę tapybą menininkas kvadratinėse drobėse tarsi išoperuoja šautinės žaizdos vaizdinį.

Romantika ir vampyrai Krokuvoje

Krokuvos meno galerijos taip pat ruošiasi į „ArtVilnius‘16“. Galerija „Zderzak“ kvies į paslaptingą ir vieną romantiškiausių parodų. Galerijos vadovė Marta Tarabula atskleidžia, kad žiūrovai klaidžios ypatingu labirintu, kuriame susidurs su penkiomis skirtingomis temomis, nuo vampyrų iki

lunatikų. Ekspozicijoje bus pristatomi penkių Lenkijos menininkų kūrybą: Vilniuje gimusio Andrzejaus Wróblewskio, Monikos Szwed, Cyrylo Polaczeko, Piotro Jaros ir Łukasz Stokłosos, kurio darbai yra įtraukti į reikšmingą knygą „100 rytojaus tapytojų“. Parodą „Vampyrai iš Krokuvos“ rengiantis garsus Lenkijos kuratorių Janas Michalskis teigia, kad tai bus romantiškiausia ekspozicija visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Dažna Krokuvoje aplankyta galerija yra įsikūrusi daugiabutyje, jos neturi ryškių iškabų gatvėse, tačiau į šių galerijų parodų atidarymus susirenka šimtai žmonių. Netradicines erdves galerininkai išnaudoja kūrybiškai, todėl galerijos veikia kaip tam tikras socialinis tinklas. Galerijos „F.A.I.T“ savininkai Magdalena Kownacka ir Gawełas Kownackis pasakoja, kad bute įrengta galerija turi daug pliusų. Jie ne tik išnaudoja netradicinio eksponavimo galimybes, bet ir tampa įvairių susitikimų vieta, galerijoje esantis baras yra vienas iš traukos židinių.

Ryškiausia Krokuvos meno institucija – Šiuolaikinio meno muziejus „Mocak“ į Vilnių atveža garsiausių Lenkijos menininkų kolekciją. Centrui priklauso tokių žymių menininkų kaip Marinos Abramovič, Sarah Lucas, Ai Weiwei, Mirosławo Bałkos, Paweło Althamerio ar lietuvio menininko Artūro Railos darbai.