Anot centro, pagal LSMU Kauno ligoninės pateiktus duomenis, keturių mirusiųjų mirties priežastis – kita liga, trijų – legioneliozė. Penktadienį iš gydymo įstaigos gautas pranešimas apie 71–80 metų amžiaus grupei priklausančio asmens mirtį.

Iš viso šiuo metu patvirtinti 24 legioneliozės atvejai.

Ligos protrūkis Kauno rajone, Garliavoje, fiksuotas balandžio pabaigoje.

Šios savaitės pradžioje „Kauno vandenys“ BNS informavo, jog nei vienoje iš 11 tirtų Kauno vandenviečių ir siurblinių legionelės bakterijų nebuvo aptikta.

Savo ruožtu, NVSC praėjusią savaitę nurodė, kad iš 16 ligonių gyvenamųjų būstų paimtų vandens tyrimų, devyniuose nebuvo aptikta legionelių, dviejuose – aptikta, tačiau jų kiekis neviršijo nustatytos normos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra teigęs, kad legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais.

„Kauno vandenys“ tvirtina, kad tik pasirodžius pirminei informacijai apie susirgimus įmonė savo iniciatyva paėmė vandens mėginius iš Garliavoje esančių vandentiekio tinklų. Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra atsakinga už vandens tiekimą „iki įvadinio skaitiklio, už vidaus vamzdyno kokybę bendrovė neatsako“.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

„Legionelioze sirgo garbaus amžiaus vilnietis“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė.

Velionis buvo vyresnis nei 70-ies. 

Kaip skelbia BNS, vyras gyveno sostinės Naujininkų mikrorajone, jis mirė ligoninėje.

Anot portalo kauno.diena.lt pašnekovės, buvo imtasi įprastinių priemonių – atliekamas epidemiologinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti galimas asmens užsikrėtimo aplinkybes. „Išsiaiškinta, kad žmogus gyveno daugiabučiame name, o legioneliozės vienas iš plitimų būdų yra per vandenį, tai nuvykta į asmens gyvenamąją vietą, atlikti vandens tyrimai, paimta dokumentacija. Tyrimų rezultatų dar neturime“, – sakė specialistė.

Ligos sukėlėjas vyrui nustatytas rugsėjo 21 dieną.

Anot specialistės, šiemet tai – pirmasis toks atvejis sostinėje.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Kaip anksčiau skelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Ligą sukelia judrios Legionellaceae šeimos lazdelės. Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, ypač taikomoje respiracinėje terapijoje. Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Pontiako karštligės inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2–6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.

Legionelinės pneumonijos inkubacinis periodas yra 2–10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1–4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko.

Legioneliozės profilaktika – tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.