„Populiariausios lašinės tai vitaminų, dabar vadinamos „bombos“, bet dažnai lašiname ir amino rūgštis, nes labai geras poveikis, labai daug atlieka tos amino rūgštys. Dar geležies atstatymo lašinės, nes ne visur jas daro. Jeigu kalbant apie gydymą, tai ir COVID-19, ir gripas, migrena, nugaros skausmai. Aš manau, kad infuzinė terapija su vaistais padeda plačiame ligų spektre. Galima ir imunitetą pastiprinti, mažinti nervinį stresą, papildyti elektrolitų“, – teigė vienos klinikos vadovė Violeta Semenovič.

– Ar jos yra kažkaip ištirtos mokslo?

– Mes remiamės visais moksliniais darbais, mes bendradarbiaujam, skambinam, nuvažiuojam į kitas šalis, pavyzdžiui Japoniją, Šveicariją, Vokietiją, Ispaniją. Tikrai yra remiamasi pagal mokslinius darbus.

– Minėjote, kad reikia atlikti tyrimus. Kaip dažnai žmonės juos atlieka?

– Jeigu žmogus serga, tai būtina atlikti tyrimus, nes pagal tai matome, kuo jis serga, kokie kraujo tyrimai, ką reikia lašinti, kokius vaistus. Jeigu šnekame apie vitaminų infuzijas, tai yra profilaktinės dozės, kurios tikrai nekenkia, jas galime sulašinti pacientams atėjus pirmą kartą, bet tyrimus padarome, kad galėtume individualiai paskirti visą vitaminų terapiją kiekvienam žmogui individualiai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šeimos gydytojus gąsdina pasipylusios reklamos apie stebuklingą poveikį vitaminų, mikroelementų ir amino rūgščių kokteilį“, – sakė Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

„Nereikia galvoti, kad vitaminai ir mikroelementai tai absoliučiai nekenksmingi dalykai. Peržiūrėjus įvairių firmų ir firmelių pasiūlymus, tik vienoje iš jų radau, kad gali būti pašalinis poveikis. Visos kitos firmos apie tai nieko – nė žodžio. Mažai moterys gali atsilaikyti prieš tokį pavadinimą kaip „anti-senatvinė selekcija“ arba „prabangi karališka terapija“ vos ne nuo visų ligų. Na, galbūt būtų teisingiau įvardinti kokteilis „Žydro asiliuko svajonė“. Reikia padaryti tyrimus visus, ar yra trūkumas. Jeigu jums nereikia, tai nemėtykite tuščiai pinigų. Panaudokite tuos pinigus geresnei mitybai, sportui. Elkitės protingai, ne tik sutaupysite pinigus, bet ir nepakenksite savo sveikatai“, – teigė J. Kalibatas.

„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi keletą vartotojų ar kitų bendrovių pranešimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų reklamos, tačiau kitu kampu, reklamos įstatymas draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos prietaisų reklamoje naudoti paciento įvaizdį, nuomonę, remtis gydytojų rekomendacijomis“, – pasakojo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Inga Grinevičienė.

Galbūt būtų teisingiau įvardinti kokteilis „Žydro asiliuko svajonė“.

Kai kurios bendrovės sulaukė institucijų dėmesio.

„Nubaustų kol kas nėra, praeitais metais vykdėme stebėjimą, būtent sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje, tikrinome 24 bendroves, kaip skleidžia tokią reklamą ir daugelis jų nesilaikė reklamos įstatymo nuostatų ir skleidė draudžiamą reklamą. Buvo pateiktos rekomendacijos toms bendrovėms pašalinti ir tikslinti reklamą, o nevykdžius reikalavimų bus pasitelktos kitos priemonės. Tai jautri sritis, sveikata, tai reikėtų atsiminti, kad nuomonės formuotojai yra reklamos skleidėjai ir jų skleidžiama informacija yra reklama, jei susiduriama su sveikatos negalavimais reikia kreiptis į gydytoją ir neužsiimti savigyda“, – teigė I. Grinevičienė.

„Vitaminai C ir D, cinkas bei geležis užtikrina tinkamą imuninės sistemos veiklą ir veiksmingą apsaugą nuo ligas sukeliančių virusų. Tačiau tam, kad šie vitaminai ir mikroelementai galėtų „padaryti savo darbą“, turime gauti reikiamą jų paros normą. Dalį šių vitaminų ir mineralų paros dozės galime gauti vartodami jų praturtintus maisto produktus, tačiau likusią dalį užsitikrinti padės tik maisto papildai“, – pasakoja A. Šeputienė.

