Ji atsidavusi savo profesijai, tačiau kartu daug laiko skiria ir neatlygintinai medicininei švietėjiškai veiklai, kūrybai, prisideda prie kultūrinių renginių organizavimo. Groja keliais muzikos instrumentais, jos tapybos darbai eksponuojami parodose, o eilės sugula į leidinius. Be to, jau daugiau kaip 40 metų kartu su vyru Antanu puoselėja jaukų šeimos židinį.
– Kokios mintys sukosi galvoje per Metų kaunietės rinkimų finalines iškilmes?
– Metų kaunietės rinkimų finalinės iškilmės vyko Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, todėl negalėjau nepagalvoti apie savo apsilankymus čia, matytus spektaklius, sutiktus žymius žmones. Žinoma, projekto „Metų kaunietė“ finalininkės vaidmuo neapsiėjo be jaudulio. Juk šalia manęs greta buvo garsi solistė profesorė Sabina Martinaitytė, kitos garbios konkurso finalininkės. Geranoriška ir profesionali iškilmių organizavimo komanda sukūrė puikią renginio atmosferą, todėl neliko vietos mintims blaškytis.
J.Jankauskienę labiausiai inspiruoja galimybė prisidėti prie bendro reikalo, patirti bendrystės jausmą su bendraminčiais, pasidžiaugti realizuotais projektais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
– Minėjote, kad visiškai nesitikėjote laimėti. Ko apskritai tikėjotės iš šio projekto ir ką gavote?
– Dalyvauti mane pastūmėjo Nepriklausomų rašytojų sąjunga ir Lietuvos universitetinių moterų asociacija LUMA, kurioms priklausau. Iš tiesų nesitikėjau tapti Metų kaunietės konkurso nugalėtoja, tačiau turėjau vilties patekti į finalininkių šešetuką. Turiu pripažinti, kad mano galimybėmis tapti šio konkurso laureate tikėjo ir prie sėkmės labai prisidėjo šeimos nariai, darbo ir pomėgių kolegos, poetai, kaimynai, draugai. Esu visiems labai dėkinga.
– Kaip manote, ką Kaunas laimėjo per devynerius metus, kol tęsiasi šis projektas?
– Metų kaunietės rinkimai – puikus sumanymas, įkvepiantis ir padrąsinantis moteris veikti, siekti ir įgyvendinti tikslus. Projektas sudaro galimybę skleisti teigiamą patirtį tų moterų, kurioms rūpi daugiau nei asmeninė gerovė. Per šį projektą pamatome, kiek daug prasmingo ir gražaus gali nuveikti moteris.
Turiu pripažinti, kad mano galimybėmis tapti šio konkurso laureate tikėjo ir prie sėkmės labai prisidėjo šeimos nariai, darbo ir pomėgių kolegos, poetai, kaimynai, draugai.
– Jūs esate sukaupusi solidžią medikės ir visuomenininkės patirtį. Iš savo patirties spręsdama gal galite palyginti, kaip per tuos metus keitėsi aplinkinių požiūris į veiklias moteris?
– Nereikia stebėtis, kad moters vaidmuo darbo kolektyvuose, visuomeniniame gyvenime ir valstybės valdyme kasmet vis auga ir stiprėja. Mano manymu, šis fenomenas susijęs ir su vaikų muzikiniu bei meniniu ugdymu, prie kurio labiau linksta mergaitės. Juk žmogus, turintis muzikinį ar kitokį meninės raiškos gebėjimą, daug lengviau pastebimas aplinkoje, išsiugdo lyderio savybes – ne tik būti priekyje, bet ir vesti paskui save kitus.
– Neseniai su vyru atšventėte gražią santuokos sukaktį. Pasidalykite esminiais principais, kas, jūsų nuomone, lemia, kad šeimoje vyrautų darna?
Asmeninio archyvo nuotr.
– Mes su Antanu drauge esame daugiau kaip 40 metų. Darnos šeimoje siekiame abu. Svarbu, kad iškylančių problemų ir gyvenimo rūpesčių akivaizdoje nebūtume susiskaldę, bet išliktume vieningi ir susitelkę.
