Maigė telefonus

Paaiškėjo, kad pusę miesto automobilių spūstyse įkalino dviejų avarijų dalyviai, kurie nesugebėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijų.

Užuot traukę automobilius į kelkraštį, veikėjai sėdėjo mašinose ir maigė telefonus.

„Į galą įvažiavo mašinai su kabliu, nė vieno įlenkimo. Sėdi „glušiai“ mašinoje, valandą jau kokią telefonais žaidžia, laukia pareigūnų, viskas užsikišę“, – socialiniame tinkle rašė vienas vairuotojų, perspėdamas kitus eismo dalyvius.

Kai atsitrenkiama į automobilio galinę dalį, visada kaltas tas, kuris nesilaikė distancijos.

Dvi valandos spūsčių

Vieni vairuotojai avarijos dalyvius matė dar ankstyvą rytą, apie 7 val. 30 min., tačiau spūstis neišsisklaidė net ir po 9 val. 30 min.

Įsiutinti vairuotojai negailėjo piktų žodžių dviem veikėjams, sukėlusiems eismo paralyžių, net ir tuomet, kai šie po kelių valandų patraukė automobilius į šalutinę įvažą.

„Ir toliau aiškinasi santykius, policija atvažiavo“, – stebėjosi pro šalį važiavę žmonės.

Paaiškėjo, kad automobilis „Porsche“ atsitrenkė į BMW galą.

„Įvažiavo vienas į galą, ten nieko rimto, bet, va, nemąsto, kad per juos visas rajonas vėluoja“, – piktinosi kitas vairuotojas.

Lygiai tokia pat situacija nutiko Liepų gatvėje, kur į kito automobilio galą rėžėsi „Volvo“.

M. Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žmonos klauso tik vyrų

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika taip pat stebėjosi tokiu eismo dalyvių elgesiu.

„Jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės, Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad turi būti kviečiama policija. Tačiau šiuo atveju, kai susidūrimo aplinkybės visiškai aiškios, nesuprantama, kodėl nėra sutariama dėl kaltės. Jei būtų tikrai ginčytina situacija, traukti automobilių tikrai nederėtų – policijos pareigūnams būtų sudėtinga išsiaiškinti kas kaltas“, – M. Džermeika tokias avarijas pavadino tipinėmis.

„Kai atsitrenkiama į automobilio galinę dalį, visada kaltas tas, kuris nesilaikė distancijos. Labai dažnai pasitaiko, kad į eismo įvykį patekus moteriai, ši skambina ne policijai, o savo vyrui. Šis liepia stovėti ir nesitraukti. Kodėl moterys klauso ne policijos, o tik savo vyrų?“ – šypsojosi M. Džermeika.

Policijos budėtojai, pasiaiškinę eismo įvykio aplinkybes telefonu, visuomet pasako, ką privalo padaryti vairuotojas, atsitrenkęs į kitos mašinos galą. Reikia nusifotografuoti avarijos vietą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Policijos gali prireikti tik vienu atveju – jei kaltininkas neturi civilinės atsakomybės draudimo ir atsisako pats padengti žalą.

Erzina tranzitas

Kvartalo gyventojų vardu komisijoje siūlymus pristatė Dmitrijus Lopatinas. Vyras komisijos nariams aiškino, kad žmonės kenčia dėl padidėjusio mašinų srauto.

Pastačius prekybos centrą Šiaurės prospekte, daugybė šiaurinės miesto dalies gyventojų apsiperka čia ir suka Utenos gatve, taip sutrumpindami kelią iki namų.

Gyventojai skundėsi, kad kvartalo gatvelės yra siauros, nėra šaligatvių, todėl ta pačia važiuojamąja dalimi juda lengvieji automobiliai, krovininės mašinos, vežančios prekes, pėstieji.

D. Lopatinas tikino, kad žmonės gyveno puikiai, kol šio kvartalo gatvės nebuvo sujungtos su kitų gyvenamųjų namų rajonais.

Todėl gyventojai siūlė pastatyti Utenos gatvėje eismą draudžiančius ženklus, vadinamąsias plytas.

Miesto gatvės – visų

Tokiam siūlymui pasipriešino Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, pareiškęs, kad gatvės priklauso visiems uostamiesčio žmonėms, ne vieno kvartalo gyventojams.

„Keistas siūlymas. Kyla klausimas, kam mes dirbame? Ar eismo saugumo klausimus sprendžiame, ar kažkieno nepatogumo klausimus? Tarnaujame interesų grupėms? Iš šio siūlymo suprantu, kad viena miesto teritorija su viešomis gatvėmis yra okupuojama, o eismas uždaromas „plytomis“, draudžiant važinėti kitiems gyventojams“, – posėdyje kalbėjo M. Džermeika.

Norime apribojimų, o po to skundžiamės, kad baudžia.

Kelių policijos tarnybos viršininkas priminė, kad komisija jau kartą sutiko tenkinti panašios gyventojų grupės reikalavimus, eismas buvo uždarytas Molo gatvėje.

„O po to vietos gyventojai skundžiasi, kodėl jų dukras, grįžusias iš Vilniaus, nubaudžia už kelio ženklų nepaisymą. Norime apribojimų, o po to skundžiamės, kad baudžia. Eismo saugumo komisija dirba visiems, tarnauja visų žmonių interesams, o ne vieno kvartalo“, – akcentavo M. Džermeika.

Pareigūnas paaiškino, kad gyventojų siūloma eismo reguliavimo schema neatitinka jokių standartų, nesilaikyta ženklų statymo taisyklių.

M. Džermeika siūlė gyventojų keliamą problemą spręsti kitaip – pagrindine laikomą Utenos gatvę, kuria ir nardo pravažiuojantys automobiliai, paversti šalutine gatve.

Pastačius sankryžose ženklus, vairuotojai turėtų kaskart stabtelėti ir stebėti kitose gatvelėse vykstantį eismą.

