Penktadienio vakaras valstybiniam ansambliui „Lietuva“ tapo maloniai įsimintinas – į paskutinį šių metų „Dievai ir žmonės“ spektaklio pasirodymą sostinėje atvyko būrys svečių, daug girdėjusių apie šį archajišką spektaklį. Analogų Lietuvoje neturintis pastatymas jau spėjo pelnyti žiūrovų simpatijas ir patraukti tokius žmones kaip aktorių V. Bagdoną, dainininką Vilių Alesių, Seimo narį Lauryną Kasčiūną, Etninės kultūros globos Tarybos pirmininkę ir mokslų daktarę Dalią Urbanavičienę bei vieną garsiausių operos solistų, Seimo narį Vytautą Juozapaitį, kuris į misteriją atvyko kartu su žmona Egle Juozapaitiene ir kitais kolegomis.

Nesuskaičiuojami „D“ ir energija

„Turiu pripažinti, kad spektaklis buvo įspūdingas, vien jau tas erdvės sutvarkymas, video projekcijos, nežinau, kiek tų „D“ buvo galima apčiuopti (dimensijų – autorės pastaba). Atvirai pasakius, geriausios vietos tos, kur atiduodama ypač daug energijos. Kartais to pas lietuvius pristinga, o čia didžioji dalis kūrinių tarsi atskleidžia kitą, energingesnę mūsų tautos pusę“, – pasakojo V. Bagdonas, garsus Lietuvos ir Rusijos teatro, kino bei televizijos aktorius ir dainininkas.

V. Bagdonas į misteriją atėjo norėdamas artimiau susipažinti su komanda, mat netrukus prasidės naujo ansamblio pastatymo repeticijos – jis atliks pagrindinį vaidmenį valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjeroje „Mažvydas“. 

Žinoma asmenybė pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių – Šanchajaus kino festivalio prizas už geriausią vyro vaidmenį filme „Dirigentas“, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, o 2019 m. V. Bagdonas buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už nuopelnus teatro menui.

V. Juozapaitis: seni ansamblio gerbėjai to nepažintų

Pasak V. Juozapaičio, tai jau ne pirmas kartas, kuomet ansamblis „Lietuva“ stebina aukščiausio lygio programomis.

„Tai nebėra ta „Lietuva“, kuri tik dūduoja, tai – aukščiausio lygio teatras su pilna atributika, pilna trupe aktorių, dainininkų ir šokėjų. Seni ansamblio gerbėjai turbūt nepažintų ir net nesuprastų, kas čia per kolektyvas su nauju žanru. Nors buvo bandoma sakyti, jog jie yra tarybinio ansamblio tęsinys, ar daryti pertvarkas ministerijos lygiu, po tokių spektaklių turėtų būti gėda taip kalbėti. Be abejo, tai edukacinė programa, tinkanti jaunimui, vaikams ir visiems kitiems“, –  po misterijos kalbėjo seimo narys, garsusis Lietuvos baritonas, pedagogas, televizijos veikėjas ir Lietuvos Nacionalinės premijos bei visų pagrindinių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas.

Paklaustas apie įsimintiniausią „Dievai ir žmonės“ sceną, V. Juozapaitis neslėpė jautrių išgyvenimų.

„Patiko vaikučių scena. Aš kaip senstantis senelis, va ašarėlė vos neištryško, ir tas jų augimas... Labai daug simbolių, labai daug tikrų teatrinių metaforų, kurios verčia ne tik žiūrėti, bet mąstyti net ir išėjus. Šiuolaikinės priemonės, tas bytas su visiška archaika, pagonybės šaknimis – fantastiška interpretacija, o teatre daug kas galima. Aš tikrai džiaugiuosi, kad tą pamačiau, ir jeigu bus galimybė kažką pakviesti, visada tai darysiu. Šiam kolektyvui linkiu kuo ilgiausių gyvenimo metų“ – sakė V. Juozapaitis ir sveikino kolektyvą su kūrybine sėkme.

Kiti svečių įspūdžiai ir Čiurlionio finalas

Po muzikos ir šokio spektaklio Vilniuje dauguma svečių viešai pasisakė ir socialiniuose tinkluose.

„Nuostabi misterija „Dievai ir žmonės“ – viskas tikra, gilu, daugybė atpažįstamų ženklų, ir ne tik iš senosios lietuvių pasaulėjautos... Vien ko vertas finalas su Čiurlionio „Karalių pasaka“!“, – asmeninėje Facebook paskyroje rašė Lietuvos etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus „Romuvos“ vaidilė ir Etninės kultūros globos Tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė.