– Kaip namuose, darbe, visuomeninėje veikloje sprendžiate kilusius nuomonių skirtumus?
– Kompromisais.
– Kaip sekėsi suderinti pareigą šeimai, ypač kol vaikai buvo maži, ir prisiimtus įsipareigojimus rūpintis pacientais bei dar rasti laiko kūrybai?
– Buvo nelengva, tačiau visados jaučiau artimųjų paramą. 1980 m. susilaukę pirmagimės Dalios, mes su vyru pasikvietėme kartu gyventi ir padėti auginti dukrelę mano močiutę Liudviką. Tada galėjau tvirčiau tobulėti gydytojos oftalmologės srityje ir neužleisti muzikavimo papildomai dirbdama muzikos vadove vaikų lopšelyje-darželyje, o vasaros metu – ir pionierių stovykloje „Trimitas“. Profesorės Emilijos Daktaravičienės paskatinta, 1981–1985 m. stažavausi Maskvos Helmholtzo akių ligų mokslo tyrimų instituto aspirantūroje. 1987 m. gimus sūnui Mindaugui, jį auginti padėjo vyro mama, kuriai šiemet suėjo 96 metai.
J.Jankauskienės talentų ir veiklos sričių, į kurias ji pasinėrusi, – daug ir įvairių. (Asmeninio archyvo nuotr.)
– Kaip manote, ką jums, o kartu ir jūsų šeimai suteikė galimybė pasinerti į kūrybą?
– Mano šeimoje menui ir kūrybai niekas neabejingas. Vyras jaunystėje fotografavo ir filmavo. Perskaitęs ir išanalizavęs prancūzų rašytojo, meno kritiko ir istoriko Henri Perruchot monografijas apie impresionistų ir postimpresionistų gyvenimą bei kūrybą 1987 m. laisvalaikiu ėmėsi ir pats tapyti. Iš Maskvos, kur mokiausi aspirantūroje, jam parveždavau reikalingų tapybai priemonių. Dukra Dalia, sekdama mano pavyzdžiu, pamėgo muziką, sėkmingai baigė Kauno 1-ąją vaikų muzikos mokyklos kanklių klasę. Būdama dabartinio LSMU studente, daug metų grojo dabartinio KTU dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“.
– Esate labai organizuota, energinga, spėjate suktis įvairiose srityse. Daugybei geros širdies žmonių būna, kad jie sunkiai ištaria žodį „ne“. Koks jūsų santykis su tuo „ne“?
– Iš tiesų, kategoriškas žodis „ne“ man nėra pats tinkamiausias nepritarimui ar prieštaravimui išreikšti. Aš jį vartoti vengiu, tačiau kartais tenka.
– Gal galite išskirti kelis, jūsų nuomone, svarbiausius savo gyvenimo įvykius?
– Tai labai sunku padaryti. Iš praeities kažką išskirti kaip ypatingą įvykį nenorėčiau. Man būdingas sėslumas ir pastovumas einant pasirinktu gyvenimo keliu.
– Ar yra dalykų, dėl kurių gailitės, kad jiems taip ir nesiryžote?
– Šiek tiek apmaudu, kad savo laiku neįtvirtinau įgūdžių vairuoti automobilį. Vairuotojo pažymėjimą įgijau dar būdama studente, tačiau, neturėdama automobilio, pritrūkau motyvacijos.
– Padedate organizuoti įvairias šventes, kultūrinius renginius, mielai pati skaitote savo poeziją, grojate, leidžiate knygas, rengiate tapybos parodas. Kas jus gena į priekį, kas inspiruoja?
– Visose organizacijose, kuriose dalyvauju, labiausiai mane inspiruoja galimybė prisidėti prie bendro reikalo, patirti bendrystės jausmą su bendraminčiais, pasidžiaugti realizuotais projektais. Sukaupta patirtis dalyvaujant Nepriklausomų rašytojų sąjungoje įkvėpė imtis rašytinio akių ligų gydytojų, vadovavusių Kauno akių ligų klinikai, įamžinimo. 2019 m. LSMU Leidybos namai išleido mano parengtą knygą „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“ apie profesorę E.Daktaravičienę. Šiais metais turi pasirodyti prisiminimų knyga apie Akių ligų katedros vedėją docentą Juozą Nemeikšą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
– Ką sau esate suplanavusi nuveikti šiais metais? Kokios tolesnės ateities naujos veiklos, projektai, svajonės, jeigu leis COVID-19 situacija?
