„Šiuo metu švietimo mokslo ir sporto ministrės įsakymas dėl visuomenės sveikatos studijų krypčių aprašų jau pasirašytas, o medicinos studijų yra dienų klausimas kada bus pasirašytas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kaune teigė ji.

Kalbėdama apie darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų veiksmų planą, ministro patarėja teigė, kad bus didindamos medikų kompetencijos psichologinės gerovės srityje.

„Mes bandome atnešti tuos formatus, kurie jau yra pasiteisinę kitose šalyse arba taikomi kitose sistemose (...) nauji būdai, kurie iš tiesų gali padėti ligoninėms tobulinti organizacinę kultūrą“, – sakė ji.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Taip pat bus keliamos vadovų kompetencijos vykdant mokymus, įvedant stebėsenos rodiklius.

Anot S. Bieliūnės, taikydama veiksmų planą ministerija 2021 metais iniciavo projektą, siekdama išsiaiškinti, kaip galėtų veikti pranešimų apie smurtą sveikatos įstaigose sistema.

Ministro įsakymo projektas šiuo metu derinimas su suinteresuotomis institucijomis. Jis būtų privalomas Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžioms įstaigoms.

„Tikimės, kad čia yra mėnesio klausimas, kada mes tokį aprašą turėsime“, – sakė ji.

Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, anoniminių apklausų sistema dėl mobingo veikia.

Jo teigimu, pradėjus taikyti šias apklausas klinikose registruoti septyni pranešimai, pusė jų pasitvirtino.

„Iš mano žinomų atvejų dalis išsisprendė po pokalbių ir grįžtamasis ryšys po tų pokalbių teigimas“, – kalbėdamas apie atvejus nurodė direktorius.

Seimas birželio mėnesį priėmė Darbo kodekso pataisas, jomis uždraustas bet koks smurtas ir priekabiavimas darbe. Tuomet dalis parlamentarų teigė, kad tokios pataisos turėtų padėti kovoti su mobingu darbe.

Pernai pranešta, kad dėl mobingo darbe galėjo nusižudyto Respublikinės Šiaulių ligoninės medikė.

Valstybinė darbo inspekcija iki 2022 metų kovo 15 dienos gavo 23 skundus dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino trys. Pernai inspekcija gavo 73 tokius skundus, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino – 27, per 2020 metus gavo 12 skundų, pasitvirtino – keturi.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame ministerijos pranešime, smurtas ir priekabiavimas prieš kolegas turėtų būti numatytas kaip vienas iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės.

Šį ir kitus siūlymus parengė ministerijos sudaryta darbo grupė, juos planuojama pristatyti Trišalėje taryboje.

„Tikimasi, kad darbo grupės siūlomi Darbo kodekso pakeitimai užkardys mobingą darbo vietose ir stiprins prevenciją“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

SADM teigimu, smurtas ir priekabiavimas darbe apimtų ir psichologinį smurtą ar smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Tai galiotų darbo vietoms viešose ir privačiose erdvėse, su darbu susijusioms išvykoms, mokymams, renginiams ar socialinei veiklai bei bendravimui naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Ministerija taip pat siūlo daugiau atsakomybės numatyti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).

Ši, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos (SAM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, turėtų parengti gaires, kuriose, siekiant įgyvendinti Darbo kodekso reikalavimus, būtų apibrėžtos smurto ir priekabiavimo formos, prevencijos priemonių turinys ir taikymo galimybės, pavyzdinė darbo vietos politika dėl smurto ir priekabiavimo, kurios turėtų laikytis darbdavys.

„VDI yra įpareigota nuolat stebėti mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietose padėtį šalyje, ne rečiau nei vieną kartą per metus teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą“, – nurodoma pranešime.

Darbo grupę sudarė SADM, SAM, VDI, Higienos instituto, Vilniaus universiteto, medicinos įstaigų darbuotojų, profesinės sąjungos „Solidarumas“, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai.

Šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai pateikia ne vieną mobingo apibrėžimą. Tačiau sutariama, kad mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį. Mobingą gali taikyti tiek vienas, kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė kartu sutartinai. Taip pasiekiamas vadinamasis galios disbalansas. Tokiame veiksme vadovas gali dalyvauti, gali ir nedalyvauti, gali jį palaikyti netiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, nesikišdamas.

„Šio reiškinio tyrinėtojas, pradininkas pateikia tokį mobingo apibrėžimą: tai yra grupės puolimas, kuris tęsiasi ne mažiau kaip šešis mėnesius ir veiksmai kartojasi bent kartą per savaitę. Tačiau, kalbant apie mobingo apibrėžimą, neturėtume manyti, kad yra formulė, į kurią surašome skaičius ir gauname rezultatą. Mobingas – daug sudėtingesnis reiškinys, nes ir žmonių santykiai gyvenime nėra paprasti“, – sako mobingo tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jolita Vveinhardt.