Misterijoje dalyvavo ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai kartu su kviestiniais muzikos, šokio ir teatro atlikėjais (tarp jų – aktorius Valentinas Krulikovskis ir dainininkė Rasa Serra). Pagrindinius vaidmenis spektaklyje įkūnijo ansamblio šokėjai Greta Frolovaitė ir Adomas Čėpla. Programos režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Misterijoje skambėjo  originalūs kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio kūriniai. Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.

Misterijos „Dievai ir žmonės“ premjera buvo rodoma 2019 m. pavasarį ir jau tada surinko pilnas sales žiūrovų. Šį rudenį spektaklis sugrįžo į valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ repertuarą ir pasirodė Kaune, Šiauliuose, Alytuje, o penktadienį turą užbaigė Vilniuje. Programą numatoma tęsti ir 2020 m. rudenį.

Jau greitai valstybinis ansamblis „Lietuva“ specialiai Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga pristatys naują projektą – koliažinę operą „Mažvydas“, sukurtą pagal Justino Marcinkevičiaus dramą. Programos režisierius – Kęstutis Stasys Jakštas, sukūręs nemažai vaidmenų kino ir teatro scenose.

Be V. Bagdono, pagrindinių veikėjų gretose atsidurs muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtoja Monika Marija, dainininkai Mantas Jankavičius ir Rokas Laureckis, operos solistės Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Joana Gedmintaitė (sopranas) ir kiti.

Premjera įvyks kovo 11 d. Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, o vėliau pasirodys ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Mažeikiuose.

Projekto globėjas – J. E. Prezidentas Valdas Adamkus.

Bendrame archajiškame projekte atsidūrę aktorius Valentinas Krulikovskis, dainininkė Rasa Serra, šokėjai Dainius Biskis ir Sandra Muningytė – Domingo prisipažįsta, kad šis kartas – ypatingas ne tik retai įkūnijamais vaidmenimis, bet ir asmeniniais atradimais. Misterijoje „Dievai ir žmonės“ atlikėjai pranoksta save: tai nė iš tolo neprimena kitų jiems būdingų sceninių patirčių.

Groti dambreliu buvo tik hobis

V. Krulikovskį paprastai atpažįstame kino, televizijos ekranuose ar Lietuvos rusų dramos teatre. Tačiau dauguma gerbėjų nustebtų, išgirdę unikalius ir neįprastus aktoriaus sugebėjimus – gomurinį dainavimą bei grojimą dambreliu, vienu seniausių muzikos instrumentų pasaulyje.

Toks jausmas, kad užkulisiuose irgi vyksta apeigos, ir apskritai atsiduriame ne spektaklyje, o tikrose praeities apeigose.

„Taip jau nutiko, kad misterijoje hobis susijungė su tiesioginiu darbu. Mes su kolega Viačeslavu Lukjanovu jau seniai grojame dambreliais ar kitais archajiškais instrumentais, dalyvaujame įvairiuose festivaliuose, kurie susiję su tautiniais dalykais, buvome Latvijoje, Vokietijoje. Bet misterijos „Dievai ir žmonės“ scenoje turbūt pirmą kartą profesionaliai tai parodome, apjungiame su šokiais ir teatru. Tuo šis projektas ir brangus, pavykęs, vertinu jo gilumą ir išgyvenimus, kurių taip lengvai nenupasakosi“, – pasakoja V. Krulikovskis.

L. Juzėno nuotr.

Auksiniu scenos kryžiumi nominuotas aktorius, „Sidabrinės gervės“ laureatas taip įsijaučia į valstybinio ansamblio „Lietuva“ spektaklį, jog nebeskiria ribos tarp scenos ir užkulisių.

„Misterija taip įtraukia, tarytum visur ir visada joje dalyvautum. Toks jausmas, kad užkulisiuose irgi vyksta apeigos, ir apskritai atsiduriame ne spektaklyje, o tikrose praeities apeigose. Tikiuosi taip jaučiasi ir žiūrovai, keletą scenų net pats stebiu, nepraleidžiu. Matosi, jog ansamblio kolektyvas dirba profesionaliai, sustyguotai, patys tuo mėgaujasi ir dar sugeba papirkti, nustebinti publiką“, – įspūdžiais dalijasi V. Krulikovskis. Aktorius jau ne pirmą kartą susiduria su ansambliu „Lietuva“: jis karts nuo karto su dambreliu prisijungia dainų šventėse.