– Mano užimtumą didžiąja dalimi reglamentuoja profesinės ir visuomeninės veiklos kalendoriai. Darbas LSMU ir Akių ligų klinikoje vyksta nustatyta tvarka, lanksčiai adaptuojantis prie karantino sąlygų. Jeigu leis COVID-19 situacija, planuoju daugiau laiko skirti Lietuvos epiterapeutų asociacijos veiklai aktyvinti.
– Grįžkime prie jūsų darbinės veiklos – ar keičiasi ligų pobūdis, pačių pacientų požiūris į savo negalavimus, į savo kūną, ar keičiasi žmonių atsakingumas kalbant apie sveikatą?
– Progresas sveikatos apsaugos srityje, išrasti nauji vaistai, gydymo būdai ir metodai suformavo reiklesnį pacientų požiūrį į sveikatos sutrikimus. Labai gerai, kad žmogus, pajutęs negalavimų, iš karto kreipiasi į medikus, neapleidžia savo sveikatos. Manyčiau, kad svarbią įtaką ugdant žmonių atsakingumą už sveiką gyvenseną ir ligų prevenciją daro spauda, radijas, televizijos laidos.
– Su didžiule pagarba kalbate apie savo tėvus. Kaip manote, kas lemia tokią vaikų pagarbą tėvams? Kaip auklėti vaikus, kaip elgtis, ką daryti, ko vengti, kad su savo vaikais būtų toks šiltas santykis visą gyvenimą?
– Esu dėkinga ir jaučiu didžiulę pagarbą mamai, kurios jau neturiu, ir tėčiui, kuriam šiemet suėjo 90 metų. Jų asmeninis pavyzdys, rūpinimasis manimi ir mano šeima lydi visą gyvenimą. Tėtis, skaudžiai išgyvenęs savo tėvų tremtį į Sibirą ir ankstyvą jų netektį, nenuleido rankų. Sunkiomis sąlygomis dirbo ir mokėsi, įgijo aukštąjį išsilavinimą. Visą gyvenimą skyrė pedagoginei veiklai – dėstė studentams anglų kalbą tuomečiame KPI, vėliau – Vilniaus Gedimino technikos universitete. Prisiminimui apie mano senelį ir savo tėtį – pulkininką leitenantą Kleopą Vytautą Michalauską – yra parašęs ir išleidęs knygą „Kai augau su tėtuku“. Mama, pati būdama gydytoja, orientavo mane rinktis gydytojo profesiją, rūpinosi mano ateitimi, mokė nepalūžti ištikus nesėkmei. Esu tikra, kad mano tėvų asmeniniai pavyzdžiai bus reikšmingi ir mano anūkams.
– Labai didžiuojatės savo vaikais ir anūkais. Ką svarbiausio jiems norėtumėte perduoti?
– Man kartu su vyru didelis džiaugsmas prisidėti prie dvylikamečio Mariaus ir ketveriais metukais jaunesnės Nerijos ugdymo, bendro laisvalaikio organizavimo ir leidimo. Esu laiminga, kad anūkėlė Nerija, turėdama įgimtų muzikinių gebėjimų, lanko A.Kačanausko vaikų muzikos mokyklą, treniruojasi lauko teniso aikštynuose. Toks buvo ir mano bei dukros Dalios ugdymosi kelias. Marius, be mokymosi LSMU gimnazijoje, papildomai treniruojasi žaisti šachmatais. Reikia pripažinti, kad šeimoje prie šachmatų lentos jam nėra lygių.
– Ką palinkėtumėte visoms Kauno ir Kauno krašto moterims bei apskritai visiems gyventojams?
Vilmanto Raupelio nuotr.
