Kas jau kas, bet „Miesto sodas“ buvo visoks – su salotų baru, su staltiesėmis, braukiančiomis restorano grindis, su nepamirštamais „Astros“ ir „Kijevo“ receptais, su garsais, sklindančiais iš „Sienos“, bet svarbiausia – su svečių klegesiu, nuotaika, kuriamais prisiminimais ir dabartyje atgyjančiais sentimentais.

1999-ųjų balandžio 8-ąją įkurtas restoranas kone iškart tapo miestiečių susibūrimo vieta, kurioje smagu susitikti ramaus pokalbio pakeliui į teatrą ar koncertą, surengti svarbią asmeninę šventę. Ir jeigu kas moka augti, tiestis ir atrasti save vėl iš naujo, tai restoranas „Miesto sodas“. Per dešimtmečius išlaikytas stabilumas, pagarba svečiui ir darbuotojams – sėkmingo gyvavimo receptas.

Kamilės Dabulevičienės nuotr.

Šiandien „Miesto sodas“ visai kitoks – modernus, atjaunėjęs ir dar plačiau atvėręs duris naujovėms, staigmenoms, suteikiantis kauniečiams ir miesto svečiams nepamirštamų emocijų, naujų gurmaniškų atradimų. Šių pokyčių sumanytojai ir pagrindiniai vykdytojai – jaunosios kartos atstovai Indrė, Andrius ir jų bendraminčiai. Restoranas lydimas sėkmės ir gyvas, kol nuolatiniai lankytojai nepraeina pro šalį, o smalsumo vedami naujai atradę – ne tik grįžta vakarienės ar pietų, bet ir renkasi švęsti gražiausias šeimos ar draugų šventes. Dažnam restorano svečiui ši erdvė tampa namais, kur smagu pasikviesti savo artimiausius. Lyg namiškius priima ir restorano komanda: padavėjai nuoširdžiai ir profesionaliai aptarnauja, tuo metu virtuvėje gimsta kokybiški  ir abejingų nepaliekančių skonių patiekalai.

Kamilės Dabulevičienės nuotr.

Beje, ar jau girdėjote apie naująjį „Miesto sodo“ maisto meno projektą „Šefo dirbtuvės“? Tai – restoranas restorane. Jei dar negirdėjote – pats laikas susipažinti! Kviečiame jus į naujų patirčių kulinarines keliones, kuriose laukia įmantrūs pasaulio skoniai, efektyvus jų patiekimas, o svarbiausia – iš specialiai šiam projektui įrengtos virtuvės prie stalo atėjęs šefas Edgaras. Jo meistrystė pelnė Lietuvai ir jam pačiam sidabro medalį vasario mėnesį Štutgarte vykusioje kulinarijos olimpiadoje, „Culinary Arts“ rungtyje. Tai įkvepia nesustoti ir savo žiniomis, patirtimi dalytis su restorano ir „Šefo dirbtuvių“ svečiais.

Kamilės Dabulevičienės nuotr.

Tai puiki galimybė susipažinti su išskirtiniais patiekalais, stebinančiais savo charakteriu ir technika. Degustaciniai pietūs ar vakarienė – puikus pasirinkimas ir asmeninėms šventėms, ir draugų susibūrimams.

Restorano svečius kviečiame ragauti ir naujų skonių patiekalų iš ką tik atsinaujinusių restorano maisto ir gėrimų meniu. Jei mūsų komandą su Jurgita, Inga, Raimonda, Rimu priešakyje sutiksite už restorano ribų – nesidrovėkite, pamojuokite, o mes būtinai atsakysime plačia šypsena! Išvažiuojamųjų renginių organizavimas ir aptarnavimas užsakovų pasirinktose vietose, restorano ar mūsų partnerių pasiūlytose erdvėse – tai dešimtmečius kaupta patirtis ir komandinis darbas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Visą šventinį balandžio mėnesį restorano svečiai galės mėgautis sentimentų meniu, dalyvauti loterijoje, per kurią išdalysime 25 jau legenda tapusius tortus „Baltoji ledi“.  Kviečiame švęsti kartu!