„Kaip reaguos kita visuomenės dalis? Bus uždaromas vienas rajonas. O taip neturėtų būti. Aš dviračiu vakar pravažiavau šiomis gatvelėmis, nėra ten tokio judėjimo. Ten – įprastas gyvenamosios zonos judėjimas“, – tvirtino M. Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Petriko nuotr.

Keis schemą

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininko pasisakymas įsiutino D. Lopatiną. Vyro aistras net teko valdyti komisijos pirmininkui, vicemerui Algirdui Kamarauskui.

„Jūs greičio nekontroliuojate, nė karto nevykdėte greičio kontrolės“, – replikavo D. Lopatinas, aiškindamas, kad tikroji eismo įvykių statistika nėra žinoma.

„Policija vėl kalta? Aš slepiu statistiką? Užklauskite draudimo kompanijas, atsakys. Susivokite truputį“, – pyktelėjo M. Džermeika už gyventojo nepagarbų toną.

Komisijos nariai gyventojų siūlymui nepritarė, tačiau balsavo už M. Džermeikos siūlytą problemos sprendimo būdą – eismą leisti tik viena Utenos gatvės kryptimi, o pati gatvė taptų šalutine gatve.

Tačiau akcentuota, kad dar vertėtų įrengti pėsčiųjų perėjų, o patvirtintą eismo schemą po kelių mėnesių siūloma įvertinti iš naujo.

Dabar tiek moterys, tiek vyrai šliures nešioja viešose vietose, ne tik jomis slampinėja po namus.

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika paaiškino, kuo šlepetės ir aukštakulniai yra netinkamiausias apavas vairuoti transporto priemonę.

Vis dėlto paklaustas, ar buvo nubaustas nors vienas vairuotojas, prie vairo sėdęs su šlepetėmis, M. Džermeika tik nusijuokė.

„Be abejo, nenubaudėme nė vieno. Niekur neparašyta, kad jas draudžiama dėvėti. Brandūs vairuotojai supratimą, kad nedera prie vairo sėsti su šliurėmis, atsinešė iš tų laikų, kai buvo mokomi vairuoti. Aš viliuosi, kad to moko ir dabartinės vairavimo mokyklos“, – kalbėjo M. Džermeika.

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas pripažino, kad nuslydusi šlepetė nuo kojos gali pridaryti bėdų ne tik automobilio vairuotojui, kuris dar galbūt sugebėtų išvengti incidento.

Tačiau kyla klausimas, ar tikrai motociklą spėtų suvaldyti jaunuolis, kuriam bevažiuojant nuskrietų šlepetė?

Lygis: pernai nuskambėjo istorija apie degalų vagį, kuris BMW svetimais numeriais važinėjo po degalines ir pylė dyzeliną nesusimokėjęs. Veikėjas įsiminė tuo, kad ėjo vogti dėvėdamas oranžines kojines ir avėdamas baltas mamos šlepetes. Vaizdo įrašo stop kadras

„Tai ne pats saugiausias vairavimo prasme apavas. Pirmiausia žmogus turėtų galvoti apie saugumą. Koja gali išslysti iš šlepetės, ji gali užkliūti už pedalo. O tuomet galima nespėti sustabdyti transporto priemonės. Motociklo vairuotojui tai gali baigtis griuvimu ir traumomis. Visa aibė bėdų gali nutikti“, – grėsmes vardijo M. Džermeika.

Pirmiausia žmogus turėtų galvoti apie saugumą.

Uostamiesčio policijos pareigūnai galėtų prisiminti ne vieną eismo įvykį, kuris nutiko supainiojus pedalus.

„Tai gali reikšti, kad ne tik gali būti supainiota pedalų paskirtis. Bet gali nutikti ir taip, kad dėl netinkamos avalynės vairuotojas ar vairuotoja nesugeba tinkamai išminti pedalo. Tada ir nutinka vairavimo klaida“, – patikslino M. Džermeika.

Vairuotojo kojos turi tvirtai remtis į pagrindą ir neturi slidinėti netinkamame apave.

„Pačioje pradžioje, dar tik pradėjus mokytis vairuoti, instruktorius turi paaiškinti jaunam žmogui, kuo gali baigtis vairavimas dėvint netinkamą avalynę. Manyčiau, kad nuo žmogaus išprusimo ir bendro suvokimo priklauso jo pasirinkimai. Vairuotojas turėtų suvokti, kas yra deramas elgesys, o kas ne“, – teigė M. Džermeika.

Užvakar vos kelios minutės po 17 val. viename kieme šalia Šilutės plento žmogus pamatė keistai važiuojantį automobilį „Opel Sintra“. Mašina nuvažiavo nuo asfalto ir nuvingiavo į žolyną.

Tai mačiusiam liudininkui kilo abejonių, ar vairuotojas blaivus. Atskubėję policininkai šią abejonę patvirtino. 64 metų vyro girtumo patikros rodmenys – 2,17 prom.

Praėjo beveik dvi valandos ir labai panaši situacija pasikartojo Dragūnų kvartale.

Vienas gyventojas pastebėjo per aikštelę prie automobilio netvirtu žingsniu einantį žmogų. Pamatęs, kad jis įsėdo į automobilį ir bando važiuoti, liudininkas pribėgo, atidarė „Volvo XC90“ dureles ir skubiai ištraukė iš variklio įjungimo spynelės raktą.

Iškviesti policininkai neužtruko. Greitai jie išaiškino, kad 50-metis vairuotojas taip pat girtas – matuoklis parodė 2,48 prom.

Maždaug po valandos 40-metis vyras Palangoje Vytauto gatvėje, vairavęs „Audi A6“, rėžėsi į apšvietimo stulpą, jį išvertė ir liko sėdėti sumaitotame automobilyje.

Į įvykio vietą skubėjo policininkai, ugniagesiai ir medikai.

Panašu, kad mūsų žmonės girtauja ir vairuoja neblaivūs bet kurią savaitės ar mėnesio dieną.