„Camelia“ vaistininkė primena, kiek per parą vitaminų C ir D, cinko bei geležies turėtų suvartoti suaugusieji:

    • vitamino C paros dozė moterims – 75 mg, vyrams – 90 mg;

    • vitamino D paros dozė suaugusiems –1000–4000 TV;

    • cinko paros dozė moterims – 8 mg, vyrams – 11 mg;

    • geležies paros dozė moterims – 18 mg, vyrams – 8 mg.

Nauda ir kylančios grėsmės

Vitaminas C

A. Šeputienė sako, kad vitaminas C stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių gamybą ir aktyvumą, saugo nosį, gerklę bei bronchus nuo jiems galinčių pakenkti virusų ir toksinų. Be to, šis vitaminas padeda geriau įsisavinti geležį.

„Kai trūksta vitamino C, kamuoja sąnarių skausmai, dantenų uždegimai, lėtai gyjančios žaizdelės, paraudusi ir išsausėjusi oda. Be to, išryškėja raukšlės, lūžinėja nagai ir plaukai, kankina nuovargis ar depresija. Kai pasireiškia ilgalaikis vitamino C trūkumas, silpsta imunitetas, o dėl to žmogus dažniau serga infekcinio pobūdžio ligomis“, – įspėja vaistininkė.

Vitaminas D

Anot A. Šeputienės, vitaminas D ne tik valdo daugiau nei 200 genų funkcijų, gerina odos būklę, regėjimą ir kaulų formavimąsi, bet pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Be to, šis vitaminas padeda geriau įsisavinti kalcį ir fosforą.

„Kai trūksta vitamino D, dažnai kamuoja pasikartojantis peršalimas, nuolatinis nuovargis, slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos bei kaulų, nugaros ir raumenų skausmai. Ilgalaikis vitamino D trūkumas silpnina imunitetą ir jo gebėjimą apsiginti nuo virusų bei bakterijų, gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas ir kt.“, – teigia vaistininkė.

Be to, dėl šio vitamino trūkumo gali sutrikti vaiko vystymasis, dantų dygimas, medžiagų apykaita ir išsivystyti daugybiniai organų pažeidimai.

Cinkas

A. Šeputienė sako, kad cinkas užtikrina organizmo ląstelių, tarp jų ir imuninių, funkcionalumą, stiprina reprodukcinę sistemą bei pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Vartojantys cinką profilaktiškai, mažina riziką užsikrėsti COVID-19, o pradėjus jį vartoti per pirmąją parą po infekcijos simptomų atsiradimo, galima sutrumpinti ligos trukmę, palengvinti eigą bei sumažinti liekamųjų reiškinių tikimybę.

„Kai trūksta cinko, oda sausėja ir praranda elastingumą, išsivysto aknė, slenka plaukai, nagai tampa trapūs. Taip pat, pablogėja atmintis ir rega, suprastėja uoslės ir skonio pojūčiai, kankina bendras nuovargis ir silpnumas, nemiga bei pykinimas. Dėl ilgalaikės cinko stokos, padidėja rizika patirti psichikos sutrikimus, susirgti epilepsija, šizofrenija, mažakraujyste, nevaisingumo ir susilpnėjusio imuniteto problemas“, – aiškina vaistininkė.

Geležis

Pasak A. Šeputienės, geležis atsakinga už deguonies ir anglies dvideginio pernešimą kraujotakoje – tai ypač svarbi funkcija, užtikrinanti ląstelių ir organų funkcionalumą. Be to, ji reikalinga leukocitų dauginimuisi ir brendimui. Šie baltieji kraujo kūneliai geba atpažinti ir sunaikinti į organizmą patekusius svetimkūnius – virusus bei bakterijas.

