Klaipėdos Lietuvininkų a. 4 name šilumos suvartojimas sumažėjo net 58 proc.
Klaipėdos senamiestyje esančio 1959 m. statybos 4 aukštų pastato gyventojus džiugina galimybė patiems reguliuoti šilumą butuose. Pagrindinės Lietuvininkų a. 4 namo problemos prieš modernizaciją – šildymo sistemos trūkumai, prasta stogo izoliacija ir vamzdynų būklė. Renovacijos metu buvo siekiama name įrengti atskirą šilumos mazgą – anksčiau jis buvo sugrupuotas su gretimo namo mazgu.
Po atnaujinimo darbų buvo pasiekta C energinio naudingumo klasė. Jau dabar akivaizdu, kad gyventojų išlaidos šildymui – gerokai mažesnės. Po renovacijos parengus energinio naudingumo sertifikatą, suskaičiuota, kad namas sutaupo daugiau nei 66 proc. naudojamos energijos šildymui ir karštam vandeniui.
Kaip rodo daugiabučiui šilumą tiekiančios bendrovės duomenys, po renovacijos namo šilumos suvartojimas sumažėjo apie 58 proc.: 2018 m. ir 2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, vidutinė temperatūra buvo panaši – atitinkamai apie 1,1 ir 1,7 °C, o šilumos suvartojimas tais mėnesiais siekė 21,19 KWh/m2 ir 8,82 KWh/m2.
„Atnaujinus visas konstrukcijas ir sistemas yra maksimaliai sumažinama tikimybė atsirasti nenumatytoms avarijoms, kurios dažnu atveju sukelia ne tik papildomų finansinių nuostolių, bet ir kitų nepatogumų“, – tvirtino renovacijos grupės vadovė Vida Naudžiūnienė.
Daugiabutis priklauso Klaipėdos senamiesčio paveldui, todėl projekto įgyvendinimo metu buvo atkurti ir autentiški pastato elementai.
Kaip Klaipėdoje trupantis Taikos g. 3 daugiabutis apsivilko ornamentuotą rūbą
Šis 1965 m. statytas daugiabutis – pirmas Klaipėdoje pastatytas bendrabutis. Klaipėdoje daugiabučius namus administruojančios įmonės direktorė Rasa Rimaitė pasakojo, kad didžiausios septintajame dešimtmetyje iš raudonų plytų mūro ir gelžbetonio plokščių pastatyto namo problemos iki renovacijos – trupančios plytos, netvarkingi balkonai, netinkamai jau nuo statybos laikų įrengta nuotekų sistema.
Atnaujinimo metu atlikta kompleksinė daugiabučio renovacija: pakeistos šildymo ir karšto vandens sistemos, apšiltintas stogas, fasado sienos ir cokolis, sutvarkyta nuogrinda, pakeistos laiptinių lauko durys, tambūro durys, atliktas įėjimo laiptų remontas, namas pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, pakeistas liftas, šalto vandens, nuotekų, žaibosaugos sistemos. Po renovacijos buvo suremontuota laiptinė ir įrengtos stebėjimo kameros.
Po renovacijos namas pasiekė C energinio naudingumo klasę. Skaičiuojama, kad dabar šio daugiabučio gyventojai už šildymą moka maždaug 68 proc. mažiau, nei prieš atnaujinimą.
Taikos g. 3 devynaukštis po renovacijos kardinaliai pasikeitė tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Dabar pastato sieną puošia akį traukiantis didelis baltiškas ornamentas, o iš pagrindų pakeisti svarbiausi pastato elementai ir sistemos leidžia gyventojams džiaugtis šiltesniu ir taupesniu gyvenimu. Šis daugiabutis yra registruotų kultūros vertybių teritorijoje, todėl pastato išvaizdai renovacijos metu buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Priekinei namo sienai buvo panaudotos pilkos ir molio raudonumo spalvų akmens masės plytelės – tokios spalvos būdingos ir Klaipėdos senamiesčiui, su kuriuo stengtasi išlaikyti architektūrinį vientisumą. Namą papuošė ir žaismingas baltų simbolikos ornamentas, bylojantis apie istorinę atmintį.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šie daugiabučiai dalyvauja „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Susipažinti su visais kandidatais galima BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės balandžio 2 d. naujienų portale.
