Keturios stipriausios Lietuvos komandos turnyrą pradėjo grupėje, kur visos poros tarpusavyje turėjo sužaisti po du kartus.

Grupės nugalėtoja tapo Donato Kiudžio ir Linos Janulevičiūtės komanda. Ji laimėjo penkis mačus iš eilės ir tik nieko nebelėmusiame paskutiniame grupės susitikime 3:10 pralaimėjo Lietuvos čempionės titulo neapgynusiai „IceProof MD“ ekipai, kuriai atstovauja Konstantinas ir Akvilė Rykovai.

Praėjusių metų čempionai grupėje abu sykius – 6:9 ir 6:7 nusileido M. Jurkutės bei P. Rymeikio duetui – ir liko už finalo borto. Su 4 pergalėmis M. Jurkutė ir P. Rymeikis grupėje liko antri ir pelnė vietą finale.

Tuo tarpu tris pergales iškovojusi „IceProof MD“ komanda bei be laimėjimų likę jaunieji Nika Šilova ir Matas Junevičius turėjo kautis dėl bronzos apdovanojimų.

Finalas buvo tikra čempionato puošmena. Verta pažymėti, kad grupėje D. Kiudys ir L. Janulevičiūtė prieš būsimus finalo oponentus abi pergales pasiekė po ataklios kovos – 7:6 ir 7:5.

Finale pirmą tašką pelnė D. Kiudys ir L. Janulevičiūtė, bet po trečiojo kėlinuko 4:1 jau pirmavo M. Jurkutės ir P. Rymeikio komanda. Tuomet – puikus atsakomasis pasirodymas ir rezultatas tapo lygus 4:4. Šeštajame kėlinuke D. Kiudžio ir L. Janulevičiūtės duetas pelnė 2 taškus ir išsiveržė į priekį 6:5, bet jau septintajame kėlinuke M. Jurkutė ir P. Rymeikis susigrąžino minimalią persvarą 7:6.

Aštuntajame kėlinuke paskutinis akmuo priklausė D. Kiudžiui ir L. Janulevičiūtei. Vis tik mačo pabaigoje abu duetai neišvengė klaidų, o galiausiai M. Jurkutė ir P. Rymeikis paskutiniame kėlinuke „pavogė“ tašką iš varžovų ir pirmą sykį tapo Lietuvos čempionais.

„Prieš paskutinį akmens paleidimą jaučiausi gerai, pasitikėjau savimi, tik nerimavau, ar to užteks, nes paskutinis akmuo buvo ne mūsų“, – po finalo sakė M. Jurkutė.

P. Rymeikis pasakojo, jog paskutinis kėlinukas abiem komandoms susiklostė nesėkmingai. Tam, matyt, turėjo įtakos įtampa ir laiko stoka.

„Pirmasis mūsų metimas turėjo virsti „saugu“ už kurio slėpsime kitus savo akmenis, tačiau metimas buvo per greitas, akmuo neliko žaidime, tad teko keisti strategiją ir vietoj to, kad laimėti kėlinuką, bandėme nesudaryti priešininkų komandai galimybės paimti daugiau nei vieno taško, kas būtų virtę pratęsimu, kuriame jau mūsų komanda turėtų paskutinio metimo teisę. Laimei, klydo ir priešininkai, kurių vienas akmenų mums galiausiai pasitarnavo, kaip „saugas“ už kurio pasislėpėm ir kurio varžovai savo paskutiniu metimu nesugebėjo „iškrapštyti“, – prisiminė kerlingo žaidėjas.

Bronzos medalius iškovojo „IceProof MD“ duetas, kuris susitikime dėl trečiosios vietos 9:3 įveikė N. Šilovos ir M. Junevičiaus porą.

Įdomu tai, kad Lietuvos mišrių dvejetų kerlingo čempionatas buvo surengtas ketvirtą kartą ir visus juos laimėjo skirtingos komandos.

„Akivaizdu, kad nėra komandos, kuri būtų visa galva aukščiau už kitas. Trys stipriausios šių metų komandos Lietuvos čempionatuose yra ir laimėjusios, ir pralaimėjusios viena kitai. Faktiškai beveik visos varžybos savo reikšme prilygo mini pusfinaliams“, – kalbėjo P. Rymeikis.