– Ateinantys 2022-ieji Kaunui ypatingi tuo, kad miestas taps Europos kultūros sostine. Drąsiai pradėti ir sėkmingai vykdomi miesto tvarkymo projektai, naujų kultūros ir sporto objektų statyba leidžia tikėtis, kad kauniečiai ir ypač čia gyvenančios moterys savo profesine, prasminga visuomenine veikla, kūryba, iniciatyvomis ir pasiekimais bus pavyzdžiu dabarties ir ateinančioms kartoms.
„Metų kaunietė 2020“: iškilminga, bet neįprasta ceremonija
Penktadienį LNK transliacijos metu paskelbta, kad devintąja Metų kauniete tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė. Dėl pandemijos šiemet Kauno valstybiniame muzikiniame teatre teko surengti uždaras apdovanojimo iškilmes.
Paskatinimas moterims
„Labai netikėta, bet džiugu. Tai mano veiklos įvertinimas, o kartu paskatinimas dabartinės kartos moterims ir mergaitėms, kad jos gali daug ką nuveikti bet kurioje pasirinktoje srityje“, – po apdovanojimo džiaugėsi J.Jankauskienė.
Ji pabrėžė, kad bet koks amžius, jeigu tik leidžia sveikata, yra tinkamas ir profesiniams darbams, ir dalyvauti švietėjiškoje, visuomeninėje veikloje, ir atsidėti kūrybai. Ir visa tai yra prasminga veikla, nes praturtina pačią moterį, o kartu turi poveikio aplinkiniams.
Ši kaunietė, kaip jau esame rašę, su ypatingu atsidavimu, nuoširdumu teikia medicinos pagalbą, o savo profesines žinias, muzikinius, literatūrinius, meninius gebėjimus skleidžia ir savanoriškoje švietėjiškoje, kultūrinėje, edukacinėje veikloje.
Jūratė Jankauskienė/Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Sveikino ir Prezidentas
Šventė teatre prasidėjo Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu. „Pavasaris jūsų mieste ir vėl pražysta gražia iniciatyva – pagerbiant moteris, kurių išskirtinumą, stiprybę, talentą iškalbingai liudija jų darbai“, – šalies vadovo žodžius finalo dalyvėms ir organizatoriams perskaitė renginio vedėjas Kauno nacionalinio dramos teatro aktorius Dainius Svobonas.
„Nuoširdžiausi sveikinimai jums, kuriančioms ir dirbančioms iš pašaukimo, iš gebėjimo atjausti, iš begalinio atsidavimo. Visoms, kurios pasiekusios savo profesines aukštumas, dalijasi patirtimi su žmonėmis, savo miestu – ir kartu su visa Lietuva. Ačiū, kad taip gražiai ir kilniai įprasminate savo ir kitų gyvenimus!“ – dėkojo moterims G.Nausėda.
„Neškite savo šviesą! Tegul jos visada užtenka ir Kaunui, ir kiekvienam žmogui!“ – linkėjimą papildė Prezidentas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Paliko įspūdį
G.Nausėdos sveikinimai skriejo J.Jankauskienei ir kitoms penkioms Metų kaunietės rinkimų finalo dalyvėms. Apie visas jas buvo sukurti vaizdo siužetai, kurie dar labiau atskleidė, kokios ypatingos visos finalininkės.
D.Svobonas pastebėjo, kad visos finalo dalyvės jam paliko didelį įspūdį visų pirma savo skleidžiama šviesa. „Labai graži idėja pagerbti moteris už jų darbus, veiklą ir šviesą“, – teigė renginio vedėjas.
Renginį vedusiam D.Svobonui (iš kairės) didelį įspūdį paliko finalo dalyvių skleidžiama vidinė šviesa. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Projekto finalo dalyvė legendinė operos solistė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorė, savo talentu ir žiniomis besidalijanti su studentais Sabina Martinaitytė neslėpė, kad per šventę patyrė nemažai emocijų. Pagerbimo ceremonija vyko Muzikiniame teatre, su kuriuo ją sieja daugybė prisiminimų.