„Miesto sodelyje nemažai medžių, kurie auga ant takų ar visai šalia jų. Kitose miesto vietose aplink šaknis uždedamos grotelės, o čia lipdo kažkokius akmenukus. Man tokia technika nematyta. Gal ji ir praleidžia vandenį, bet atrodo tikrai nekaip. Tie gelsvi akmenukai keistai išryškina medžius, dirbtinai juos įrėmina. Grotelės tikrai mažiau kristų į akį“, – savo pastebėjimais pasidalijo kaunietė Gražina.

Skaitytojos nuotr.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kodėl priimtas sprendimas aplink medžius įrengti gelsvų akmenukų dangą, o ne groteles. Projekto autoriai tikino, kad tokia akmenukų danga bus patogesnė pėstiesiems. Tačiau pažymėjo, kad iš tiesų pradžioje buvo suklysta dėl spalvos, tačiau rangovų padaryta klaida jau taisoma.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Dėl spalvos įvyko nesusipratimas, tikrai akmenukai turi būti granito spalvos, jau vietomis jie pakeisti. Projekte buvo numatyta būtent tokia akmenukų ir specialios sukibimo medžiagos technologija. Ji patogesnė pėstiesiems, ant jos maloniau lipti, ji neslidi, tad puikiai tinka tokiai vietai kaip Miesto sodas. Tokia maždaug 5 cm storio danga leidžia medžiams augti, tačiau kartu apsaugomos ir šaknys“, – pažymėjo projekto vadovė Asta Kiaunienė.

Džiaugsmo fontanas...

Pastatų komplekso viduje tarsi salos tyvuliuoja žaliosios oazės. Kitados čia buvo auginamos daržovės. Šiandien čia – išpuoselėtas sodas, kuriame galima mėgautis lėtu tempu, apmąstymais, augalija ir jos skleidžiamais kvapais. Toliau už jo sienų driekiasi urbanistinis peizažas.

Projektas „Miesto sodas“ tyrinėja žmogaus ir gamtos santykį urbanistinėje aplinkoje. Uždarame sode – keturių menininkų lauko ekspozicija, parengta edukacinė programa šeimoms ir galimybė susipažinti su meno scena periodinių kultūros ir meno leidinių iš Lietuvos ir užsienio skaitykloje.

Nedideliame baseine tyvuliuoja Tomo Daukšos objektas „Keturpūslis džiaugsmo fontanas“. „Kai pirmą kartą, dar ankstyvoje vaikystėje, auginau kombučios grybą, nebuvo net minties, kad skystį, kuriame jis plaukioja, reikėtų arba apskritai būtų galima gerti. Kombučią mačiau kaip keistą, nežemišką padarą, kuris neva turėtų ne tik pritraukti tuntus drozofilų, bet ir atnešti laimę, džiaugsmą ir gėrį. „Keturpūslis džiaugsmo fontanas“, plaukiodamas galerijos baseinėlyje, savo forma primenančiame vokiečių renesanso tapytojo ir grafiko Luko Kranacho Vyresniojo jaunystės fontaną, elgiasi panašiai kaip ir vaikystėje auginta kombučia. Kai ką menantis, bet kartu ir neaiškios formos plūduriuojantis, skystį purškiantis kūnas galbūt taps girdykla paukščiams arba nusileidimo aikštele vabzdžiams. O galbūt baseino vandenį pavers ligas gydančiu ir amžiną jaunystę teikiančiu skysčiu“, – šypsodamasis kalbėjo menininkas.

Projektas „Miesto sodas“ tyrinėja žmogaus ir gamtos santykį urbanistinėje aplinkoje.