Paaiškėjo, kad vairuotojas liko sveikas, gelbėtojai nutraukė mašiną į kelkraštį ir nušlavė gatvę, o policininkai bendravo su 40-mečiu vairuotoju. Buvo akivaizdu, kad vyras yra girtas, tai patvirtino ir matuoklio rodmenys – 2,2 prom.

Svarstydamas apie tai, kodėl darbo dieną vyrai girtauja ir sėda neblaivūs prie vairo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė, kad gal tai lėmė pilnatis, gal po savaitgalio girtavimo jie bandė išsipagirioti, o gal šie vyrai kelias savaites dirba kurioje nors Skandinavijos šalyje, o per atostogas nesustodami girtauja ir krečia kvailystes.

„Panašu, kad mūsų žmonės girtauja ir vairuoja neblaivūs bet kurią savaitės ar mėnesio dieną. Esame pastebėję, kad girtų vairuotojų keliuose daugiau būna penktadienio vakarais, ilgųjų savaitgalių dienomis, per didžiąsias šventes. Bet iš esmės bet kuriuo paros metu patikras rengiantys policininkai demaskuoja neblaivius vairuotojus. Sunku suprasti, kodėl žmonės nesaugo savo gyvybės, kodėl negalvoja apie galimus nuostolius savo šeimoms. Žinau ne vieną istoriją, kai pražudę žmogų vairuotojai vėliau nepakelia šio skausmo ir moralinės naštos ir patys nutraukia savo gyvybę. Gal būtų geriau, jei draugai ir net nepažįstami žmonės apsaugotų girtus vairuotojus dar prieš nelaimę, taip, kaip pirmadienį atsitiko Klaipėdoje“, – svarstė M. Džermeika.

Su visuomene nesiginčys

„Antrą kartą per savaitę klausimų sukelia kai kurių policijos darbuotojų elgesys. Kretingoje vairuotojus stebėjęs ekipažas savo mašiną buvo pastatęs skersai automobilių stovėjimą nurodančių juostų. Šį kartą dėmesį atkreipė tai, kad mašina su trikoju stovėjo ant žolės, skiriamojoje juostoje. Ar tikrai policija mums taip rodo pavyzdį?“ – dienraščio klausė internautas, pastebėjęs nuotrauką socialiniame tinkle.

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika patikino, kad piliečių pastabas pareigūnai girdi.

„Apie Kretingos atvejį visi skaitė ir matė nuotrauką. Vyks mokymai ir dar kartą pasikalbėsiu su pareigūnais. Pareigūnų elgesys neturi sukelti nepasitikėjimo policija. Nors policijos pareigūnams Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas suteikia tam tikrų išlygų, šiuo konkrečiu atveju suprantama, kad žmonėms kyla klausimų ir abejonių“, – kalbėjo M. Džermeika.

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas patikino, kad neverta stoti į ginčą su visuomene, nes tai norimų rezultatų neduos.

„Nereikia ginčytis, ar tai žalia veja, ar ne. Jei visuomenei kyla abejonių, vadinasi, verta pasikalbėti ir įvertinti savo veiksmus. Geriau pasistatyti automobilį šalikelėje arba ten, kur leidžia taisyklės, ir nekelti abejonių“, – akcentavo M. Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Po samanomis – asfaltas

M. Džermeika paaiškino, kad trikojį matuoklį Medelyno gatvėje pastatė ir jį prižiūrėjo policijos darbuotojas.

„Tai – nestatutiniai policijos tarnautojai, kurie gauna užduotis ir privalo tam tikrą laiką dirbti konkrečiame taške. Dažniausiai pasirenkamos tokios vietos, kur gali įvykti skaudžių eismo įvykių arba jau yra įvykę“, – tikino M. Džermeika.

Matuoklius yra spardę, spjaudę ir nuvertę.

Medelyno gatvėje matuoklis ir automobilis, pasak M. Džermeikos, stovėjo ant kadaise buvusios asfaltuotos aikštelės.

„Kadangi dar sovietmečiu čia buvo vienas kelias, vedantis į Palangą, tikėtina, kad tai buvo senoji autobusų stotelė ar kažkoks kitas inžinerinis statinys. Aišku, dabar ta aikštelė apaugusi samanomis. Bet joje išlikę borteliai. Vienas vietos gyventojas naktimis ten laikydavo savo sunkvežimį“, – paaiškino M. Džermeika.

Ir spardo, ir spjaudo

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas priminė, kad policija yra turėjusi nemenkų nuostolių, kai nepatenkinti vairuotojai apgadino trikojus matuoklius.

Prisiminta ir avarija magistralėje, kai į antroje eismo juostoje stovėjusį policijos automobilį atsitrenkė kita mašina. Per avariją buvo suknežintas bagažinėje buvęs matuoklis.

„Matuoklius yra spardę, spjaudę ir nuvertę. Todėl darbuotojas renkasi tokią vietą, kur būtų saugu. Pasirenkamos tokias dislokacijos, kad mašina stovėtų arčiau matuoklio. Tuomet tarnautojas gali spėti apsaugoti įrenginį“, – paaiškino M. Džermeika.

Neseniai kelyje dirbantis policijos tarnautojas užfiksavo išpuolį prieš matuoklį.

„Palangos kelyje, ties išsukimu į Karklę, trikampė aikštelė yra saugi trikojui. Tačiau vienas vairuotojas, tikėtina, supykęs, kad fiksuojamas greitis, užvažiavo ant salelės ir ilgą laiką švietė šviesomis. Viskas nufilmuota. Medžiagą persiuntėme Klaipėdos rajono policijos komisariatui“, – pasakojo M. Džermeika.

Jaunuolis savo automobiliu užstatė matuoklio apžvalgos lauką.