Jaudinantis motinos vaidmuo

Dainininkė R. Serra – kitas svečias misterijoje, tiesa, kiek ilgiau bendradarbiaujantis su ansambliu. Nors pasaulinį pripažinimą pelniusi folkloro ir džiazo atlikėja visuomet stebina unikaliomis kūrinių interpretacijomis, „Dievai ir žmonės“ jai tapo ne tik muzikiniu projektu.

„Daugelyje scenų esu ne konkretus personažas, bet folklorinis balsas kartu su kitais folkloro atlikėjais. Tačiau kai išeinu į sceną kaip motina, dainuojanti lopšinę, stebiu, kaip užauga vaikas, o vėliau, dainuodama tą pačią lopšinę, jau apraudu žuvusį kare sūnų. Tai tikrai jaudinančios, sukrečiančios scenos“, – atvirauja R. Serra.

Asmeninio archyvo nuotr.

Stipraus vokalo savininkė net neabejoja, kad šiuo muzikos ir šokio spektakliu prisiliečiama prie pačių giliausių ir protėvių laikus siekiančių vertybių.

„Kai misterijos scenarijus pateko į mano rankas, perskaičiusi supratau, kad bus kažkas nepaprasto ne tik idėjos, bet ir paties žanro prasme. To Lietuvoje apskritai dar nebuvo. Misterija labai stipriais vizualiniais ir girdimais aspektais tarsi supurto žiūrovą, priverčia atsigręžti į tikrąsias, visiems užmirštas vertybes“, – tikina R. Serra.

Flamenko – ne tik aistringas sijonas

Stereotipiškai vis dar gaji ta nuostata, kad flamenko yra tik aistringas raudonas sijonas, tačiau šis menas savyje talpina kur kas daugiau ir jo technika be galo išraiškinga.

Flamenko stiliaus elementai – mažiausiai tikėtinas, bet kartu ir labiausiai stulbinantis sprendimas baltų spektaklyje. Bene ryškiausia misterijos veikėja S. Muningytė (dar vadinama Sandra Domingo), „Flamenko šokio teatro“ įkūrėja, šokėja ir choreografė įsitikinusi, jog flamenko lygiai taip pat gali kalbėti įvairiomis temomis.

„Turint omenyje, kad dažniausiai scenoje atlieku flamenko, dalyvavimas šiame projekte man yra skirtinga ir itin įdomi patirtis. Šiuo atveju reikėjo save atrasti iš naujo, atsižvelgti į režisierės viziją, bendrą kūrinio koncepciją, muziką ir, žinoma, į kostiumo galimybes, kuris itin mane papildo (šypsosi). Tad deivės Gabijos scenai naudojama ir flamenko rankų technika, ir šiuolaikinio šokio elementai. Stereotipiškai vis dar gaji ta nuostata, kad flamenko yra tik aistringas raudonas sijonas, tačiau šis menas savyje talpina kur kas daugiau ir jo technika be galo išraiškinga“, – teigia S. Muningytė-Domingo.

Asmeninio archyvo nuotr.

Tarp Vilniaus ir Madrido gastroliuojanti profesionali šokėja dar žinoma dėl tokių šokio spektaklių kaip „Karmen: jei Dievas būtų moteris“ ir „Fiesta: valgyk, melskis ir mylėk“.

Finaliniam šokiui – griežtas fizinis pasirengimas

Ypatinga misterijos scena atitenka dar vienam kviestiniam šokėjui D. Biskiui. Jo sūnaus mūšyje vaidmuo neįsivaizduojamas be išskirtinio pasiruošimo.

„Finalinis kario šokis reikalauja tam tikro fizinio pasirengimo, dėl to laikausi griežto treniruočių bei mitybos režimo. Numeris gana ilgas ir reikalaujantis ištvermės, bet tas man pačiam ir padeda kurti vidinę charakterio emociją. Karys mūšyje kovoja iki paskutinio atodūsio netausodamas jėgų, taip ir aš kaip šokėjas, atlikdamas numerį iki galo netausoju savo jėgų, kol jų galiausiai išties nelieka. Mirk arba gyvenk“, – sako D. Biskis. Šokėjas sutinkamas tarptautiniuose ir pasauliniuose šokių čempionatuose, šiuolaikinių šokių pastatymuose arba spektakliuose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Meditatyvūs garsai, ritualai, daugiasluoksnės projekcijos ir žiniuoniški garsai – tai tik dalis to, ką valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai sukūrė kartu su kviestiniais muzikos, šokio ir teatro atlikėjais.