...Ir jūros gyviai

Meno kūriniai geba kurti kitus kūrinius. Juozo Laivio skulptūra „Ryba“ pirmą kartą pristatyta 2013-aisiais Transkaukazijos festivalyje Varšuvoje kaip parodos „Panslavizmai“ dalis. Buvusios Lenkijos komunistų partijos pastato vidinio kiemo fontane, menininkui nežinant, buvo sukurtas vaizdo darbas „Ryba“. Skulptūra, vaizduojanti žuvį, priviliojo atsitiktinius praeivius – šie, atsisėdę ant jos, važinėjosi po fontaną ir šalia jo, kol žuvis galiausiai perlūžo. Įvykį užfiksavo kiemą stebėjusios apsaugos kameros. Taip atsirado vaizdo darbas, nufilmuotas žuvies akies kamera. Žuvis sujungta iš dviejų segmentų, tai nuoroda į gamtosaugininkų informaciją, kad Lietuvos upėse sugaunamos žuvys su šlakio galvomis ir lašišos uodegomis. Aplinkosaugininkų teigimu, tai kaimyninių šalių žuvų veisyklų produktas. Šia mobilia skulptūra bandoma pabrėžti tai, kas sieja kaimynines šalis.

Menininko Raimondo Daukšos iš antrinių žaliavų sukonstruoti „Jūros gyviai“, panašūs į krabus ir krevetes, primena, kokią įtaką žmogaus veikla daro gamtai, byloja apie nykstančias arba mutavusias gyvūnų rūšis.

Donato Jankausko-Duonio kelių metrų aukščio beždžionė, išsikėlusi save ant rankų, kojas parietusi po savimi, o galvą užvertusi aukštyn, kaukia. Kūrinys pavadintas žemaitiškai „Vi̇̀si kaũk“ – pasak autoriaus, taip emocionaliai reiškiame savo nuomonę įvairiais klausimais, ir džiuginančiais, ir erzinančiais.

Sukurs vėrinį

Specialiai šeimoms sukurta edukacinė programa kviečia pasivaikščioti po galerijos sodą ir pasvarstyti, kaip miesto architektūra ir gamta gali gyventi drauge, kam ir kaip kuriami miesto sodai, ir kūrybiškai prisidėti prie jų sukūrimo proceso.

Rugpjūčio 9 d. ir 16 d. 11 val. susirinkusieji į užsiėmimą „Paslaptingas sodas“ aptars, ar žino, kokius gyvūnus galima sutikti miesto soduose ir kokias paslaptis jie atskleidžia žmonėms, išgirs smagių pasakojimų apie Prano Domšaičio galerijos kiemų gyventojus ir kurs erdvinius sodus-žaidimus linksmam vasaros laisvalaikiui.

Rugpjūčio 11 d. ir 18 d. 11 val. užsiėmimo „Žalieji miesto vėriniai“ metu jo dalyviai bandys išvysti sodus kaip išskirtinius miesto papuošalus, kuriuose tarsi brangakmeniai susidėlioja gėlynai ir pievelės, gulbių ežerai ir takeliai, neįprastos skulptūros ir didingi medžiai. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis sukurs piešinį, kuris taps bendro kūrinio – miesto vėrinio – dalimi.

Užsiėmimai nemokami, bet būtina išankstinė registracija e. paštu domsaicio.edukacija@lndm.lt arba tel. (8 46) 410 421.

Lauko ekspozicija P.Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) veiks iki lapkričio 1 d.

Penktadienio naktį, apie 2.40 val., patrulių ekipažas Naujoje gatvėje pastebėjo įtartinai važiuojantį motorolerį – vairuotojas važiavo neįsijungęs artimųjų žibintų šviesų.

Policininkai taip pat pamatė, kad transporto priemonė yra be valstybinių numerių.

Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė BNS sakė, kad iš pradžių pareigūnai vairuotoją bandė sustabdyti įjungę tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus. Tačiau pažeidėjas nestojo, nepakluso policijos reikalavimams – jis pasuko link miesto sodo.

Motoroleris važiavo dideliu greičiu, kėlė pavojų eismo saugumui, važiavo sodo takeliais.

Sode policijos įspeistas vairuotojas sustabdė motorolerį.

28 metų vyrui buvo nustatytas daugiau nei vienos promilės girtumas.

Policininkai pastebėjo, kad per gaudynes miesto sode kliudė betoninį atitvarą, jo neapgadino, tačiau apgadino automobilio „VW Transporter“ dureles.

