Apie tai plačiau papasakojo higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.

– Koks vaizdas dėl praėjusių metų?

– 2022 m. Lietuvoje mirė beveik 43 tūkst. gyventojų. Iš jų 20,5 tūkst. buvo vyrai, 22,4 tūkst. – moterys. Geresnė naujiena ta, kad mirčių skaičius sumažėjo lyginant su 2021 m. Daugiausiai dėl to, kad sumažėjo mirčių dėl COVID-19.

– Mirštamumas ir mirtingumas yra dvi sąvokos. Kuo jos skiriasi?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Norėčiau atkreipti dėmesį į mirtingumą. Reikėtų suprasti, kad svarbu ne pats absoliutus skaičius, bet ir santykinis rodiklis. Jei vyrų mirė mažiau nei moterų absoliučiais skaičiais vertinant, tai mirtingumo rodiklis kitoks. Jis parodo, kiek vyrų mirė iš visų Lietuvoje gyvenančių vyrų. Turime situaciją, kad 2022 m. vyrų mirtingumo rodiklis buvo 1,5 tūkst. vyrų iš 100 tūkst., o moterų buvo mažesnis.

– Moterų kiekvienais metais miršta mažiau negu vyrų. Tokia yra pasaulinė tendencija. Rekomenduotina vyrams labiau prižiūrėti savo sveikatą, tikrintis, sportuoti. Kiek tai atsispindi mūsų Lietuvos statistikoje?

– Absoliučiais skaičiais žiūrint, tai moterų miršta daugiau. Bet vyrų mirtingumo rodiklis jau eilę metų didesnis.

– Kokios dažniausios priežastys?

– Kraujagyslių ligos visada buvo pirmoje vietoje Lietuvoje, nepaisant to, ar turėjome pandemiją, ar ne. Jos kiekvienais metais sudarydavo apie 50 proc. visų Lietuvos gyventojų mirčių. Piktybiniai navikai sudarydavo apie 20 proc. visų mirčių. Skirtumas per pandemiją tas, kad anksčiau trečioje vietoje būdavo išorinės mirties priežastys, o 2020 – 2022 m.m. pateko COVID-19.

Vaikų ir kūdikių mirčių skaičius mažėja. Galim tuo pasidžiaugti.

– Kūdikiai ir vaikai taip pat įeina į šią statistiką. Kas nutiko su jais?

– Vaikų ir kūdikių mirčių skaičius mažėja. Galim tuo pasidžiaugti. Ta mažėjanti tendencija yra jau nuo 2014 m. Didžiąją dalį šių vaikų mirčių sudaro išorinės mirties priežastys, daugiausia transporto įvykiai, skendimai, savižudybės bei uždusimas.

Ekspertai sako, kad jei kitais metais norime turėti pozityvesnius skaičius ir mažiau mirčių, į darbą ir iš jo turėtume keliauti su dviračiu.

„Lietuvoje 2021 metais mirė 47 746 žmonės, t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais (padidėjimas siejamas su mirtimis dėl COVID-19 ligos)“, – rašoma joje.

2021 metais nuo COVID-19 mirusių vyrų skaičius siekė 3 285.

Mirtingumo rodiklis tarp vyrų, siejamas su mirtimis dėl COVID-19 ligos, 2021 metais buvo didesnis nei 2020 metais, jis siekė 251,6 atvejų 100 tūkst. vyrų, kai metus prieš šis rodiklis buvo 90,8 mirusiųjų.

Pasak leidinio, moterų mirtingumas nuo šios ligos lyginant su 2020 metais irgi išaugo.

„Nuo jos 2021 metais mirė 3 733 moterys (15 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo rodiklis nuo COVID-19 ligos 2021 metais buvo 248,4/100 000 moterų (2020 metais – 72,5/100 000 moterų)“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvoje 2021 metais mirė 47 746 žmonės, t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais.

Mirtingumo statistika

Anot leidinyje pateiktų duomenų, 2021 metais pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (48,2 proc. visų mirusiųjų), piktybiniai navikai (16,2 proc.), COVID-19 liga (14,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (5,1 proc.). Tai sudarė 84,3 proc. visų mirties priežasčių.

Tiek moterų, tiek vyrų mirtingumas 2021 metais buvo didesnis nei metus prieš.

Pasak ataskaitos, 2021 metais 100 tūkst. vyrų teko 1752,9 mirusiųjų, 2020 metais šis skaičius buvo mažesnis ir siekė 1628,5. Moterų 2021 metais siekė 1654,3 100 tūkst., kai tuo tarpu 2020 metais buvo 1496,1.

Dažniausia vyrų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos. Kitos dažnos vyrų mirties priežastys buvo piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, virškinimo sistemos ligos.

Remiantis duomenimis, 2021 metais iš viso registruota 24 857 moterų mirtys, lyginant su 2020 metais tai 2 627 daugiau.

Jų pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir virškinimo sistemos ligos.

Vyrai nusižudo dažniau

Pasak pateiktos statistikos, vyrų išorinės mirties priežastys sudaro 7,5 proc.

Iš 1 708 vyrų mirčių dėl išorinių priežasčių 60,8 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų: transporto įvykiuose, nukritus, paskendus, atsitiktinai apsinuodijimus, 25,7 proc. – dėl savižudybių.

Tuo tarpu moterų išorinės mirties priežastys 2021 metais sudarė 2,9 proc. visų mirčių.

Mirtys nuo savižudybių tarp vyrų buvo keturiais kartais didesnės. 2021 metais nusižudė 317 vyrų, tuo tarpu tokių moterų buvo 71.