Šiemet misterija „Dievai ir žmonės“ paskutinį kartą bus rodoma gruodžio 6 d. Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Nors mitologiniai įvaizdžiai kaip Perkūnas, deivė Žemyna ar Gabija vis dar populiarūs baltų kultūroje, jų būtis taip pat mažai atskleidžiama. Meno kūrėjai pasitelkia vaizduotę ir baltų pasaulėžiūrą interpretuoja taip, kaip išgyvena ir jaučia, per šiuolaikinį matymą ir teatrinius sprendimus – visai kaip ansamblio „Lietuva“ misterijoje „Dievai ir žmonės“.

A. Bumblauskas: tai yra mįslė

Istorikai teigia, jog baltai – jautri tema, neturinti aiškių ir apčiuopiamų įrodymų.

„Tai yra mįslė, kurios niekas nežino. Baltų kultūra nieko nepaliko ir viskas vyksta fantazijų ribose. Yra žmonių, kurie tyrinėja folklorą ar dainas, jie turi naudingos informacijos“, – sako vienas garsiausių Lietuvos istorikų, televizijos laidų vedėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Paklausus, kaip galima suprasti pagoniškuosius baltus, profesorius įvardija kelias asmenybes: nuo jų knygų reikėtų pradėti pirmiausiai.

„Tokių asmenybių tekstus kaip semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo arba religijotyrininko, etnologo Gintaro Beresnevičiaus reikia mokėti atmintinai. Tik tada galime toliau gilintis ir apie tai diskutuoti. Sunkiai ką nors įsivaizduoju šalia Greimo“, – teigia A. Bumblauskas.

A. J. Greimas ir G. Beresnevičius – vieni svarbesnių lietuvių mitologijos tyrinėtojų. A. J. Greimo knygos „Apie dievus ir žmones“, „Tautos atminties beieškant“, taip pat G. Beresnevičiaus baltų religinės studijos apibūdina baltų kultūrą bei padeda įsivaizduoti galimus jos bruožus.

Nauju žvilgsniu į praeitį

Prie Baltų kultūros prisilietė ir ją apčiuopti pabandė režisierė Leokadija Dabužinskaitė, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Statydama misteriją „Dievai ir žmonės“, sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai. Dalį archajinės kultūros užuominų galima rasti krikščionių misionierių – dvasininkų kronikose, tačiau jose sunku rasti ribą tarp fantazijos ir realybės.

Didžiulę įtaką padarė istorikų minimas A. J. Greimas ir jo mokslinės studijos.

„Tautos religija yra jos ideologija, per kurią bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, joje pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, – visa tai suabsoliutindama dieviškame plane. (…) Mitologija skiriasi nuo „tikrųjų“ mokslų tuo, kad jos objektas ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“, – rašė pasaulinio garso semiotikos mokslininkas, mitologas ir eseistas.

L. Dabužinskaitė kartu su kūrybine grupe ragina atskleisti „Baltų kodą“ ir pajusti nors dalelę baltiškumo. Režisierė nesiekia tikslaus baltų genčių ar jų dievų atvaizdavimo. Priešingai – į praeitį žvelgia šiuolaikiškai.

„Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja L. Dabužinskaitė.

Dievai ir žmonės

Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas A. J. Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“. Čia perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias  Dievas  Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos,  Velinas (Velnias)  – tamsos,  Perkūnas – gėrio ir  dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva.

Muzikos ir šokio spektaklyje modernus stilius persipina su archajiškais bruožais. Misterija pasižymi neįprastomis tonacijomis, žemais ir meditatyviais garsais, žiniuoniškais užkalbėjimais ir elektroninėmis daugiabalsių giesmių, sutartinių versijomis. Mistikos priduoda gerklinis, burdoninis ir folklorinis dainavimo būdai. Novatoriška scenografija sustiprina išgyvenimus, sukurdama trimačio vaizdo įspūdį.

Misterija „Dievai ir žmonės“ buvo rodoma 2019 m. pavasarį ir surinko pilnas sales žiūrovų. Spektaklis sugrįžta į ansamblio „Lietuva“ repertuarą ir lapkritį pasirodo Kaune, Šiauliuose ir Alytuje. Gruodžio 6 d. turą vainikuos Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

„Mes – Lietuva!“ – tai šūkis, vienijantis ansamblį ir kiekvieną iš mūsų. Tikras, autentiškas, su ilgamete patirtimi ir vienintelis Baltijos šalyse profesionalus meno ansamblis, jungiantis šokėjus, chorą bei tautinių instrumentų orkestrą. 2021 m. valstybinis ansamblis „Lietuva“ švęs 80 metų jubiliejų.