Daug žmonių pirmenybę teikia natūraliai Kalėdų eglutei, nes neįsivaizduoja šventės be jos kvapo. Eglės eteriniai aliejai ne tik skanina, bet dezinfekuoja orą. Nubyrėję spygliai irgi naudingi – jie gali ilgiau užsilikti namuose.
Turi būti be chemijos
Tai, kad eglės spygliai gali būti dedami į arbatą – nustebins ne vieną, nors mūsų protėviai spyglius naudojo taip pat, kaip ir vaistažoles. Spygliai – tai ir aromaterapijos, ir organizmą stiprinanti, ir kūną gražinanti bei kai kurias ligas gydanti priemonė. Galbūt atitarnavusią Kalėdų eglutę galime paversti sveiku gėrimu?
Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė nepataria pirktinės žaliaskarės spyglių "dėti į kūną", jei nėra žinoma, ar ji buvo kaip nors apdorota, kaip ir kur užauginta. Vis dėlto nubyrėjusios Kalėdų puošmenos spyglius galima panaudoti aromatinei, sveikatos teikiančiai voniai. Spyglius, pasak J.Balvočiūtės, reikia pašutinti ar net šiek tiek pavirti, nuovirą supilti į vandenį ir jame pagulėti.
"Tokia vonia atgaivins, suteiks vitaminų, kitų medžiagų. Tokia vonia labai padeda peršalus. Be to, spygliuočių vonios labai sveika raumenims. Tai visapusiškai mus stiprinanti priemonė", – vardijo žolininkė.
Be to, nuo Kalėdų eglutės likusiais spygliukais galima atgaivinti, dezinfekuoti patalpos orą, juos sudėjus į specialią smilkalinę ir kaitinant. Spyglius galima sudėti į retą audinį ir pasikabinti patalpoje ar įdėti į drabužinę – tačiau tokiu atveju kvapas nebus stiprus. Spyglius susmulkinus, sutrynus, aromatas bus stipresnis. Tokius miltelius galima pastatyti kad ir prie dirbtinės Kalėdų eglutės, ir sklis aromatas, dėl kurio daugelis renkasi tikras žaliaskares.
Spygliuočių eteriniai aliejai turi dezinfekuojančių savybių, galbūt todėl ir sakoma, kad spygliuočių miške valosi plaučiai.
Įrankis bulvėms grūsti
"Dar kai mano mergytės buvo mažos, būdavo gaila išmesti Kalėdų eglutę. Susišluodavome spyglius, o iš koto pasigamindavome menturį. Dauguma šakų pašalinamos, tik apačioje, tame pačiame lygyje paliekamas sprindžio ilgio šakų vainikas. Kotas ir šakos nužievinami ir štai įrankis bulvėms grūsti, košei maišyti", – patirtimi dalijosi žolininkė.
Jei norima dar plačiau panaudoti spyglius, iš miško galima parsinešti švarių, neužterštų spyglių. Tuomet iš eglių, taip pat ir iš pušų spyglių galima pasigaminti sveikos, aromatingos arbatos.
Spyglių nereikia specialiai džiovinti – galima iškart žalius berti į arbatinuką ir mėgautis gėrimu. Tie, kurie nori spyglius naudoti ilgesnį laiką, šaldo šaldiklyje, tuomet jie, kaip teigiama, išsaugo dar daugiau naudingų savybių nei sudžiūvę.
"Jei žemai nuskinsite keletą šakelių savo šeimai, medis nenukentės. Jų daug nereikia, nes puodeliui arbatos pakanka kelių spygliukų. Per didelės koncentracijos gėrimas bus per stiprus ir neskanus. Prieš dedant spyglius galima pasmulkinti", – aiškino pašnekovė.
Jei reikia didesnio kiekio spyglių, spygliuočių šakelių viršūnių apstu kirtavietėse. Reikėtų eigulio teirautis, kur yra kirtavietės ir kur galima spygliauti.
Turint didesnį kiekį šios kvapnios žaliavos, galima ją naudoti ne tik arbatai, bet ir voniai, užplikius, pavyzdžiui, kibire. "Tokia vonia dar ir apgina nuo depresijos", – pridūrė pašnekovė. Nestiprią arbatą galima gerti profilaktiškai, ji turi vitamino C ir kitų naudingų, organizmą stiprinančių medžiagų.
Valgydavo ūgliukus
Nors teigiama, kad žiemą spygliuose yra daugiausia vitaminų, tačiau, pasak J.Balvočiūtės, ir visais kitais metų laikais jų spygliuose yra pakankamai daug, tad bet kada nuskinti jie bus naudingi.
"Būdami vaikai netgi valgydavome šviežius pušų ūglius. Aišku, daug jų nesuvalgysi, tik kelis", – prisiminė moteris. "Tik jokiu būdu negalima skinti augalų viršūnių!" – įspėjo pašnekovė.
Be eglių ir pušų, į arbatą galima įdėti kėnio ar kito spygliuočio spyglių, bet nereikėtų persistengti.
"Su spygliais reikia elgtis labai delikačiai. Pasidarę per stiprią arbatą visi spjaudysis", – patarė žolininkė.
Žiemos žalėsiai stiprina imunitetą
Šviežiuose pušų ir eglių spygliuose yra chlorofilo, karotino, vitaminų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, kobalto, geležies, mangano, aliuminio, vario, fitoncidų, eterinio aliejaus, fitohormonų, bakteriostatinių ir antihistamininių (antialerginių) medžiagų. Eglių spygliuose yra nepakeičiamų aminorūgščių. Spygliai nuo seno vartojami avitaminozei, ypač trūkstant vitamino C, gydyti ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai didina imuniteto atsparumą, stiprina organizmą, lėtina senėjimo procesus. Preparatai pasižymi nervus raminančiu, skausmo malšinamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžį varančiu veikimu. Eglės spygliais gydomos širdies kraujagyslių, galvos smegenų ligos, veido odos, grybeliniai susirgimai, bronchinė astma. Pušų spygliai labai dažnai naudojami odai ir plaukams prižiūrėti.
Šaltinis: ekologija.lt.
Jei trūksta vitamino C
40 g sukarpytų eglių spyglių reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengti, po dvidešimties minučių nukošti. Gerti po 50 ml užpilo penkis kartus per dieną. Šis vitamininis gėrimas geriamas ne tik tada, kai trūksta vitamino C, bet taip pat kosėjant, sergant inkstų ir šlapimtakių ligomis.
100 g sukarpytų pušų spyglių užpilti vienu litru šalto virinto vandens, įpilti tris arbatinius šaukštelius citrinų sulčių ir pusę valandos virinti ant silpnos ugnies. Nukėlus nuo ugnies, po trijų valandų perkošti. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną po valgio.
Šaukštą smulkiai sukarpytų spyglių sumaišome su šaukšteliu džiovintų ir susmulkintų vaistažolių, pavyzdžiui, mėtų, jonažolių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų lapų ir t.t. Paruoštą mišinį reikia užpilti vienu litru verdančio vandens, uždengti, po dvidešimties minučių nukošti. Šios arbatos labai naudingos sergantiems kraujagyslių ir širdies ligomis, jos padeda organizmui susigrąžinti jėgas po sunkių ligų, skatina radioaktyvių medžiagų šalinimą iš organizmo.
Šaltinis: ekologija.lt