Nuo 2002 m. vykstantis renginys suteikė progą nemokamai pamatyti ir išgirsti aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjus, kokybiško atlikimo bei aukštos meninės vertės muzika mėgautis ir tiems, kurie neišgali įsigyti bilietų į teatrų ar koncertų sales.

20-mečio sukakties įpareigoti organizatoriai vasaros viduryje kauniečiams pateikė klasikinę žavią, puikiai žinomą operetę – Imrės Kálmáno „Grafaitę Maricą“, kurią atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvas. Gausiai susirinkę operetės gerbėjai nuoširdžiai džiaugėsi vėl galėdami gėrėtis mėgstamu žanru ir negailėjo aplodismentų solistams – dainavo Raminta Vaicekauskaitė, Raimondas Baranauskas, Gediminas Maciulevičius, Živilė Lamauskienė, Egidijus Bavikinas, Laimutė Kuzmickaitė, Danielius Vėbra, Giedrė Juknevičiūtė bei aktorius Ramūnas Šimukauskas.

Liepos 6 d. koncerte „Mano meilė – Operetė“ margą populiariausių operečių melodijų pynę pilies kloniais skraidino ryškiausi Lietuvos atlikėjai: Vida Miknevičiūtė, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Gitana Pečkytė, Tomas Ladiga, Mindaugas Zimkus, Andrius Apšega, Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Martynas Beinaris, Ieva Goleckytė, Ieva Juozapaitytė, Gabrielė Kuzmickaitė, Monika Pleškytė, Kristina Siurbytė, Ramūnas Urbietis, Viktorija Zeilikovičiūtė, dalyvavo Kauno valstybinio muzikinio teatro choras, baletas ir simfoninis orkestras.

Iš Miesto sode esančio restorano terasos sklindančios atlikėjų dainos praskaidrina ne tik koncerto klausytojų, bet ir praeivių nuotaiką. (Organizatorių nuotr.)

Koncerto pertraukos metu 21 val. įspūdinga, priešpandeminius laikus priminusi daugiatūkstantinė žiūrovų minia jautriai sugiedojo „Tautišką giesmę“, šis akcentas giliai kaskart įstringa dalyvavusiųjų atmintyje.

Nemokamas koncertas restorano „Miesto sodas“ terasoje – dar viena ilgametė festivalio tradicija. Šiemet rugsėjo 1 d. 15 val. čia skambės „Senoji lietuviška estrada“.

„Kas yra nauja? – klausia šios programos sumanytojas ir vedėjas bei dainininkas Giedrius Prunskus. – Tai – gerai pamiršta sena.“ Bet yra dalykų, kurie niekada nepasimiršta. Vienas tokių – senos, geros dainos, kurių klausosi ir kurias dainuoja ištisos kartos.

Dažnas nežino nei dainos pavadinimo, nei autoriaus, bet puikiai žino žodžius ir melodiją: „Čik, čirik, tik neapsirik“, „Du du du, dainuokim po du“, „Švelnus pūkeli, tu žinai“ ir daugelis kitų. Tokias dainas kūrė Benjaminas Gorbulskis, Algimantas Raudonikis, Mikalojus Novikas ir kiti ryškiausi lietuvių populiariosios muzikos kompozitoriai.

Yra dalykų, kurie niekada nepasimiršta. Vienas tokių – senos, geros dainos, kurių klausosi ir kurias dainuoja ištisos kartos.

Festivalio publikai jau gerai pažįstami solistai V.Zeilikovičiūtė, I.Goleckytė, E.Bavikinas, R.Baranauskas, G.Prunskus ir puiki instrumentinė grupė Asta Markevičienė (smuikas), Rita Bieliauskaitė (smuikas), Rūta Stasiulevičienė (altas), Solveiga Vėbraitė (violončelė), Tamulis Martynas (bosinė gitara), Simonas Tamulis (klarnetas), Tomas Šileika (mušamieji), Jonas Janulevičius (klavišiniai) šia programa kvies klausytojus prisiminti iki šiol populiarumo neprarandančias lietuviškos estrados dainas, tuomet dainuotas ryškiausių atlikėjų, o dabar – spindinčias naujomis spalvomis ir išraiškingomis aranžuotėmis.

