U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO.

„Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.“

Kalbėdamas apie saugumą Europoje, U. Reinsalu sakė, kad pripažįsta Turkijos indėlį kovojant su terorizmu, ir pabrėžė tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje svarbą.

„Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO atitinka Aljanso strateginius interesus ir gyvybiškai svarbius mūsų regiono interesus“, – sakė U. Reinsalu, ragindamas Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO dokumentus.  

Kalbėdamas apie Maskvos vykdomą plataus masto karą Ukrainoje, Estijos diplomatijos vadovas sakė, kad reikia ir toliau didinti karo kainą Rusijai, ir paragino visas NATO nares padidinti gynybos paramą Ukrainai iki 1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Estija nusprendė nusiųsti didžiausią iki šiol karinės pagalbos paketą Ukrainai, padidindama bendrą Estijos teikiamą pagalbą iki 370 mln. eurų arba daugiau nei 1 proc. mūsų BVP“, – sakė jis.

„Mažiau nei po trijų savaičių minėsime vienerius metus nuo plataus masto Rusijos agresijos pradžios. Rusija turi atsakyti už agresijos Ukrainoje nusikaltimus, o mes privalome tęsti Rusijos tarptautinę izoliaciją tol, kol ji nutrauks šį karą“, – sakė U. Reinsalu.

Jis taip pat papasakojo kolegai iš Turkijos, kodėl Estija mano, kad svarbu sumažinti praėjusių metų gruodžio pradžioje nustatytą naftos kainų viršutinę ribą.

„2023-ieji turi tapti Ukrainos pergalės metais“, – sakė U. Reinsalu.

Ministrai taip pat aptarė padėtį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir ES ir Turkijos santykius. Tai ketvirtasis M. Cavusoglu vizitas Estijoje, ankstesnį kartą Taline jis lankėsi 2019 metais.