„Kai trūksta geležies, atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, oda, liežuvis tampa blyškūs, trūkinėja burnos kampučiai, slenka plaukai, pradeda lūžinėti nagai, padažnėja širdies pulsas. Jeigu organizmas ilgą laiką jaučia geležies stoką, gali išsivystyti mažakraujystė“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

Sveikatą stiprinkite ir kitais būdais

Pasak A. Šeputienės, rekomenduojama vartoti ne tik vitaminus ir mineralus, bet sveikatą stiprinti ir kitais būdais: „Užsiimkite reguliaria fizine veikla, daugiau laiko praleiskite lauke, sveikai maitinkitės, nusistatykite darbo-poilsio režimą ir  užsiimkite jums patinkančiomis veiklomis.“

„Eurovaistinės“ farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis.

Imuninei sistemai palaikyti cinkas yra toks pat svarbus, kaip ir vitaminas C, D bei kiti mikroelementai. „Eurovaistinės“ farmakotechnikė Elvyra Ramaškienė sako, kad jo atsargos svarbios kovojant su peršalimo ligomis. „Cinkas turi labai daug antioksidacinių savybių, taip pat mažina uždegimų riziką, padeda greičiau pasveikti, skatina žaizdų gijimą“, – sako ji ir priduria, kad jis būtinas kovojant su infekcijomis ir virusais.

Apie šio mikroelemento trūkumą dažnai įspėja lėtai gyjančios žaizdos, suprastėjęs apetitas ir netikėti svorio pokyčiai

Cinkas dažnai dar gali būti vadinamas ir grožio mikroelementu. Jo trūkumą gali išduoti slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai. Jis svarbus ir gerai odos būklei palaikyti, todėl cinko trūkumas gali paskatinti aknės paūmėjimą.

Šis mikroelementas ypač svarbus vyresniems žmonėms, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims.

Kaip papildyti atsargas?

Pasak farmacininkės, renkantis cinko preparatus naudinga pasikonsultuoti su vaistininku, nes jį galima rasti įvairiomis formomis – tabletėmis, milteliais, kartu su kitomis medžiagomis, nuo to priklauso ir cinko įsisavinimo greitis.

E. Ramaškienė sako, kad cinko milteliai yra naudingi, norintiems kuo greitesnio efekto. „Juose yra cinko citrato – lengvai įsisavinamos cinko formos. Jis tirpus burnoje, jonizuotas cinkas labai greitai pasisavinamas per gleivinę. Naudinga, jeigu kankina peršalimo ligos, sloga, gerklės skausmas, jis iškart veikia gleivines“, – sako ji.

Taip pat galima rasti cinko ir kartu su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, selenu, kuris irgi veikia kaip antioksidantas.

Peršalus svarbu kuo anksčiau imti vartoti cinko preparatus, nes patekęs jis galės greičiau imti veikti nosies ir gerklės gleivines.

Papildyti cinko atsargas gali padėti ir subalansuota mityba, jo gausu raudonoje mėsoje, jautienoje ir avienoje, įvairiuose riešutuose (kedrinėse pinijose, anakardžiuose), pieno produktuose, arbatoje, kavoje, obuoliuose, kriaušėse ir kituose maisto produktuose. Cinko ypač gausu jūros gėrybėse, daugiausiai jo randama austrėse, sakoma, kad jose esantis cinko kiekis net dešimt kartų didesnis nei mėsoje.

Prieš pradedant vartoti cinko preparatus dėl konkrečios dozės svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Be to, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pozityvumas – ilgaamžiškumo paslaptis.

Aktyviai sportuojantiems žmonėms rekomenduojama laikytis vadinamosios angliavandenių dietos, racioną papildyti vaisiais ir daržovėmis, riešutais bei grūdais, atkreipti dėmesį į tamsiai žalios spalvos daržoves, kaip puikų mikroelementų šaltinį. Nors daug apie tai kalbama, Visuomenės sveiktos centro duomenimis, net kas antras iš mūsų negauna pakankamo kalio kiekio su maistu.

Reikia pabrėžti, kad antra per mažo mikroelementų kiekio organizme priežastis – jų netekimas. Daugiausia elektrolitų netenkama intensyviai prakaituojant, o kuo jų kraujyje mažiau, tuo labiau juntamas jų trūkumas – gali pradėti spazmuoti raumenis, sutrikti širdies rimtas ar svaigti galva. Lietuvos širdies asociacija primena, kad vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo metu netenkama mikroelementų – kalcio, magnio, kalio ir natrio. Šie elementai, kurių esama kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose, atlieka daugelį svarbių funkcijų, pavyzdžiui, reguliuoja vandens kiekį ir apykaitą, kraujo ph, nervų ir raumenų funkcijas, atsako už raumenų susitraukimą.