Vakaras buvo iš tiesų neeilinis – jo metu netrūko ir nostalgiškų prisiminimų, ir netikėtumų, ir įvairių staigmenų. Susirinkusieji buvo vaišinami ne tik atnaujinto restorano meniu patiekalais. Specialiai šiam vakarui atgimė ir visiems kauniečiams nostalgiją keliantis salotų baras.

Renginio svečius pasitikusi TV laidų vedėja ir virtuvės šefė Ilona Juciūtė-Čibirkienė negailėjo gražių žodžių restoranui, prisimindama čia praleistas geriausias akimirkas su savo jaunystės bičiuliais.

„Puikiai prisimenu, kaip šis restoranas kūrėsi ir augo. Prisimenu jo rūsyje, naktiniame klube „Siena“ vykusius vakarėlius, pirmuosius pasimatymus. 20 metų – solidus skaičius. Žmogaus amžiuje tai ilgas laiko tarpas, ką bekalbėti apie restorano gyvavimą – visoje šalyje maža tokių vietų, kurios gebėtų tiek metų ne tik išsilaikyti, bet ir būti vienos populiariausių mieste“, - kalbėjo Ilona.

Išskirtinės šventės nepraleido būrys žinomų svečių. Renginyje buvo galima sutikti legendinės grupės „16hz“ narius Robertą ir Petrą Jucevičius, TV laidų prodiuserius Gediminą Juodeiką ir Vaidą Skaisgirę, TV3 televizijos programų direktorių Arvydą Rimą su žmona Kristina, iliuzijos meistrą bei mentalistą Nicholą Kin, aktores Daivą Rudokaitę ir Sandrą Daukšaitę-Petrulėnę, buvusią „TV pagalbos“ narę Neringą Mažeikienę, papuošalų kūrėją Elvyrą Monginienę, dainininkę Gabrielę Rukauskienę-Vasha bei kitus žinomus verslo, pramogų pasaulio ir maisto pramonės atstovus.

Renginio metu svečiai išvydo video filmą, kuriame žinomi kauniečiai ir ištikimiausi restorano svečiai pasidalino gražiais prisiminimais bei mintimis apie šią miesto simboliu jau tapusią vietą.

Ši vieta turi dvasią. Mes sakom ne meniu, o programa.

„Ši vieta turi dvasią. Mes sakom ne meniu, o programa. Vartai, vartai penkias minutes, kol ateina padavėjas ir vis tiek užsisakai tai ką visada – „Cezario“ salotas su vištiena. Kartais net namie tingisi gaminti, nes gali ateit čia ir gaut geriau“, - juokavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Kristina Siurbytė.

Prieš du dešimtmečius, kuomet dar Kaune net nebuvo susiformavusi restoranų lankymo tradicija, šalia savivaldybės ir muzikinio teatro duris atvėręs „Miesto sodo“ restoranas nepabijojo naujovių – jie pirmieji atvėrė virtuvę, padarydami ją matoma visiems restorano lankytojams, o legendinis salotų baras, atgijęs gimtadienio šventės metu, kėlė iššūkį kiekvienam – kaip į mažą lėkštutę įsidėti kaip galima daugiau salotų.

„Visus 20 metų, nuo pirmos darbo dienos, restoranas laikosi savo vizijos. Tikslingai einam išsikeltų tikslų link, niekada nesimėtom ir nedvejojam dėl vizijos ir tai, manau, yra šio restorano sėkmės paslaptis. Norime, kad mūsų lankytojai pajustų miesto šurmulį ir gamtos harmoniją, jog susilietų su jį supančia aplinka, juk už didelių mūsų stiklinių vitrinų verda tikras gyvenimas“, - susirinkusiems kalbėjo „Miesto sodo“ šeimininkas Gintautas Ruminas.