Tiek P. Rymeikiui, tiek M. Jurkutei tai buvo pirmieji aukso medaliai, todėl jiems kol kas tai yra didžiausia karjeros pergalė.

„Mes šiemet tiesiog norėjome laimėti kokios nors spalvos medalį, nes visada likdavome už prizininkų pakylos su gėlių puokšte rankose. Pirmajame čempionate kovoti dėl geresnių pozicijų man neleido patirta šonkaulio trauma, 2020 metais turnyras buvo nutrauktas po pirmojo etapo, o pernai M. Jurkutė žaidė po sunkios kojos traumos“, – aiškino P. Rymeikis.

Naujieji Lietuvos kerlingo čempionai apie ateitį toli negalvoja.

„Pradžiai reikia apsiprasti su tuo, kas nutiko. Lietuvoje mišrių dvejetų kerlingas nėra žaidžiamas, nes jam reikia gero ledo, tad tiek treniruotis, tiek žaisti važiuojame į užsienį. Vienas mini turnyras Latvijoje dar laukia šį sekmadienį, o dar kitą savaitę vykstame į Pasaulio kerlingo turo (WCT) lygio turnyrą Danijoje. Po jo ir žiūrėsim, planuosim. Faktas, kad pergalė Lietuvos čempionate suteikė tikėjimo, kad galime, bet tuo pačiu ir patys suprantame, kad su dabartinėmis pasiruošimo galimybėmis nesame savo geriausioje formoje“, – pridūrė P. Rymeikis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. mamų, kurios dirba, patiria stresą. Tai yra labai didelis skaičius, tikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.

„Gavę visuomenės apklausos rezultatus, nusprendėme atlikti dar ir kokybinį tyrimą, patyrinėti, kas ten vyksta, kodėl jos jaučiasi kaltos. Pamatėme, kad vyrai jaučiasi mažiau kalti, moterys – labiau. Tad norėjome panagrinėti, atlikome kokybinį tyrimą. Nestebino, koks ilgas yra kalčių sąrašas, ką moterys jaučia tada, kai reikia suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Yra nuo pačių paprasčiausių, kad reikia pasiimti vaiką iš darželio ir dėl to išeiti iš darbo arba parsinešti darbus namo, kad išeisi į viešumą, tavo vaikas verks ir tu nežinosi kaip nuraminti – tas kalčių sąrašas yra begalinis. Visa tai susiveda į sau pačiai keliamą lūkestį, kad tu turi būti tobula mama“, – pasakojo M. Jurkutė.

Ji išvardijo priežastis, kodėl moterys taip jaučiasi: „Visų pirma dėl to, kad yra socialinis lūkestis, kad jos pačios sau kelia įsivaizdavimą, kad turi atitikti kažkokį šabloną. Kai kurios įvardijo, kad tai ateina iš šeimos, iš pasiskirstymo, kad vyras užsiima karjera, o tau lieka namai, ūkis plius karjera. Retai kuri šeima gali leisti sau vieno maitintojo vaidmenį, jos turi ir dirbti. Tas lūkestis ateina iš skirtingų šaltinių“.

Mes pačių moterų klausėme, kas joms gali padėti, tai buvo įvardytos kelios priežastys. Viena pirmųjų – didesnis partnerio įsitraukimas.

„Kalbant apie karantiną, viena vertus, tai buvo tokia pagalba šeimai, kad tu gali dirbti nuotoliniu būdu, prisiderinti prie vaiko rutinos, pasistumdyti darbus. Kita vertus, atsiranda namų mokymas ir tas formalusis ugdymas labai išvargino mamas“, – sakė M. Jurkutė.