„Įžūliai užvažiuota ant salelės ir dar šviesta šviesomis. Nežinau, ką jis ten darė, gal parūkė ar mąstė. Vaizdo registratorius viską nufilmavo. Važinėjimas skiriamosiomis juostomis yra Kelių eismo taisyklių nepaisymas. Po to jaunuolis privažiavo prie policijos tarnautojo automobilio, kuris stovėjo netoliese, ir jį apspjaudė“, – šiurpo M. Džermeika.

Policija perspėja vairuotojus, kad visi vandališki išpuoliai fiksuojami tiek vaizdo, tiek garso įrašais.

Papiktino vaizdelis

Automobilis „VW Passat“ nufotografuotas Vytauto gatvėje dienos metu. Matyti, kad mašina stovi įjungtu varikliu.

Kretingiškiai jau atpažįsta šį automobilį, nors jis ir nėra pažymėtas policijos atributika.

Žmonėms nekilo klausimų dėl to, ką veikė nežymėtos policijos mašinos ekipažas – veikiausiai pareigūnai stebėjo vairuotojus, ar jie nepažeidžia Kelių eismo taisyklių.

Tačiau toks automobilio statymo būdas papiktino aplinkinius, nes pareigūnams taip pat turėtų galioti bendros tvarkos.

Pylos sulauks

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika įvertino pavaldinių elgesį ir patikino, kad su gatvėse patruliuojančiais ekipažais bus pasikalbėta.

Aš jų neteisinu, bet bus pokalbis.

„Mašiną jie pastatė taip, kad jiems būtų tinkamas matomumas. Kretingoje dirbo patyręs ekipažas, ne vienerius metus dirbantys pareigūnai. Aš jų neteisinu, bet bus pokalbis. Bus paprašyta tarnybos metu elgtis taip, kad pareigūnų elgesys nesukeltų visuomenės susidomėjimo ar pasipiktinimo“, – tikino M. Džermeika.

Jis paaiškino, kad vis dėlto tarnybos metu policijos pareigūnams galioja tam tikros išlygos.

„Jie vykdė neviešą patruliavimą, stebėjo, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais. Tam, kad būtų tinkamai užfiksuotas pažeidimas, jiems reikia užfiksuoti patį nusižengimo faktą, turi būti užfiksuoti automobilio numeriai. Tai reiškia, kad pozicija stebėjimui turi būti parinkta tinkamai“, – kalbėjo M. Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galioja išlygos

Žiūrėdamas į nuotrauką, M. Džermeika pastebėjo, kad pareigūnai sėdėjo mašinoje įjungtu varikliu.

„Gal kitą kartą reikėtų išlipti iš automobilio. Jei nelyja, galima dirbti ir lauke. Be abejo, jie turėjo galimybę ir kitaip pastatyti mašiną. Tai kiekvieno patrulio kūrybingumo klausimas. Tik tiek, kad jis turi tinkamai atlikti pareigas, o stebėjimas turi duoti rezultatų. O rezultatų jie duoda. Be to, pareigūnas pats asmeniškai atsako už fiksuotus duomenis. Jie turi būti teisingi ir tikslūs“, – paaiškino M. Džermeika.

Pareigūnai, dirbdami keliuose, privalo laikytis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo.

„Pareigūnai turi dirbančiųjų keliuose statusą. Tokį statusą turi specialiosios tarnybos, kelininkai. Jie gali nepaisyti tam tikrų Kelių eismo taisyklių, kai yra būtinybė atlikti tam tikras užduotis. Tai nereiškia, kad jie gali daryti grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – tikino M. Džermeika.

Viršininkas ragino aplinkinius keisti požiūrį į policijos pareigūnus, dirbančius visuomenės labui.

„Tenka lankytis užsienyje. Ten visuomenės požiūris į pareigūnus yra visiškai kitoks. Briuselio centre, tik pėstiesiems skirtoje aikštėje, teko matyti motociklais atvažiavusius patrulius, kurie stovėjo ir stebėjo pėsčiųjų minią. Tikėtina, kad to reikėjo dėl tam tikrų užduočių, saugumo ar gautos informacijos. Ten žmonėms toks pareigūnų pasirodymas nesukelia pasipiktinimo, jie visiškai kitaip vertina pareigūnų vaidmenį visuomenėje ir gerbia juos. Aš to linkėčiau ir mūsų visuomenei“, – sakė M. Džermeika.

Ir matavo, ir liepė pūsti

Tokius klausimus socialiniame tinkle bėrė Klaipėdos vairuotojai.

Be liejamo įsiūčio kelininkams, nuo vairuotojų kliuvo ir policijos pareigūnams.

Šiomis dienomis greičio matuokliai pastebėti Šiaurės prospekte, Baltijos prospekte, kelyje į Palangą, ties Karklės nuovaža. Trikojis matuoklis buvo ir Dituvos kelyje.

"Ką fotografuos? Slystančiuosius?" – socialiniame tinkle klausė klaipėdietis.

Vairuotojams klausimų kilo ir dėl policijos reidų.

Jakų žiedinėje sankryžoje pareigūnams išsirikiavus patikrinimams, daugelis vairuojančiųjų keiksnojo, kad taip tik dar ilgės spūstys.

Vairuotojų girtumo patikrinimai vyko Liepų gatvėje, automobiliai buvo stabdomi ir Liepojos gatvėje.

Pustant – tiesiai į griovį

Kokių rezultatų pasiekė policijos pareigūnų policinės priemonės, kai eismą ir taip paralyžiavo sniegas?

"Visuomenei galime paaiškinti, kad greičio matavimo prietaisai turi dirbti net jei ir sninga. Buvo tokių lakūnų, kurie viršijo greitį net ir per tokią pūgą. Tokiuose slidžiuose keliuose ir dar lekiant tokiais greičiais galime įsivaizduoti, kokių pasekmių mes galime laukti. Jos gali būti labai skaudžios. Skaudesnės nei normaliu oru ir geruose keliuose", – paaiškino uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Buvo tokių lakūnų, kurie viršijo greitį net ir per tokią pūgą.

Šiuose pareigūno žodžiuose yra tiesos.