Tris kartus jaunesnį savo kaimyną „Miesto sodą“ pasveikino ir Kauno valstybinis lėlių teatras, dovanojęs išskirtinį aktorės Rasos Bartninkaitės ir lėlės, parodijuojančios estrados karalių Edmundą Kučinską, pasirodymą.

Gražius žodžius gimtadienio proga dalino ir Kauno Filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta bei šviesaus atminimo architekto Algimanto Kančo, projektavusio „Miesto sodo“ restoraną, žmona, architektūros istorikė Jolita Kančienė. Labiausiai nusipelnę restorano atstovai buvo apdovanoti specialiais diplomais, o „Miesto sodo“ partnerių „Nemuno žiedas“ direktorius Arūnas Samochinas paskatindamas įteikė prizus azartiškiausiam, diplomatiškiausiam ir jauniausiam darbuotojui.

Jau daugybę metų restoraną lydintys saksofonistas Sergej Vichrov ir klavišininkas Kęstutis Paulaitis vakaro metu gyva muzika kvietė visus šokti, o padegustavę naująjį restorano meniu, renginio svečiai sulaukė ir iškilmingo gimtadienio torto.

Restoranas tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams per ilgus gyvavimo metus tapo neatsiejama susitikimų, pietų bei smagių vakaronių vieta.

Jubiliejaus progą dienos šviesą išvydo video, kuriame žinomi kauniečiai, tokie kaip Viktorija Mauručaitė, Natalija Martinavičienė, grupės „16Hz“ nariai ir kitos žvaigždės bei ištikimiausi restorano svečiai pasidalino gražiais prisiminimais bei mintimis apie šią miesto simboliu jau tapusią vietą.

Lygiai prieš du dešimtmečius, 1999 metais, kuomet net nebuvo susiformavusi restoranų lankymo tradicija, Laisvės alėjoje, šalia Kauno valstybinio muzikinio teatro parkelio, duris atvėrė „Miesto sodo“ restoranas.

Ilgainiui jis tapo tikru Kauno simboliu, kurį ir tada, ir šiandien žino kone kiekvienas miestietis bei miesto svečias. Restorano savininkas Gintautas Ruminas, paklaustas kokia gi ilgaamžio restorano sėkmės paslaptis, nedvejodamas atsakė, kad viskas slypi stabilume.

„Mūsų vizija yra paprasta – skonis, stilius ir, svarbiausia, stabilumas. Nuo pat pirmos dienos, kuomet prieš 20 metų atvėrėme duris, orientavomės į šiuolaikinę europietišką virtuvę ir to stabiliai laikomės iki šiol. Nesimėtom ir nedvejojam. Du kartus per metus atnaujiname meniu, derinamės prie lankytojų skonio ir poreikių bei vyraujančių madų“,- teigia „Miesto sodas“ savininkas G. Ruminas.

G. Ruminas prisimena, kad ilgai sukti galvos dėl restorano pavadinimo neteko – nuostabi miesto vieta tarsi padiktavo vardą naujai maitinimo įstaigai.

„Restorano pavadinimą sugalvojome tapatindami jį su geografine vieta – šalia Kauno muzikinio teatro esantis parkas nuo seno miestiečių yra vadinamas miesto sodu, todėl toks pavadinimas neklaidina, o kaip tik padeda suprasti, kur mūsų ieškoti. Dar projektuodami restoraną įrengėme dideles stiklines vitrinas, pro kurias galima stebėti miesto šurmulį bei gamtos harmoniją“, - apie net du dešimtmečius išlaikytą restorano viziją pasakojo jo savininkas.

Tačiau ne tik vieta žavi restorano lankytojus, o ir, žinoma, jame siūlomi patiekalai. Nors anot savininko, meniu yra atnaujinamas du kartus per metus, kai kurie patiekalai, tokie kaip „Cezario“ salotos, „Kijevo“ ir „Astros“ kotletai, nesikeičia jau du dešimtmečius.