Sportuojantiems žmonėms būtina reguliariai organizmą papildyti elektrolitais – kaliu, magniu ir natriu. Kita vertus, tai būtina ne tik sportuojantiems, bet ir visiems daugiau prakaituojantiems žmonėms.

Kalio ir magnio aspartatas padeda esant magnio ir kalio trūkumui ar jų padidėjusiam netekimui, pvz., sportuojant ir gausiai prakaituojant ar kt., tačiau kartu mažina kraujospūdį ir širdies aritmijų riziką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad magnio ir kalio aspartatas širdies raumenyje skatina medžiagų apykaitą, ląstelės geriau pasisavina deguonį, sintetina daugiau fosforo junginių, gerėja fizinio aktyvumo nauda.

Kada būtinas mikroelementų (kalio, magnio, natrio) papildymas sportuojant?

• Reguliariai sportuojate vidutiniu ar dideliu intensyvumu.

• Propaguojate ciklines sporto šakas.

• Sportuodami gausiai prakaituojate.

• Sportuodami jaučiate nuovargį.

• Po treniruotės jaučiate širdies permušimus, įvairių raumenį dilgčiojimą.

• Po treniruotės neišgeriate reikiamo kiekio mineralinio vandens ar mikroelementų turinčių papildų.

Jeigu vargina sunkiai paaiškinamas nuovargis ar silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai ar net akies tikas, didelė tikimybė, kad jūsų organizmas patiria magnio nepakankamumą. Šiais laikais tokius simptomus patiria daugelis, tačiau, deja, didžioji dalis į energijos bei nuotaikos stoką vis dar žvelgia kaip į įprastą dalyką, o raumenų mėšlungį „nurašo“ nuovargiui.

Stoką kompensuoja organizmo sąskaita

Sveikatos specialistų nuomone, magnio, kaip ir kitų mikroelementų, stokos sukeliamos problemos pernelyg dažnai priskiriamos kitoms ligoms. „BENU vaistinės“ farmacininkės Audronės Levickienės nuomone, būtent dėl to, kad dalis simptomų gali būti siejami su kitais sveikatos sutrikimais, dažnas magnio trūkumo organizme gali nepastebėti ilgą laiką.

„Labai svarbu išmokti stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Organizmas yra vientisa ir uždara sistema, kuri vienos ar kitos medžiagos stoką bando kompensuoti vidiniais ištekliais. Dėl to žmogus gali ilgą laiką nejausti jokio diskomforto arba kylančius sutrikimus priskirti pervargimui ar stresui“, – pastebi A. Levickienė.

Pirmiausia magnio trūkumas gali pasireikšti apetito stoka, pykinimu bei galvos skausmu. Širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai ir tirpimai jau rodo ilgalaikį mikroelemento nepakankamumą.

„Magnis dalyvauja daugumoje organizmo funkcijų, tačiau didžioji jo dalis kaupiama kauluose ir kūno ląstelės. Tai reiškia, kad esant šio mikroelemento stygiui, pirmiausia organizmas bando jį kompensuoti kaulų stiprumo bei bendros savijautos sąskaita“, – pabrėžia farmacininkė.

Magnis taip pat dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje ir padeda palaikyti tinkamą kraujospūdį. Pakankamas magnio kiekis organizme padeda išvengti metabolinio sindromo – grupės ligų ir rizikos faktorių, galinčių sukelti diabetą.

Vasarą trūksta labiau

Tinkamas mikroelementų balansas svarbus visais metų laikais, tačiau vasarą magnio trūkumas pasireiškia ryškiau ir dažniau.

„Magnio pasisavinimą arba praradimą lemia daugybė priežasčių. Dalis jų padažnėja šiltuoju metų laiku. Žmonės vasaras leidžia aktyviau, daugiau sportuoja, vadinasi, prakaituodami ir vartodami daugiau skysčių, praranda ir daugiau mikroelementų. Be to, šiltuoju metų laiku padidėja vėmimą ar viduriavimą keliančių apsinuodijimų. Organizmas magnį pasisavina per žarnyną, todėl virškinamojo trakto sutrikimai taip pat pakankamai ilgam išbalansuoja mikroelementų pusiausvyrą“, – įspėja farmacininkė A. Levickienė ir priduria, kad itin liūdnų pasekmių maudantis vandens telkiniuose gali turėti magnio trūkumo organizme keliamas raumenų mėšlungis.