Pavyzdžiui, Palangos kelyje kelias dienas iš eilės pakelėse buvo galima pamatyti grioviuose įstrigusių automobilių.

"Mačiau ne vieną tokį, pirmadienį mane pralenkė. Nušvilpė tokiu greičiu, kad baisu. Aš lėtai važiavau, nes buvo be proto slidu. Pasiekus Nemirsetos posūkį, tą patį automobilį jau pamačiau griovyje. Gerai, kad medžių nekliudė", – pasakojo vairuotojas.

Antradienio vakarą toje pat vietoje į griovį su keliais keleiviais nulėkė ir baltos spalvos autobusas su užrašu "Kautra". Apie 21 val. jį ištraukė speciali technika.

Tačiau autobusas, matyt, rimtai sugedo, nes dar vakar ryte jis stovėjo kelkraštyje netoli įvykio vietos.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kai kuriems ledas nebaisus

Vis dėlto Kelių policija šią savaitę nerikiavo visų turimų matuoklių. Jų skaičius patikrose gerokai sumažintas.

"Praktika byloja, kad greitį viršijančiųjų yra net ir tokiomis oro sąlygomis. Todėl greičio matuokliai dirbs tiek, kiek reikia", – tikino M. Džermeika.

Policija greičio kontrolei rinkosi magistralines gatves.

"Yra tokių, kurie aiškina, kad ledas ant kelio jiems nesvarbus. O girtumo patikrai vietas renkasi konkrečios pamainos vyresnysis. Jis turi įvertinti, ar tai nepadidins spūsčių. Mes juk matome, kad į kelius išvažiuoja nemažai girtų vairuotojų, o jie gali sukelti kur kas daugiau bėdų nei slidus kelias", – akcentavo M. Džermeika.

Į kelius išvažiuoja nemažai girtų vairuotojų, o jie gali sukelti kur kas daugiau bėdų nei slidus kelias.

Pėstiesiems – perspėjimai

Dar viena diskusija socialiniame tinkle sulaukė kelių šimtų komentarų. Vairuotojai, esant ypač sunkioms vairavimo sąlygoms, prašė pėsčiųjų atidžiau elgtis gatvėse.

Dėl to, kad gatvės tapo tokios slidžios, net ir atsargus vairuotojas gali nespėti sustabdyti automobilio prieš pėsčiųjų perėją.

Klaipėdoje šiomis dienomis užfiksuotos kelios istorijos, kurios vos nesibaigė tragedijomis.

Viena pėsčioji šlepsėjo perėja degant raudonam šviesoforo signalui.

Kitas vairuotojas nufilmavo, kaip stabdė automobilį, o šis slydo, tačiau pėsčiasis vis tiek išėjo į gatvę, į nieką nekreipdamas dėmesio, nors vairuotojas ir signalizavo, nes mašina buvo nevaldoma.

"Nesvarbu, kad Kelių eismo taisyklės pėsčiųjų perėjose suteikia pirmumą pėstiesiems pereiti gatvę. Tačiau ir pėsčiuosius raginame būti atidesnius, eismo sąlygos šiuo metu yra tikrai nepaprastos. Prašome pėsčiųjų nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, prieš kertant gatvę reikia apsidairyti ir įsitikinti, kad neatvažiuoja transporto priemonė. Reikia įsitikinti, kad pats pėstysis yra matomas kelyje", – patarė M. Džermeika.

Vairuotojas iš tiesų gali mėginti stabdyti transporto priemonę, kuri galbūt važiuoja vos kelių dešimčių kilometrų per valandą greičiu, tačiau vis tiek ledas po ratais gali lemti kraupias pasekmes.

"Negali pėstysis galvoti, kad čia tik vairuotojų problemos. Taip dažniausiai galvoja vyresnio amžiaus žmonės, neturėję vairuotojo pažymėjimo ir niekada nevairavę mašinos", – pastebėjo M. Džermeika.

Trečiadienį judrioje Pilies gatvėje, šalia Dramos teatro, žmonės stebėjo kraują stingdančią situaciją, kurią užfiksavo ir automobilio vaizdo registratorius.

Kai norintiems kilti į Pilies tiltą automobiliams prieš pat sankryžą užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir transporto priemonių srautas sustojo, priešais juos į perėją išriedėjo dviratis. Juo važiavo suaugęs vyras.

Jam iš paskos atsilikęs kelis metrus nuo šaligatvio bortelio savo dviratuku nušoko mažas vaikas. Berniuko galvą saugojo specialus šalmas, tačiau vaikas net nepažvelgė į šoną įsitikinti, ar tikrai nevažiuoja mašinos. Vaikas skubėjo minti pedalus, kad pavytų tėvą.

Vaikas gali išmokti neteisingai elgtis ir taip darys važinėdamas vienas. Dėl tokio veiksmo jis gali patekti po automobilio ratais.

Netrukus abu tokiu pat būdu kirto ir Žvejų gatvę. Koks tuo metu jiems degė šviesoforo signalas, neužfiksuota.

Vaizdo registratoriaus užfiksuoto įrašo sustabdytus kadrus portalas pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkui Mindaugui Džermeikai.

Pirmas dalykas, į kurį pareigūnas atkreipė dėmesį, – šios pėsčiųjų perėjos horizontalusis žymėjimas neleidžia dviratininkams jos kirsti važiuojant. Čia būtina persivesti dviratį.

Vadinasi, tėvas privalėjo pats nulipti nuo dviračio, taip pat turėjo pasielgti vaikas ir drauge pereiti gatvę, vesdamasis dviratį.

Vaizdo registratoriaus įrašo stopkadrai

Žiūrėdamas į nuotraukas M. Džermeika nesiėmė spręsti, kokio amžiaus yra vaikas. Taisyklės yra kategoriškos: vaikai su suaugusiu asmeniu gali važiuoti dviračiu gatve tik nuo aštuonerių.

