Stalčiuose – tūkstančiai eurų
Uostamiestyje veikia trys šios tarnybos teritoriniai padaliniai. Vienam jų pavyko rasti vadovą, kiti du vis dar laukia, kas jiems vadovaus.
STT tyrimas iš pareigų išvertė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus vedėją Olgą Kulik ir 2-ojo skyriaus vadovą Mindaugą Gylį.
Pareigų neteko viena registratūros darbuotojų ir net vairuotojas bei keli sprendimų kontrolės specialistai.
Po STT smūgio šiai tarnybai paaiškėjo, jog už kyšius iš tiesų bet kas galėjo gauti reikiamus sveikatos būklės įvertinimus ir pretenduoti į nedarbingumo išmokas.
Esą mažiau pažinčių turintys reikiamų ryšių ieškojo tiesiog registratūroje. Tarp dokumentų ir pažymų įspraudę reikalingą pinigų sumą, interesantai buvo palydimi į tą kabinetą, kuriame jie pagalbos tikrai sulaukdavo.
STT užfiksavo kelias dešimtis epizodų, iš jų aiškėjo, jog pacientai duodavo nuo 100 iki 1 tūkst. eurų.
Teigiama, kad grynųjų tekdavo ne tik skyrių vadovams, kurie turėjo teisę dėti parašus ant dokumentų, tarpininkams – dokumentų registratorei ir vairuotojui, bet ir tiems, kurie turėjo užsiimti priimtų sprendimų kontrole.
Iš faktų, jog namuose ir darbo vietose šie valstybės tarnautojai laikė dešimtis tūkstančių eurų grynųjų, spėjama, kad kyšininkavimo sistema veikė puikiai.
Mokėjo už gražias akis
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Manfredas Žymantas vis dėlto aiškina, esą krūvas grynųjų interesantai nešė už gerą aptarnavimą.
"Prekybos sprendimais nebuvo. Prekybos terminais nebuvo. Pinigų judėjimas veikiausiai buvo. Kitaip STT nebūtų prisikabinusi. Iš principo žmogus pirko ramybę, aptarnavimo kultūrą, galbūt – greitumą. Bet iš to žala valstybei neatsirado", – tikino M.Žymantas.
Tarnyba peržiūrėjo tas priimtų spendimų bylas, kurios sudomino STT, ir tikina įtartino nieko neradę. Visose jų nedarbingumo lygis buvo tęsiamas, tarp dokumentų esą nėra kardinalių sprendimų, naudingų pacientui.
"Nebuvo taip, kad daktarai sveiką žmogų padarė ligoniu, o mes užsimerkėme ir tai patvirtinome. Konsultavomės su kitais medikais ir jie duoda panašias išvadas", – pastebėjo M.Žymantas.
Norinčiųjų dirbti – nedaug
Klaipėdos teritoriniai padaliniai kol kas turi tik vieną vadovą.
"Priėmėme penkis darbuotojus. Tačiau šiuo metu laisvos dvi vedėjų vietos. Skelbėme konkursus, laimėjo tik vienas pretendentas. Per Valstybės tarnybos departamento filtrą praėjo tik vienas žmogus", – aiškino M.Žymantas.
Pretendentų nebuvo daug, tad vienas žmogus dalyvavo net į dvi laisvas vietas.
"Žinomumo buvo mažai, dėsime skelbimus apie konkursą", – aiškino M.Žymantas.
Tarnybos vadovas pažymėjo, jog atrankos šiuo metu yra per griežtos.
"Kandidatai turi išsilaikyti bendrųjų gebėjimų atranką, toliau laukia vadovavimo gebėjimų egzaminas, o medicininis išsilavinimas lyg ir lieka nuošaly. Juk teritorinio skyriaus vedėjo darbe tik 20 proc. užduočių siejasi su administravimu, visa kita yra bylų ir sprendimų kontrolė. O čia reikia specialaus išsilavinimo, nors konkurse apie tai niekas neklausinėja", – pastebėjo M.Žymantas.
Įdiegė pasitikėjimo telefoną
Po STT kratų ir kilusio skandalo tarnyba pati puolė aiškintis korupcijos apraiškas sistemoje.
Internetinėje tarnybos svetainėje raudonuoja pranešimas apie pasitikėjimo telefoną, tačiau patys tarnybos specialistai tokias pastangas vertina skeptiškai.
Esą skambučių sulaukiama, tačiau ypatinga jų gausa būna pilnaties metu. Išgirdę, jog telefonu gyvo pokalbio su tarnybos specialistais nebus, dažniausiai klientai padeda ragelį.
"Tauta juk ne pas mus nusiperka nedarbingumo grupę. Apeina tris daktarus, kurie, na, švelniai tariant, šiek tiek suklysta ligonio naudai, ir tik tuomet žmogus ateina pas mus. O tą suklydimą mums įrodyti labai sudėtinga", – aiškino M.Žymantas.