Magnio poreikis organizmui ypač padidėja nėštumo ir žindymo metu.

Subalansuotos mitybos svarba

Žmogaus organizmui per dieną reikia gauti 300–500 mg magnio per dieną. Didžiąją dalį magnio gauname su maistu. Iš visų produktų magnio gausiausia įvairiose, ypač žaliosiose, daržovėse: špinatuose, salotose, brokoliuose, avokaduose. Jo yra pilno grūdo duonoje, riešutuose, sojų pupelėse ir žuvyje, taip pat saulėgrąžų, moliūgų ir kitose sėklose.

Tiesa, magnio įsisavinimą gali trikdyti riebus bei itin termiškai apdorotas maistas. Pavyzdžiui, nors kviečiai savyje turi nemažai magnio, tačiau iš baltų miltų keptoje duonoje jo beveik nėra. Miltų balinimo metu pašalinamos sėlenos ir kviečių gemalai, kuriuose ir kaupiasi didžioji dalis mikroelementų. Taip pat per didelis alkoholio ar cukraus vartojimas taip pat apsunkina mineralo įsisavinimą.

Deja, ne visuomet organizmas su maistu magnio gauna pakankamai. Be to, norint palaikyti tinkamą magnio pusiausvyrą, derėtų nepamiršti ir kitų mikroelementų. Pavyzdžiui, raumenims būtino kalcio. Be to, magnis turi vidurius laisvinantį poveikį, o kalcis veikia priešingai, tad juos rekomenduojama vartoti drauge.

Prieš vartojant magnio papildus rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Be to, svarbu žinoti, kad turintiems inkstų problemų pernelyg didelis mineralų vartojimas gali atsiliepti jų veiklai, o retais atvejais – ir paskatinti akmenų susidarymą.

Vasarą daugiau judame, būname lauke, dirbame ir sportuojame, todėl dažniau prakaituojame. Pasak medikų, su prakaitu iš organizmo pasišalina daug gyvybiškai svarbių mikroelementų, todėl jaučiame raumenų skausmus, mėšlungius bei patys jaučiamės tarsi be jėgų, nuolat pavargę. Jeigu į padažnėjusius mėšlungius dėl magnio (Mg) trūkumo pernelyg daug dėmesio nekreipiame, tuomet reikėtų rimtai pagalvoti apie savo širdį, kuri gali net sustoti, išsekus kalio (K) atsargoms organizme.

Mikroelementai svarbūs širdžiai

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Santariškių klinikų kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė akcentuoja, kad širdžiai itin pavojingas kalio ir magnio trūkumas. „Kalis ir magnis yra organizmui gyvybiškai svarbūs mikroelementai. Jeigu trūksta kalio, gali pavojingai sutrikti širdies ritmas. Magnio trūkumas taip pat pavojingas širdžiai ir kraujagyslėms, gali sukelti dažną širdies plakimą ir kitus širdies ritmo sutrikimus, arterinę hipertenziją, todėl visuomet būtina pasirūpinti, kad šių mikroelementų būtų tinkamas kiekis organizme. Kiekviena organizmui būtina medžiaga turi savo laboratoriniais tyrimais patvirtintas normas, tad tiek kalio, tiek magnio kraujyje neturi būti nei per mažai, nei per daug.“ – aiškina prof. Ž. Petrulionienė.

Pakankamas kalio kiekis kraujyje apsaugo ne tik nuo širdies ritmo sutrikimų, kurie kamuoja net ir labai jaunus žmones, bet ir nuo padidėjusio kraujospūdžio, osteoporozės ir cukrinio diabeto.

Magnis yra būtinas gerai nervų, endokrininės, plaučių ir raumenų sistemų veiklai palaikyti, todėl pirmas požymis, kai trūksta šio mikroelemento – raumenų traukuliai arba mėšlungiai, kurie dažnesni vasarą labiau prakaituojant. Magnio trūkumas gali būti virškinamojo trakto ir net onkologinių ligų priežastis. Žmonės, kuriems trūksta magnio, skundžiasi greitu nuovargiu, mieguistumu, įvairiais emociniais sutrikimais.