"Jeigu vaikas yra jaunesnis, tai yra šiurkštus nusižengimas. Be to, matau, kad, įsijungus žaliam šviesoforo signalui, šioje perėjoje jie privalėjo nulipti ir persivesti dviračius. Vaikui taip daroma žala, nes tėvas nerodo, kaip elgtis tokiose sankryžose. Vaikas gali išmokti neteisingai elgtis ir taip darys važinėdamas vienas. Dėl tokio veiksmo jis gali patekti po automobilio ratais. Spėju, kad šis tėvas turi vairuotojo pažymėjimą, bet, kaip dviratininkas, neįžvelgia grėsmių savo vaikui", – kalbėjo M. Džermeika.

Pasak pareigūno, po tokios netikusios pamokos, kitą kartą vaikas gali taip pat pasielgti nereguliuojamoje perėjoje, gali sukti taip kirsdamas važiuojamąją dalį.

M. Džermeika atkreipė dėmesį ir į faktą, jog tėvas neatsisuko ir neįsitikino, kad vaikas nenugriuvo ir kad saugiai seka jam iš paskos.

Po smūgio – traumos

Panašu, jog septyniolikos metų vairavimo stažą turintis ir nė vienos avarijos iki tol nepatyręs Arūnas (pavardė redakcijai žinoma) gali tapti šio eismo įvykio kaltininku.

"Bet tai yra baisu. Aš visą pasaulį išvažinėjau ir nepatekau nė į vieną avariją, kol policijos patrulių mašina neišdygo vidury eismo juostos. Tokia avarija, kokia nutiko netoli Gargždų, nebūtų įmanoma Vokietijos greitkeliuose. Protu nesuvokiama, jog koks nors vokietis policininkas paliktų antrojoje eismo juostoje savo mašiną ir kur nors nubėgtų", – apie balandžio 25 d. nutikusią avariją pasakojo klaipėdietis.

Nelaimė atsitiko šeštadienį, vyras su žmona ir moksleive dukra važiavo namo "VW Passat".

"Važiavome apie 120 km/val. greičiu. Magistralėje toks greitis tikrai leidžiamas. Eismas buvo intensyvokas, abiejose eismo juostose buvo automobilių. Važiavau antrąja juosta, priešais mane taip pat važiavo automobilis. Jis spėjo peršokti į pirmąją juostą. O aš nespėjau. Prieš akis išdygo stovintis policijos automobilis", – įvykio detales pasakojo vyras.

Po smūgio į stovinčią mašiną šeima patyrė sužalojimų.

"Aš ir žmona buvome mėlyni nuo smūgių ir saugos diržų. Iššovė pagalvės, žmonos veidas buvo visas sudaužytas. Man lūžo krūtinkaulis. Sužalojimų patyrė gale sėdėjusi mūsų moksleivė dukra – nuo saugos diržo vaiko kaklas, pilvas ir visas kūnelis buvo mėlynas. Ją medikai nugabeno į Vaikų ligoninę", – tikino vyras.

Skaitytojo nuotr.

Po eismo įvykio sudaužytais kaulais išleista gydytis į namus šeima netrukus sulaukė policijos skambučio.

"Man ėmė prastėti sveikata, pasijutau blogiau, tada dar nežinojau, kad lūžo krūtinkaulis. Kaip tik ruošiausi į ligoninę, kai paskambino kažkas iš uostamiesčio policijos. Pasakė, kad reikia mane apklausti. Patikinau, jog vykstu į ligoninę. Išgirdau pasiūlymą, jog atvažiuos prie ligoninės ir apklaus. Tai man iš karto sukėlė įtarimų. Ar kas nors apklausinėja žmones kažkur mieste, prie sankryžų, ant šaligatvių arba kad ir prie ligoninės laiptų? Patikinau, kad bendrausiu tik per advokatą", – prisiminė vyras.

Pakartotinio patikrinimo metu medikai vyrui konstatavo lūžius.

"Po kurio laiko jau skambino policininkai iš Šiaulių, po to iš Tauragės, o vėliau ir iš Šilalės rajono komisariatų. Tad kyla klausimas, kaip ten viskas vertinama policijoje? Tas pats komisariatas neturėtų vertinti kolegų darbo ir veiksmų", – svarstė klaipėdietis.

Minėti komisariatai yra pavaldūs Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Sudaužė ir matuoklį

Nukentėjusiųjų advokatas sulaukė policijos rašto, kuriame aiškinama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl dviejų pareigūnų veiksmų įvykio metu. Pareigūnai buvo vertinami tarnybinės ir materialinės atsakomybės aspektu. Nusižengimo požymių tikrinant nebuvo nustatyta.

Eismo įvykyje buvo suknežinti ne tik keli automobiliai, bet ir policijos mašinos bagažinėje buvęs mobilusis greičio matuoklis.

Pagal įvykio chronologiją, pirmiausia vienas eismo įvykis nutiko vienoje magistralės pusėje – čia susidūrė krovininis mikroautobusas "Peugeot" ir lengvasis automobilis "Honda".

Kaip tik tuo metu kitais tarnybiniais tikslais greitkeliu važiavo policijos patrulių ekipažas.

Po įvykio policijos atstovai komentuodami situaciją aiškino, jog patruliai sustojo padėti vienai senyvo amžiaus nukentėjusiajai, kuri buvo keliama iš sumaitoto automobilio.

Patruliai paliko policijos mašiną antrojoje eismo juostoje ir nuskubėjo į priešpriešinį eismo ruožą.

Po keliolikos minučių į tarnybinį automobilį ir rėžėsi klaipėdiečių "VW Passat". Mašina po smūgio dar kliudė ir šalikelėje pastatytą "Peugeot Partner".

Iš viso avarijose buvo sumaitoti penki automobiliai.

Liudininkai fiksavo įvykį

Po eismo įvykio portalas sulaukė vienos įvykio liudininkės piktoko laiško. Moteris piktinosi tuo, kokią informaciją pateikė policijos pareigūnai iš karto po įvykio.