Mobingo pasireiškimo formos

Mokslininkai priskaičiuoja iki šimto įvairių mobingo pasireiškimo formų, tačiau kaip žmonių santykiai yra sudėtingi, nuolat besikeičiantys, taip ir mobingo formų sąrašas nėra baigtinis, randasi vis naujų. Mobingu pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė.

Pastebima, kad dažniausiai psichologinis smurtas, taip pat ir mobingas, pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, pasiekimų menkinimu, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiais veiksmais. Žala aukai daroma tiesioginėmis, pavyzdžiui, žodinis, fizinis, seksualinis priekabiavimas, menkinantys atsiliepimai, ydingi darbiniai nurodymai, ir netiesioginėmis, pavyzdžiui, socialinis izoliavimas, kai nušalinama nuo socialinių procesų darbovietėje, priemonėmis. Įprastai mobingas  pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma.

Na, įsivaizduokime žmogų, kuris pusę metų, metus kariauja – tikrai praranda išteklius, jam yra sunku dirbti, psichologiniu požiūriu krenta jo savivertė, pasitikėjimas savimi kaip profesionalu ir kaip žmogumi apskritai. Nes mobingas pažeidžia ne tik žmogaus darbinę veiklą, bet ir asmeninį gyvenimą.

Kokią įtaką mobingas daro jį patiriančiam žmogui?

Mobingas ne tik mažina žmogaus motyvaciją ir gebėjimą dirbti, pasitenkinimą darbu, bet ir žaloja fizinę bei psichinę sveikatą, pasitikėjimą savimi, menkina savivertę.

„Mobingo pasekmės jį patiriančiam žmogui yra neigiamos, kokios tik gali būti. Pradedant nuo fizinės, psichinės sveikatos, prasto darbo. Na, įsivaizduokime žmogų, kuris pusę metų, metus kariauja – tikrai praranda išteklius, jam yra sunku dirbti, psichologiniu požiūriu krenta jo savivertė, pasitikėjimas savimi kaip profesionalu ir kaip žmogumi apskritai. Nes mobingas pažeidžia ne tik žmogaus darbinę veiklą, bet ir asmeninį gyvenimą“, – sako Vilniaus universiteto docentė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė Zabielskė.

Kokia mobingo įtaka organizacijai, kurioje yra mobingo apraiškų?

Nevyriausybinės organizacijos Psichikos sveikatos perspektyvos direktorės Karilės Levickaitės teigimu, mobingas kenkia psichinei žmonių sveikatai, o psichikos sveikatos sunkumų turintis asmuo yra iš dalies arba visai nedarbingas.

„Jei yra bloga žmonių psichikos sveikata, dėl bet kokių priežasčių, tai yra susiję su tokiais dalykais kaip nebuvimu darbe arba neefektyviu darbu būnant darbe, nes žmogui sunku susikaupti“, – sako K. Levickaitė.

Pasak jos, mobingo apraiškos tiesiogiai ar netiesiogiai daro neigiamą poveikį ir organizacijos reputacijai.

„Tos organizacijos, kurios turi nesuvaldytų psichosocialinės rizikos faktorių, neturi palankios darbuotojui kultūros, žmonės jas prastai vertina. Su tuo gali būti susijusi darbuotojų kaita“ – sako K. Levickaitė.

J. Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, mobingo apraiškos sudaro prielaidas, jog organizacijoje nebus tinkamai panaudojamas darbuotojų potencialas, jų kompetencijos.

„Žiūrėkime paprastai: žmogus yra puolamas, jis galvoja kaip apsiginti. Viena iš mobingo formų – neleidžiama pasakyti savo nuomonės, nutraukiama, duodamos užduotys, kurios neatitinka kompetencijos, dažniausiai per prastos, kurių niekas nenori atlikti. Tai iš organizacijos požiūrio mes turime profesionalą, kurio kompetencijos nepanaudojamos. Antra vertus, kiti organizacijos darbuotojai yra užsiėmę gandais, puolimu ir panašiais dalykais tik ne darbu“, – sako J. Lazauskaitė-Zabielskė

Pasak jos, taip pat yra rizika, kad mobingas taps kultūrine organizacijos dalimi, jei vadovai į jį nereaguoja ar reaguoja netinkamai. Tokia organizacija turi riziką tapti nepatrauklia ir kaip darbdavė, ir kaip prekes ar paslaugas teikianti organizacija.