„Ši vieta turi dvasią, kas yra svarbiausia. Mes sakom ne meniu, o programa. Vartai, vartai penkias minutes, kol ateina padavėjas ir vis tiek užsisakai tai ką visada – „Cezario“ salotas su vištiena. Kartais net namie tingisi gaminti, nes gali ateit čia ir gaut geriau“, - juokavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Kristina Siurbytė.

Naujovėms atviri „Miesto sodo“ šeimininkai anuomet pirmieji įrengė atvirą virtuvę, leisdami stebėti, kaip yra gaminamas maistas bei visus lankytojus nustebino fenomenaliu salotų baru, kas buvo tikras traukos objektas išradingiems studentams.

„Jie buvo patys pirmieji, kurie įrengė tokį švedišką stalą. Reikėdavo mokėti 3 arba 5 litus, priklausomai nuo lėkštės dydžio, ir ten vystydavosi studentų kūrybiškumas, kaip prisidėti daugiau tų salotų“, - prisiminimais dalinosi K. Siurbytė.

Legendinis salotų baras skatino net rungtynes, kas taps „Salotų karaliumi“ ir „Salotų karaliene“. Varžytuvių nugalėtojai anuomet visą mėnesį galėjo mėgautis nemokamai kirsdami „Miesto sodo“ mišraines ir salotas net iš personalinių nugalėtojų lėkščių.

„Kai išeini iš teatro, tai kur daugiau eiti, jei ne į „Miesto sodą“. Yra tekę ir nuo paskaitų kai kurių nusiplauti, jog atvažiuoti čia salotų“, - prisiminimais dalinosi dainininkė Viktorija Mauručaitė.

Kai išeini iš teatro, tai kur daugiau eiti, jei ne į „Miesto sodą“.

Būtent su „Miesto sodu“ ir čia, restorano rūsyje, kadaise veikusiu naktiniu klubu „Siena“ kauniečius sieja nostalgiški prisiminimai, kur vyko jų pirmieji pasimatymai, šventės bei smagiausi susitikimai su draugais.

„Ir pasimatymai čia vykdavo, ir diskotekos, ir gimtadienius kadaise švenčiau čia su draugais. Ši vieta pilna įvairiausių prisiminimų, tačiau net dabar sugrįžus į šį restoraną, jis išlikęs toks pats kaip ir prieš 20 metų – jaukus, šiltas ir labai džiaugiuosi, kad tokia vieta yra Kaune“, - pasakojo papuošalų kūrėja, verslininkė Natalija Martinavičienė.

Tuometinis vienas didžiausių muzikinių klubų Kaune traukė visus miestiečius, o jaunimui tai buvo vieta, į kurią jie žūtbūt norėdavo patekti.

„Manau, jog „Siena“ buvo vienas iš simbolių, kur tikrai kiekvienas save gerbiantis studentas turėjo ateiti, sudalyvauti, kur pasilinksminti, „pasitūsinti“. Mes ten apačioje, underground‘ą varėm“, - video filme pasakojo muzikos grupės „16hz“ narys Petras Jucevičius.

Buvusias klubo patalpas pavertę į kūrybines kulinarines dirbtuves „Gastro siena“ šiandien restorano šeimininkai svečiams siūlo aktyvias, edukacines ir naujų potyrių suteikiančias veiklas: gastronomijos mokymus, paskaitas, degustacijas ar savo veiklos ir produktų pristatymus.

Restoranas taip pat gali didžiuotis didele banketų patirtimi, konditerijos gaminių ir vieno kąsnio užkandžių užsakymais šventėms. Savaitgaliais restorane visada groja gyva muzika, o šiltuoju metų sezonu miestiečius traukia didelė lauko terasa.

„Pirmiausia, manau, jog viskas priklauso nuo žmonių, nuo kolektyvo, personalo, dirbančio čia. Linkiu dar tris kartus tiek gyvuoti, stebinti, džiuginti“, - gražiais žodžiais dalinosi TV laidų vedėja, kulinarė Ilona Juciūtė-Čibirkienė.

Balandžio 5 dieną gimtadienį švenčiantis restoranas savo lankytojus nustebins atgimusiu salotų baru, atsinaujinusiu meniu, staigmenomis bei dovanomis. Gimtadienį restoranas ketina švęsti net dvi savaites – iki balandžio 14 dienos.