Trūkstant magnio, sumažėja ne tik kalio, bet ir kalcio, kuris labai svarbus kaulų, raumenų sistemos normaliam darbui. Sumažėjęs magnio kiekis taip pat susijęs su sumažėjusiu natrio bei fosforo kiekiu.

Pirmiau – į laboratoriją, o ne į vaistinę

Pasak laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, daugelis vasarą pajutę traukiančius mėšlungius vaistininkų paliepti skuba pirkti ir vartoti įvairius maisto papildus, tačiau vėliau kreipiasi pablogėjus savijautai.

„Laboratorijoje atlikę kraujo tyrimus papildus vartojusiems pacientams neretai konstatuojame ne mikroelementų trūkumą, o perteklių. Per daug magnio papildų tablečių išgėrusiems pacientams būna širdies ritmo sutrikimai, krenta kraujospūdis, atsiranda mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, ypač kai yra sutrikusi inkstų funkcija. Turbūt mažai kas žino, kad kalio perdozavimas yra dar pavojingesnis ir gali baigtis mirtimi. Kalis gali sukelti aritmiją ir net širdies sustojimą, ypač vasarą, kai sumažėja organizme skysčių išprakaitavus. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus patariu pirmiau atlikti mikroelementų kraujyje laboratorinius tyrimus, įsitikinti, kiek ir ko trūksta, pasikonsultuoti su gydytoju ir tik tuomet eiti į vaistinę papildų. Netinkamai vartojami maisto papildai, kaip ir vaistai, gali būti nuodai“ – problemą pastebi gydytoja E. Marciuškienė.

Normali magnio koncentraciją kraujo serume yra 0,53 – 1,11 mmol/l. Sumažėjus magnio <0,5 mmol/l, atsiranda širdies aritmijos ar net traukuliai. Esant magniui 2,1 – 2,9 mmol/l atsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas. Pavartojus ypač daug magnio papildų ir pasiekus didesnę nei 5,0 mmol/l magnio koncentraciją, apsinuodijimas gali sukelti komą, taip pat gali sustoti širdis.

Ką valgyti, jeigu trūksta kalio ir magnio?

Kai kurių medikų teigimu, nuolatinė kalio stoka kenkia ne tik širdžiai, sukeldama ritmo sutrikimus, bet ir skatindama aterosklerozę dėl padidėjusio cholesterolio kemša kraujagysles ir dėl to gali padidėti rizika infarktui ar insultui.

„Yra duomenų, kad gali skatinti aterosklerozę, bet aš šio aspekto neakcentuočiau, kadangi maginis ir kalis yra svarbesni širdies elektrinio impulso sklidimui, kraujagyslių tonusui. Oficialių indikacijų vartoti kalį ir magnį aterosklerozės profilaktikai nėra. Jeigu norime sumažinti infarkto ar insulto riziką, turime pirmiausiai reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, kad jis nebūtų per didelis.“, – teigia prof. Ž. Petrulionienė.

Gydytoja E. Marciuškienė pataria prieš vartojant bet kokius papildus atlikti kraujo tyrimus, kurie prieinami bet kurioje poliklinikoje ar šeimos klinikoje, taip pat laboratorijų procedūrų kabinetuose net be gydytojų siuntimo.

„Pajutus bet kokius simptomus – mėšlungių traukimą, širdies ritmo sutrikimą, padidėjusį kraujospūdį, nuovargį, mieguistumą ir kitus negalavimus, reikėtų atlikti svarbiausių mikroelementų - magnio (Mg), kalio (K), kalcio (Ca), natrio (Na), geležies (Fe), fosforo (P) – kraujo tyrimus. Taip pat reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, lipidogramą, gliukozę, kepenų fermentų tyrimus, kad būtų aiškesnis sveikatos būklės vaizdas tiek pacientui, tiek gydytojui“, – sako medikė.

Kaip ir visų mikroelementų bei vitaminų, taip ir širdžiai reikalingiausių magnio ir kalio galima gauti subalansavus mitybą. Kviečių sėlenos bei viso grūdo produktai turi daug magnio. Migdolai, anakardžiai yra geri magnio šaltiniai, taip pat žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, gyvuliniai baltymai ir jūros gėrybės. Daugiausiai kalio yra vaisiuose (ypač daug bananuose) ir daržovėse (ypač pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse), riešutuose, kviečiuose ir kitame augalinės kilmės maiste.