K. Morawieckis mirė vienoje Varšuvoje veikiančioje vyriausybinėje ligoninėje, po ilgos ligos.

M. Morawieckis penktadienį anksčiau nei planuota užbaigė kampanijos susitikimą, artėjant spalio 13-ąją vyksiantiems parlamento rinkimams, kad galėtų pabūti su tėvu, kurio sveikata sparčiai blogėjo.

Premjero biuras patvirtino žinią apie jo tėvo mirtį.

JAV ambasadorė Georgette Mosbacher (Džordžet Mosbacher) per „Twitter“ pareiškė užuojautą ministrui pirmininkui.

Kornelis Morawieckis, kuriam po 2015 metų parlamento rinkimų, kaip vienam vyriausių Seimo narių, buvo suteiktos maršalkos senjoro pareigos, neseniai pelnė aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną – už dešimtmečius trukusią tarnybą demokratinei Lenkijai.

9-ajame dešimtmetyje jis įkūrė „Kovojančio solidarumo“ (Solidarnosc Walczaca) organizaciją. Ši grupė priešinosi komunistų valdymui ir buvo nusistačiusi prieš bet kokias derybas arba sandorius su režimu; jos nuostatos buvo griežtesnės negu į kompromisus linkusio prodemokratinio „Solidarumo“ judėjimo.

1981 metų gruodį komunistų režimui paskelbus Lenkijoje karo padėtį, kad sutriuškintų demokratijos šalininkų judėjimą, K. Morawieckis pasitraukė į pogrindį ir prisidėjo slapta spausdinant antikomunistines brošiūras. Jis apie 50 kartų keitė savo slapstymosi vietą, bet 1987 metais buvo sučiuptas, o vėliau komunistai jį prievarta deportavo į užsienį.

Kelis mėnesius gyvenęs Austrijoje, Italijoje ir Jungtinėse Valstijose, K. Morawieckis vėl slapta sugrįžo į Lenkiją 1989-ųjų rugsėjį.

Televizija TVP parodė nespalvotą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip deportuojamas K. Morawieckis atsisakė užlipti lėktuvo trapu ir buvo prievarta nutemptas į orlaivį saugumo tarnybos pareigūnų.

K. Morawieckis kritikavo 1989 metų Apskritojo stalo derybas, nulėmusias taikų komunistų nuvertimą iš valdžios. Jis laikėsi nuomonės, kad šis susitarimas tik truputėlį pataisė komunistinę santvarką, bet jos nesugriovė.