„Labai keista stovėti scenoje ir nedainuoti, – jautrią kalbą pradėjo S.Martinaitytė. – Esu dėkinga likimui, sutiktiems žmonės. Labai džiaugiuosi, kad didelė dalis mano studentų tęsia šio teatro, kitų teatrų tradicijas. Nesitikėjau tapti nominante, būti finale. Linkiu visoms Kauno moterims būti pastebėtoms, pagerbtoms ir patirti didžiulę aplinkinių meilę.“
S.Martinaitytė dėkojo likimui ir sutiktiems žmonėms. (Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Psichologė, šeimų konsultantė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė, trijų vaikų mama Giedrė Širvinskienė, daug padedanti įgyvendinant Krizinio nėštumo programą ir dirbanti su keblioje situacijoje atsidūrusiomis pastojusiomis moterimis, kurioms reikalinga pagalba, po pristatymo pakviesta į sceną dėkojo „Kauno dienai“ už Metų kaunietės rinkimų idėją ir šią iniciatyvą.
„Net ir maži darbai, net ir nepastebėti darbai yra prasmingi, ar tai būtų kūryba, ar vaikų auginimas. Linkiu kasdien rasti priežasčių džiaugsmui“, – kalbėjo Metų kaunietės rinkimų finalo dalyvė.
G.Širvinskienė kalbėjo, kad visuomenės palaikymas pripildo naujos energijos. (Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Skirtingos, bet nuostabios
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė Daiva Garnienė džiaugėsi galėjusi pristatyti gimnaziją, labai gražią savo istorija ir išskirtinę savo bendruomene.
„Ačiū visiems už palaikymą ir įvertinimą“, – nuo scenos dėkojo D.Garnienė, švietimo konsultantė, mokyklų vadovų mentorė, Lietuvos maironiečių draugijos viena įkūrėjų, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos narė.
D.Garnienė džiaugėsi galimybe dar plačiau skleisti žinią apie garbingą istoriją turinčią ir išskirtinę bendruomenę subūrusią Kauno Maironio universitetinę gimnaziją. (Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Ant scenos labai laukta buvo ir Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Eglė Targanskienė, pagarbos ir padėkų nusipelniusi už nepailstamą kultūros puoselėjimą ir sklaidą pakaunėje, už idėją įamžinti Kauno marių dugne likusių kaimų atminimą, marių pakrantėje pastatant iš vandens išnyrančias skulptūras.
„Man didelė garbė stovėti šioje scenoje. Kaunas – mano gimtasis miestas, kuriame gimiau, augau, dirbau, bet likimas mane nuvedė į Kauno rajoną, kur irgi gyvena nuostabūs žmonės“, – priimdama gėles ir dovanas teigė E.Targanskienė.
E.Targanskienė pagarbą pelnė už nepailstamą kultūros puoselėjimą ir sklaidą pakaunėje. (Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Dar kita finalo dalyvė – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentė, edukologijos mokslų daktarė Dileta Jatautaitė, Lietuvą garsinanti atstovaudama šaliai NATO ir ES mokslinėse konferencijose, kalbų mokymo ir testavimo organizacijose, mokslo žurnalų redakcijų kolegijose, vedanti nemokamus kalbų mokymo seminarus ir gerąja patirtimi besidalijanti su Lietuvos ir užsienio šalių mokytojais ir dėstytojais.
„Dėkoju už galimybę pasidžiaugti šia nuostabia akimirka“, – dėkodama ją palaikiusiems draugams, studentams ir kolegoms iš įvairių pasaulio kampelių sakė D.Jatautaitė.
D.Jatautaitė dirba su ugnele ir teigia, kad negabių žmonių nėra. (Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Pasveikinti ir padėkoti
Dienraštį „Kauno diena“ leidžiančios „Diena Media News“ direktorius Tadas Širvinskas, sveikindamas naująją Metų kaunietę ir kitas finalo dalyves, joms ir dėkojo.
„Projekto tikslas – visuomenei parodyti, pristatyti moteris, kurios daro gerus darbus Kaunui, Kauno kraštui, Kauno krašto žmonėms. Kai „Kauno diena“ prieš devynerius metus pradėjo šį projektą, niekas neabejojo, kad tokių moterų yra daug, bet niekas negalėjo patikėti, kad jų tiek daug“, – teigė T.Širvinskas. Kiekvienais metais visuomenei projekto ribose pristatoma po 20 dalyvių.
„Projektas auga, didėja, populiarėja. Šiemet skaitytojai už kandidates atidavė rekordinį balsų skaičių“, – pridūrė bendrovės vadovas.