„Mes pačių moterų klausėme, kas joms gali padėti, tai buvo įvardytos kelios priežastys. Viena pirmųjų – didesnis partnerio įsitraukimas. Ir iš kitų tyrimų matėme, kad vyrai, kurie buvo išėję vaikų priežiūros atostogų, net ir sugrįžę į darbus labiau įsitraukė į šeimos gyvenimą, prisidėjo buityje ir vaikų ugdyme. Taip pat buvo įvardyti ir kiti būdai, kurie galėtų padėti. Pavyzdžiui, prieinamesnės vaikų priežiūros paslaugos, darželiai, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis, galbūt valandiniai, kur būtų galima palikti vaiką kelioms valandoms. Ir, žinoma, darbdavių požiūris. Jeigu darbe yra tinkamos sąlygos, jei kolegos palaiko, darbdaviai supranta, tai kaltės jausmą labai sumažina“, – tikino pašnekovė.

„Mes pradėjome kampaniją „Apie ką tyli dirbančios mamos“, kurios metu kviečiame kiekvieną pagalvoti, kuo  jūs asmeniškai galite padėti toms mamoms. Priklauso nuo jūsų vaidmens, nuo jūsų ryšio su tuo žmogumi, bet, jeigu esate kolega, parodykite supratingumą, kai žmogui reikia anksčiau išeiti iš darbo. Mes, kaip visuomenė, labai daug galime tos paramos ir pagalboms joms suteikti. Tą kviečiame ir daryti“, – kalbėjo M. Jurkutė.

Kaip trečiadienį paskelbė apklausą užsakiusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, su teiginiu, jog žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, sutinkantys nurodė 58 proc. respondentų, nesutinkantys – 37 proc., dar 5 proc, nurodė nežinantys.

Mylėtis su vyru žmonos pareiga laiko 41 proc. respondentų, 45 proc. tokiam požiūriui nepritaria, 14 proc. teigia nežinantys.

Pasak lygių galimybių specialistų, apklausa atskleidžia iškreiptus lūkesčius, galinčius lemti smurtą prieš moteris.

„Jei manoma, kad moteris privalo vyrą aptarnauti buityje ir seksualiai, vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį“ – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

M. Jurkutė teigė, jog tai – dalis apklausos. Anksčiau tarnyba yra pristačiusi jos dalį apie vyriškumo normas, o dabar pristato segmentą apie moteris.

Kad vyrai iš prigimties elgiasi agresyviai mano 37 proc. respondentų, 53 proc. tokiam požiūriui nepritarė, 10 proc. nežinojo.

Berniuko elgesį, kai jis tampo mergaitę už kasų ar kilnoja jai sijoną, nekaltu dėmesio rodymu laiko 45 proc. respondentų, tiek pat tokiam požiūriui nepritaria, 10 proc. – nežino.

M. Jurkutės teigimu, toks prieštaringas požiūris atskleidžia auklėjimo spragas.

„Jei negebame sutarti, ar derėtų berniukui tempti mergaitę už plaukų bei kelti jai sijoną ar ne, – kaip galime tikėtis, kad užaugę jie mokės tinkamai bendrauti ir kurti santykius su moterimis? Šie duomenys verčia susimąstyti, ar tikrai tėvai ir mokytojai atlieka savo namų darbus mokydami vaikus apie pagarbų elgesį su kitos lyties asmenimis“, – sako ji.

67 proc. respondentų apklausoje teigė manantys, jog vyrai turėtų atvirai kalbėti apie šeimoje patiriamą smurtą. Tam nepritarė 10 proc., nežinančių buvo 23 proc.

Juokelius apie moteris, pavyzdžiui, blondines, skatinančiais nepagarbą laikė 66 proc. respondentų, 25 proc. manė priešingai, 9 proc. teigė nežinantys.

Kad smurtą patiriančios moterys gauna reikiamą pagalbą mano 40 proc. respondentų, 29 proc. tam nepritaria, o 32 proc. teigia nežinantys.

Kad reikiamą pagalbą gauna smurtą patiriantys vyrai mano 17 proc. respondentų, teiginiui nepritaria 36 proc., nežino – 47 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa daryta pernai gruodžio 1–9 dienomis, jos metu apklausta 1 tūkst. gyventojų, iš kurių 471 buvo vyras, 529 – moterys. Tyrimo paklaida siekia 3,1 proc.