Iš tiesų pačioje pradžioje buvo minima, jog policijos mašina stovėjo kone skiriamojoje eismo juostoje, o ne važiuojamojoje dalyje.

Skaitytojos atsiųstose nuotraukose matyti, jog policijos automobilis stovi ant asfalto antrojoje eismo juostoje, o ne ant vejos.

Užfiksavo: paviešinus pirmąsias žinias apie eismo įvykį, skaitytoja atsiuntė savo automobilio vaizdo registratoriaus fiksuotus kadrus, kur matyti, jog policijos mašina stovi antrojoje eismo juostoje. / Skaitytojos nuotr.

"Kam reikia meluoti? Mes matėme, kokius įrašus viešino kiti žmonės, tuo metu važiavę magistrale. Juk matyti, kad mašina buvo "numesta" tiesiog ant kelio. Niekam nešovė į galvą, jog tai yra kliūtis kelyje? Ar aš būčiau trenkęsis į kitą mašiną, jei būčiau ją matęs? Aišku, ne. Turiu visas vairuotojo kategorijas ir mano profesija susijusi su vairavimu. Ilgą laiką važinėju uždarbiauti į užsienį. Vokietijos greitkeliuose įspėjimai apie avarijos vietą paliekami 3–5 kilometrų atstumu. Išdėstomi įspėjamieji kūgeliai. Ten policija magistralėje net stabdyti mašinų negali, nes kiltų masinė avarija. Čia nieko panašaus nebuvo. Važiuoji ir staiga prieš akis tau išdygsta stovintis automobilis. Aš suprasčiau, jei jie būtų tokiu būdu žymėję eismo įvykio vietą, bet jie juk stovėjo net ne toje eismo kryptyje, kur įvyko pirmoji avarija. Lietuvoje viskas galima, policija čia visagalė", – emocijas liejo vyras.

Švyturėlių nematė

Vyras tikino, jog įvykio smulkmenų po smūgio net ir neatsiminė.

"Man, kaip ir visai šeimai, buvo šokas. Tik vėliau atgaminau detales. Bet tai, jog pareigūnai pribėgę prie mūsų drėbtelėjo, jog kaip čia reikia važiuoti, kad švyturėlių nepamatytum, puikiai pamenu", – su apmaudu kalbėjo klaipėdietis.

Policijos departamentas po įvykio visuomenei išplatino pranešimą, jog švyturėlius pareigūnai tikrai buvo įjungę.

Tačiau socialiniuose tinkluose įvykį matę liudininkai kėlė abejones dėl šviesos signalų, svarstė, ar tikrai jų pakako, kad avarijos būtų išvengta.

"Negaliu to pakomentuoti. Aš jų nemačiau. Būčiau matęs, būčiau neatsitrenkęs. Na, gal sveiko proto žmogus su šeima ir vaiku neims taranuoti policijos mašinos? Vieni sako, jog pavakare, šviečiant saulei, galėjo jų ir nesimatyti. Bet, jei tvirtina, jog švyturėliai buvo įjungti, nenuginčysiu", – svarstė vairuotojas.

Tyrimą nutraukė

Ar policijos patruliai tikrai viską padarė, kad nesukeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams? Šis klausimas kyla ne tik nukentėjusiai šeimai.

Tokį klausimą nagrinėjo ir Klaipėdos apylinkės prokuroras Darius Alekna, vadovavęs ikiteisminiam tyrimui. Prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jis gali būti skundžiamas aukštesniam prokurorui.

Kelių eismo taisyklės sako, jog sustoti ir stovėti automagistralėje yra draudžiama.

"Visko gali būti, gal prokuroras suklydo, neišmano. Gal prokuroras – kvailys? Dabar negaliu komentuoti, nes sprendimas neįsiteisėjęs. Gal jį apskųs", – keistus minčių vingius dėliojo D. Alekna.

Vis dėlto teisininkas, paklaustas, kas sudarė šio ikiteisminio tyrimo esmę, atsakė, jog jis aiškinosi, kas ir kokias Kelių eismo taisykles pažeidė.

"Ir ar tie pažeidimai buvo priežastis kilti eismo įvykiui", – kalbėjo prokuroras.

Panašu, jog D. Alekna nemato net menkiausios priežasties policijos patrulių veiksmuose dėl avarijos magistralėje. Kaltas tas, kas taranavo kitos mašinos galą.

"Pagal Kelių eismo taisykles, jei policijos pareigūnas pamato eismo įvykį ir turi įtarimų apie sužeistuosius, jis iš karto turi stabdyti automobilį ir suteikti pagalbą. Taip ir buvo. Jie pamatė avariją, sustabdė mašiną antrojoje eismo juostoje ir paliko ją įjungtais avariniais signalais ir šviesos švyturėliais. Ką jie pažeidė? Jie turi tokią teisę", – tikino prokuroras.

Policijai – kiti reikalavimai

Į tai prokurorui replikavo nukentėjusių klaipėdiečių advokatas Saulius Tamošaitis.

"Kelių eismo taisyklės sako, jog sustoti ir stovėti automagistralėje yra draudžiama. Tai galima daryti tik tam skirtose stovėjimo aikštelėse. Kodėl pareigūnai nenuvažiavo iki apsisukimo ir tuomet nestojo prie eismo įvykio vietos? Gal ten labiau reikėjo šviesos signalais tarnybiniu automobiliu įspėti kitus eismo dalyvius, jog priekyje yra nutikusi nelaimė?" – klausė advokatas.

"Nebuvo kitos galimybės. Būtų reikėję važiuoti penkis ar dešimt kilometrų iki apsisukimo vietos", – tikino prokuroras.

Paklaustas, ar pats neieškotų teisybės, jei po smūgio į policijos paliktą mašiną būtų sužalota visa šeima, D. Alekna atsakė, jog tokio sprendimo neskųstų ir susitaikytų su kaltės jausmu.

S. Tamošaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Aš neskųsčiau. O kas pareigūnams draudžia taip elgtis? Parodykite man tokį punktą? Policijai nedraudžiama sustoti ten, kur nori", – įtikinėjo D. Alekna.

Advokatas S. Tamošaitis į tokį klausimą turi savo atsakymą.

"Saugaus eismo keliuose įstatymas, kuris yra aukščiau už bet kokias taisykles, net ir kelių eismo, aiškina, jog pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui", – argumentavo advokatas.

"O tai kodėl tuomet įvyko avarija?" – susimąstė prokuroras.

Paklaustas, ar įvykį lėmė tai, jog policija sustojo ten, kur nederėjo, prokuroras patylėjo.

"Matau, mes nerasime bendros kalbos", – atsiduso prokuroras.

Advokatas S. Tamošaitis stebėjosi tuo, jog patrulių priimtas sprendimas tokiu būdu palikti automobilį visiškai nesukėlė klausimų vadovybei.

M. Džermeika / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kiek laiko jie būtų sugaišę, jei būtų pastatę mašiną ant žolės skiriamojoje juostoje ar kelkraštyje? Spėju, dalį sekundės būtų užtrukta, nes būtų tereikėję suktelėti vairą. Bet tai būtų buvęs labai svarbus dalykas – niekas nebūtų nukentėjęs. Beje, liudininkų fiksacijose matyti, kaip pasielgė kito automobilio vairuotojas, sustojęs į pagalbą to paties eismo įvykio metu. Žmogus mašiną paliko taip, kaip pridera, dešiniajame kelkraštyje, niekam netrukdant. Tik policijos pareigūnai mašiną sugalvojo "numesti" antrojoje juostoje ir nubėgti. Kuo pareigūnai skiriasi nuo šio vairuotojo ar kitų eismo dalyvių?" – klausė S. Tamošaitis.

Komentaras.

Mindaugas Džermeika.

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas:

Mes pasižiūrėjome teismų praktiką, tokie veiksmai dažniausiai pripažįstami kaip būtinasis reikalingumas. Mėlynasis švyturėlis suponuoja tai, jog visi eismo dalyviai privalo stebėti situaciją ir būti atidūs. Visi kiti vairuotojai pravažiavo. Nepravažiavo tik vienas. Labai gaila, kad taip atsitiko. Tai yra faktas. Niekas dėl to nebuvo paglostytas. Mes dėl šio įvykio ateityje rengsime kursus visiems patruliams, dirbantiems magistralėse. Bus mokoma ir aiškinama, kaip elgtis tokiose situacijose, ir bus išaiškinta, kaip reikia statyti automobilius. Tokius kursus rengs Policijos departamentas kartu su Policijos mokykla. Gal tikrai pareigūnai galėjo į šalį pavažiuoti. Bet aš pats žiūrėjau filmuotą medžiagą, mačiau, kaip pareigūnė laikė sužeistą eismo įvykio dalyvę, kol atvyko greitoji. Šie pareigūnai tikrai skubėjo į pagalbą nukentėjusiesiems.

Problema pagarsinta Saugaus eismo komisijos posėdžio metu.

„Kaštonų gatvė nuolat užstatoma automobiliais, vairuotojams sunku prasilenkti. Eismas vyksta dviem kryptimis, taip pat nėra šaligatvio, todėl sudėtinga vaikščioti. Tėveliai veža vaikus į darželį, mokyklas, susidaro gana didelės kamšatys, vairuotojams sudėtinga apsisukti Kretingos gatvėje, o gyventojams – į ją patekti. Todėl siūlytume įrengti žiedinę sankryžą ir vieną juostą, skirtą sustoti ir išleisti arba paimti vaikus“, – siūlė Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė. 

Posėdyje dalyvavo ir Kretingos gatvėje gyvenanti Dovilė Jankauskienė.

„Iš tiesų turime ne vieną problemą. Pati dirbu „Verdenės“ progimnazijoje ir žinau tą situaciją, kuri yra labai sudėtinga. Vaikai rytais paleidžiami nesaugiai. Ir buvo ne vienas eismo įvykis, kai ant vaiko užvažiuota mašina. Tačiau į Saugaus eismo komisiją kreipiausi dar dėl dviejų dalykų“, – dėstė D.Jankauskienė.

Ši problema policijai žinoma. Jau būtume patys prašę ją spręsti, bet labai džiaugiamės, kad  klausimas įtrauktas į darbotvarkę.

Jos žodžiais, nuvesti vaiką į darželį Kaštonų gatve – itin pavojinga, nes tenka tai daryti važiuojamąja kelio dalimi.

„Eismas – labai intensyvus, tačiau neturime kito pasirinkimo. Šaligatvio nėra“, – apmaudavo gyventoja.

Taip pat prašoma Kretingos gatvėje, ties 14-uoju ir 16-uoju namais, įrengti sferinį veidrodį.

Saugaus eismo komisijos narys, Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika pritarė D.Jankauskienės siūlymui.

„Ši problema policijai žinoma. Jau būtume patys prašę ją spręsti, bet labai džiaugiamės, kad  klausimas įtrauktas į darbotvarkę. Priemonių, apie kurias kalba gyventojai, tikrai reikia ir mes joms pritariame. Gauname ne vieną skundą – rytais vaikus atvežę tėveliai neturi kaip išvažiuoti, tik apsisukant, įvairiai manevruojant. Paminėtas ir skaudus eismo įvykis, kai viena mama, atvežusi savo mažametį vaiką paleido, o kitą kliudė, galima sakyti, pervažiavo. Mes pradėjome ikiteisminį tyrimą. Baisiausia, kad dėl infrastruktūros nesutvarkymo nukentėjo vaikas“, – pripažino M.Džermeika.

Todėl nutarta nedelsiant parengti Kaštonų ir Kretingos gatvių sankryžos projektą, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis įrengti sferinį veidrodį.