„Manau, kad (žaliųjų plotų mažėjimo – ELTA) problema visų pirma yra Vilniuje, nes Vilniuje vyksta labai daug plėtros. Miestas yra patvirtinęs bendrąjį planą, bet atėjo nauja politinė valdžia ir politiškai revizuoja visus projektus. (...) Pasakoma – padarykite papildomus (statybos projektų – ELTA) viešinimus, nubraukite papildomus aukštus, tai yra politiko kišimasis į vyriausiojo architekto veiklą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentuodamas gyventojų pasipiktinimą dėl mažinamų žaliųjų plotų miestuose kalbėjo S. Gentvilas.
Tiesa, politiko vertinimu, nors politikų inicijuoti biurokratiniai procesai turi įtakos miestų plėtros planams, nemažą dalį projektų stabdo ir gyventojų pasipriešinimas. Todėl, pasak aplinkos ministro, nauji statybų projektai yra vystomi dėl vis dar išliekančio investuotojų pasitikėjimo Lietuvos rinka, kurie valstybės interesą „paima ant svarstyklių“ kaip proporcingą dedamąją planuojant naujus statybos projektus.
„Nenoriu pasakyti, kad tai yra tik Vilniaus problema – politikai ima kištis, (kas jiems – ELTA) gražu ar negražu ir dažniausiai antroje kadencijoje merai pradeda turėti nuomonę ir apie architektūros kokybę. Šiuo metu Vilniuje yra labai didelis (statybų – ELTA) sustabdymas. Žinau didelius ir skaidrius verslus, kurie bijo pradėti statybas Vilniuje, nes bijoma nukirsti du ar tris medžius. Dabar tikrai sustabdyti milijardai eurų (investicijų – ELTA) Vilniuje“, – tvirtino S. Gentvilas.
„Jeigu yra mūsų bendras sutarimas, bendrasis planas Vilniuje ar kokiam nors rajone, tai yra bendros valstybės nuostatos, yra investuotojų lūkesčiai – jeigu ateina du ar trys žmonės ir sako, kad (...) mūsų strateginiai dokumentai negalioja ir stabdome statybas, (tai stabdo projektų plėtrą – ELTA). Augame mes dėka verslo, kuris vis dar pasitiki šia valstybe“, – pridūrė politikas.
Žinau didelius ir skaidrius verslus, kurie bijo pradėti statybas Vilniuje, nes bijoma nukirsti du ar tris medžius.
Lietuvos nekilnojamojo turto ir plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius taip pat pabrėžė, kad statytojai, dažnai keičiantis valdžiai, pasigenda statybų tvarkos nuoseklumo. Statybos darbus, anot M. Statulevičiaus, vilkina ir valdžios inicijuojamos aplinkos studijos, kurios iš esmės „nieko nepakeičia“ ir „nutolina būsto prieinamumą“.
„Keičiantis politinei valdžiai, kadangi pas mus ta kadencija savivaldose mero yra keturi metai, ji nesutampa su miesto bendrojo plano veikimo laikotarpiu ir (...) merai kartais pareiškia savo matymą į tą dokumentą, matome išsiskiriančias nuomones, o mums (statytojams – ELTA) tame lauke reikia veikti“, – tvirtino M. Statulevičius
„Mes (nekilnojamo turto vystytojai – ELTA) prašome aiškumo. Vadovaukimės teisės aktu (bendruoju planu – ELTA) – jeigu norime keisti, įsiveskime kriterijus, kodėl tai reikia keisti. (...) Tas neiškomunikavimas “, – pridūrė statytojų atstovas.
ELTA primena, kad 2023 metų spalį vyriausiąja Vilniaus architekte tapo tuometinė savivaldybės vyr. architekto biuro darbuotoja Laura Kairienė, pakeitusi šias pareigas 2016-2023 metais ėjusį Mindaugą Pakalnį.
Visgi, po konkurso viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl M. Pakalniui išmokėtų išeitinių bei įdarbinimo aplinkybių savivaldybei pavaldžioje įstaigoje „Susisiekimo paslaugos“.
Pats M. Pakalnis tuomet pranešė, kad informacija apie jo pareigas savivaldybei pavaldžioje įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ buvo žinoma dar 2016 m. Be to, pasak jo, darbas dviejuose postuose buvo deklaruotas viešų ir privačių interesų deklaracijoje.