Naujovė – fontanai naktį švies. Panašu, kad miesto sodo fontanas bus rožinis, o centrinio fontano apšvietimas nuolat keisis. Netrukus kauniečiai patys galės reguliuoti jo apšvietimą.

Kitą savaitę bus įjungti dar septyni fontanai – vienas Kauko laiptų papėdėje, fontanas Steigiamojo Seimo aikštėje – prie Birštono ir šv.Gertrūdos gatvių sankryžos, prie Karo muziejaus, trys fontanai Rotušės aikštėje ir vienintelis fontanas ne miesto centre – Čečėnijos aikštėje.

Likę miesto fontanai – Kauko laiptų viršuje, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Vytauto ir Draugystės parkuose bei kiti liks be gyvybės ženklų.

Šiemet Kaune daugiau spalvų. Metų pradžioje soboras nušvito Lietuvos trispalvės šviesomis, praėjusią savaitę Diabeto dienos proga Prisikėlimo bažnyčia sušvito mėlynai, o po to ją papuošė Prancūzijos vėliavos spalvos, taip reiškiant pagarbą Paryžiuje per teroristinį išpuolį žuvusiems žmonėms. Šiandien eilė atėjo Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui ir miesto sodui.

Penktadienio vakarą teatro pastatą nušvietė ryškios, pulsuojančios spalvos, apšviesti sode stovintys biustai ir medžiai, suskambo klasikinė muzika. Tai viena šviesos festivalio „Spalvotas Kaunas“ sudedamųjų dalių. 

„Labai gražu, džiaugiuosi, kad šiandien ėjau pro šalį. Gaila, kad ne tiek daug žmonių atėjo pasižiūrėti, bet gal dar šiandien spės“, – kalbėjo kaunietė Rima. 

„Seniai turėjome svajonę taip papuošti teatrą prieš šventes. Būdavome, kad apšviesdavome centrinę fasado dalį, bet ir tai reikalaudavo daug pinigų. Dabar džiaugiamės jį matydami tokį. Tikiuosi, tai nebus vienkartinė akcija ir kitais metais tai tęsis ilgiau nei savaitgalį“, – pasakojo teatro vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius.

Kauniečiai pamatyti naujomis spalvomis nusidažiusį teatrą galės visą savaitgalį. Kasdien šviesos sužibs 17 valandą ir švies iki vidurnakčio.

Apšvietimo sistemos montavimo darbai užtruko beveik dvi paras. Prireikė dešimties žmonių komandos, beveik 300 skirtingų šviesos įrenginių, maždaug 5 km kabelių.

Netrukus, prieš šventes, taip pat sušvis Istorinė prezidentūra.

Antroji Velykų diena skirta lankytis svečiuose, nesėdėti namie, tad vieni kauniečiai vakar Laisvės al. rideno milžiniškus margučius ir šoko, kiti pramogų ir velykinių žaidimų išbandyti vyko į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

Kaune centre surengtoje tradicinėje šventėje "Margos Velykos" dalyvių akis traukė išradingai numargintų milžiniškų kiaušinių paroda. Kai kurie nepamiršo į renginį atsinešti ir savo rankų darbo margučių. Vėliau buvo renkamas gražiausias ir stipriausias.

Kol vieni bandė laimę margučių ridenimo, lenktynių, taiklumo konkursuose, kiti klausėsi nuo scenos skambančų dainų ir trypė, dar kiti tiesiog suposi sūpuoklėse.

Šventės Rumšiškėse rengėjai visus pakvietė parungtyniauti nešant margučius per rąstą, paskraidinti velykinių aitvarų,  išbandyti jėgas viktorinoje.

Susirinkusiuosius ir miesto centre, ir muziejuje linksmino folkloro, vokaliniai ansambliai, vaikų kapela ir kt.

Sekmadienį, perpiet, prie Kauno pilies l12auks "Vaikų Velykėlės" su žaidimais ir pramogomis vaikams bei visai šeimai.