Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo 3,6 balo minimalią kartelę taikyti ir studentams, ketinantiems stoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Jeigu aukštosios mokyklos laikysis tokio balo, jos gali būti finansiškai paskatintos.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pabrėžia, kad abiturientai privalo būti pasiruošę aukštojo mokslo studijoms ir pasiruošimo reikalavimai privalo būti vienodi visiems - tiek valstybės finansuojamiems, tiek valstybės nefinansuojamiems studentams.

„Esminis argumentas, kodėl apskritai atsirado kartelė ir kasmet vis keliama - studijų kokybės gerinimas, tačiau ar, pavyzdžiui, kartelė 4 yra kokybė, o 3,99 - nebe kokybė? Taip, tą ribą kažkur vis tiek reikia brėžti, tačiau norint gerinti studijų kokybę, lygiagrečiai kartu su pasiruošimu studijoms turi atsirasti ir aiškios priemonės, kurios galėtų įvertinti ir studentų pasitenkinimą studijomis, nes kokybė yra ne tik pasiruošimas, tačiau ir studijų procesas“, - sakė E.Sarkanas.

Diskusija, kokia turėtų būti minimali kartelė stojantiems į aukštąsias mokyklas - 3 ar 4, ar turėtų būti skirtis tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų bei kokia kartelė turėtų būti taikoma studijas baigusiems anksčiau, užsitęsė net kelis mėnesius.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įstatymu nustatyti minimalaus balo reikalavimą stojantiesiems į universitetus, taip pat įtvirtinti valstybės užsakymo principą.

Svarbiausiomis naujovėmis ministerija nurodo valstybės sutartis su aukštosiomis mokyklomis, studijų finansavimą pagal valstybės užsakymą, konkursinio balo kartelę ir privalomą studentų informavimą apie karjeros perspektyvas, taip pat universitetų doktorantūrą su verslu. Kaip teigiama pranešme, šios priemonės leis kelti Lietuvos studijų ir mokslo kokybę bei efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą.

„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas pritrauks motyvuotus studentus. Jį priėmus bus sudarytos prielaidos aukštai mokslo ir studijų kokybei, taip pat aktyvesniam mokslo bendradarbiavimui su verslu“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtintų Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Ministerija teigia, jog tai užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.

Pasak ministro, siūlomos sutartys su aukštosiomis mokyklomis atvertų naują etapą efektyviam valstybės poreikių tenkinimui rengiant specialistus ir leistų kokybiškai dirbančioms aukštosioms mokykloms gauti didesnį valstybės finansavimą.

Projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą bei rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.

Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Finansuojant studijas numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose ir pagal programas.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetams numatoma galimybė vykdyti trejų metų trukmės (180 studijų kreditų) bakalauro studijas.

Kaip pažymi ŠMM, naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą, todėl įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais.

Pasak pranešimo, įteisinus tokią galimybę, verslas su universitetais bus skatinamas vykdyti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.

Pataisas ministras D.Pavalkis teikia prieš pat pasitraukdamas iš posto. Atsistatydinimo pareiškimą ministras įteikė praėjusią savaitę, iš jį delegavusios Darbo partijos vadovų sulaukęs kritikos, kad nevykdė partijos ir Vyriausybės programos.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtos pataisos dėl minimalaus stojamojo balo ribotų aukštųjų mokyklų autonomiją.

Šiuo metu Vyriausybei svarstyti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra pateikusi pataisas, pagal kurias minimalų stojamąjį balą numatytų aukštosios mokyklos sutartys su ministerija. Tokio balo reikalingumui yra pritarusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.

„Jeigu ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, kiltų pagrįstų abejonių, ar tai nustatančios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai“, - pareiškė MRU.

Šio universiteto Senato sudaryta darbo grupė konstatavo, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios institucijos, reguliuodamos studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, apimančią ir jų teisę savarankiškai nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas.

Be to, pasak MRU, įstatymu įtvirtinus šio balo įrašymą į aukštųjų mokyklų sutartis su valstybe anksčiau negu 2017 metų studentų priėmimui, abiturientai neturėtų pakankamai laiko pasirengti naujoms priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklėms.

Kartu universitetas aiškina, jog brandos atestatas patvirtina, kad asmuo yra pajėgus įsisavinti programą, suteikiantį vidurinį išsilavinimą, ir vien tai, kad asmuo ją įsisavino prasčiau negu kiti asmenys, esą savaime nereiškia, kad jis nesugebės įsisavinti aukštosios mokyklos programos.

„Asmens sugebėjimai įsisavinti aukštosios mokyklos programą negali būti vertinami pagal tai, kokias pažymiais asmuo baigė vidurinę mokyklą“, - teigiama MRU pranešime.

2014 metais mažiausią stojamąjį balą buvo įsivedusios keturios aukštosios mokyklos. ŠMM paragintos, šių metų priėmumui stojamojo balo kartelę nusistatė 21 iš 27 valstybinių aukštųjų mokyklų: 13 iš 14 universitetų (iš valstybinių universitetų stojamojo balo kartelės nenusistatė vienintelis Mykolo Romerio universitetas) ir 8 iš 13 kolegijų. Stojamojo balo kartelę iš viso taikys beveik du trečdaliai Lietuvos aukštųjų mokyklų – iš 45 šiuo metu Lietuvoje veikiančių valstybinių ir nevalstybinių universitetų bei kolegijų stojančiuosius taip atsirinkti planuoja 28, teigia ministerija.

Konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.

Dauguma universitetų nusistatė didesnį nei 1 minimalų stojamąjį balą. Didžiausią minimalų stojamąjį balą – 3 – taikys Vilniaus universitetas, tokia pati kartelė numatyta stojantiesiems į menų studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos muzikos akademijoje. Mažiausią minimalų balą – 1 – planuoja taikyti Aleksandro Stulginskio universitetas, Šiaulių universitetas priims studijuoti surinkusius 1,2 stojamojo balo.

Iš valstybinių kolegijų aukščiausius minimalius stojamuosius balus nusistatė Vilniaus kolegija – 1,1, Šiaulių valstybinė kolegija – 1, Žemaitijos kolegija – 0,85.