„Kauno dieną“ leidžiančios „Diena Media News“ direktorius T.Širvinskas palygino, kad šiemet skaitytojai už kandidates atidavė rekordiškai daug balsų. (Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Tiesa, šiemet nugalėtojos paskelbimo, visų finalo dalyvių pagerbimo ceremonija ir šventinis koncertas vyko skirtingu metu, be žiūrovų, tik su filmavimo komanda, laikantis visų karantino reikalavimų. Viso to imtasi norint užtikrinti saugiausią įmanomą aplinką visiems filmavimo dalyviams.
Apdovanojimo iškilmės ir specialiai šiai progai parengti įspūdingi muzikiniai numeriai, sudainuoti žinomų atlikėjų ir teatro atstovų, vakar transliuoti per LNK.
Finalo dalyvės vakar kaip TV žiūrovės galėjo ne tik išgirsti nuostabiai atliekamus kūrinius ir pamatyti dėmesį prikaustantį šou, surengtą kaip padėką joms ir visoms veiklioms, atsidavusioms, kūrybingoms kaunietėms, tačiau ir dar kartą prisiminti apdovanojimo iškilmių akimirkas.
Muzikinė dalis per šiųmečius Metų kaunietės apdovanojimus patikėta Merūnui Vitulskiui, Karinai Krysko, Jeronimui Miliui, Marijai Arutiunovai, Martynui Kavaliauskui, Egidijui Bavikinui ir teatro vokaliniam ansambliui, vadovaujamam Rasos Vaitkevičiūtės, teatro instrumentinei grupei, kurios vadovas – Jonas Janulevičius. Renginio režisieriai – Viktorija Streiča ir Kęstutis Jakštas. Televizijos transliacijos režisierius – Gražvydas Muižys.
Jeigu penktadienį per LNK nematėte apdovanojimų ceremonijos, ją išvysti galite čia:
Dėmesys ir palaikymas
„Metų kaunietei 2020“ atiteko didžiulis „Kauno dienos“ skaitytojų palaikymas, dėmesys ir padėka už nuveiktus darbus, vardinė nugalėtojos statulėlė, kurią sukūrė stiklo dizaineris Edmundas Unguraitis, gėlės ir projekto rėmėjų prizai.
Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kitos penkios į finalinę sceną skaitytojų verdiktu pakilusios dalyvės taip pat buvo apdovanotos vardinėmis E.Unguraičio statulėlėmis ir projekto rėmėjų prizais. Kiekvienos dalyvės šypseną tą vakarą papildė salono „Tarp gėlių“ sukurtos gėlių puokštės.
Visų finalo dalyvių veikla buvo viešinama ne tik „Kauno dienos“ puslapiuose ir portale kaunodiena.lt. Bendradarbiaudama su „Kauno diena“, radijo stotis „Tau“ šių rinkimų finalininkes plačiau pristatė ir savo klausytojams. Radijo eteryje viešėjusios kandidatės į Metų kaunietės titulą buvo kalbinamos apie jų profesinį lauką ir asmeninius pasirinkimus.
„Kauno dienos“ studijoje nufilmuoti nuoširdūs finalo dalyvių pokalbiai su žurnalistu G.Muižiu buvo transliuojami portale kauno.diena.lt ir „Init TV“ eteryje.
Pasipildė Metų kauniečių draugija
Pernai rinkimuose triumfavo paauglė Andrėja Veličkaitė, nesutrikusi ir padariusi viską, kad būtų išgelbėta viešoje vietoje sąmonę praradusio ir nebekvėpavusio vyro gyvybė.
Užpernai titulas atiteko Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovei profesorei Olivijai Gustienei, dar ankstesniais metais projekte nugalėjo tuometė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė.
Metų kaunietės titulą yra pelniusios ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, Kalėdų eglių kūrėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J.Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.
Padėka
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Bosca be alkoholio“, rėmėjams „Baltic Transline“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, partneriams „Clinic DPC“, „SDG“, salonui „Jaukūs namai“, aprangos salonui „Elitman“, stiklo menininkui Edmundui Unguraičiui ir renginio draugui LNK.
