Kaunas yra pateikęs UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje nominacinę paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.
„Galbūt netgi Kaunui būtų naudinga, kad tokiose sudėtingose situacijose, t.y. labai daug politinės įtampos, Kaunas nebūtų svarstomas ir ypač pirmininkaujant Rusijos Federacijai, nes mes puikiai žinome, kad visos kaimyninės šalys yra paskelbtos nedraugiškomis, tame tarpe ir Lietuva“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Pasak jos, galima nuspėti, kad Rusija turės įtakos priimant sprendimą dėl Kauno paraiškos, todėl, Lietuvai siekiant, kad komiteto posėdis neįvyktų Rusijoje, tai miestui būtų į naudą.
45-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija yra numatyta Rusijoje, Kazanėje, birželio 19-30 dienomis. Šiai sesijai pirmininkaus Rusija.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys paragino UNESCO generalinę direktorę Audrey Azoulay (Odri Azulė) stabdyti Rusijos dalyvavimą organizacijos komitetuose ir programose. Jis taip pat pabrėžė, jog svarbu pasiekti, kad Pasaulio paveldo komiteto sesija būtų iškelta iš Rusijos ir ši jai nepirmininkautų.
Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, miestas irgi sunkiai įsivaizduoja, kad komitetas esamoje situacijoje galėtų posėdžiauti Kazanėje ir tikisi, jog artimiausiu metu bus nuspręsta dėl komiteto sesijos vietos pakeitimo.
„Mūsų žiniomis, Kultūros ministerija inicijavo tam tikrus žingsnius, kad komiteto sesija būtų perkelta į Paryžių. Tikimės, kad tam pritars ir kitos valstybės“, – vylėsi savivaldybės atstovas.
Nuo atidėjimo iki boikoto
Pasak R. Vaičekonytės-Kepežinskienės, norint to pasiekti, reikėtų sušaukti neeilinę sesiją, kam reikia dviejų trečdalių komiteto narių palaikymo.
„Atvirai pasakius, situacija nėra palanki ir nėra tiek palaikančių neeilinės sesijos organizavimą“, – konstatavo ji.
Nacionalinės UNESCO komisijos atstovės teigimu, Europos valstybės siekia, kad Rusija nepirmininkautų komiteto posėdžiui, tačiau jos ten nesudaro daugumos.
Pasaulio paveldo komitetas nurodo, kad jame yra 21 valstybė narė: Argentina, Belgija, Bulgarija, Egiptas, Etiopija, Graikija, Indija, Italija, Japonija, Malis, Meksika, Nigerija, Omanas, Kataras, Rusija, Ruanda, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Tailandas ir Zambija.
„Kol kas mes neturime jokių rezultatų, kaip bus nuspręsta. Bet jeigu nebus nuspręsta visiškai niekaip, gali būti, kad tiesiog sesija bus boikotuota. Tai reiškia, kad į ją bus nuspręsta nesiųsti atstovų“, – sakė R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Pasak jos, taip galėtų reaguoti ir UNESCO Pasaulio paveldo centras, nesiųsdamas į Kazanę administracijos, kuri paprastai atvyksta į sesijos šalį dirbti ir organizuoja pačią sesiją.
„Jeigu taip nutiktų, sesija turbūt neįvyktų ir be abejo nebūtų svarstoma Kauno nominacija“, – pastebėjo ji.
Galimi ir kiti variantai: pavyzdžiui, Rusija galėtų siekti metams atidėti sesiją. Tuomet ji vyktų kitą vasarą, tačiau ši šalis išlaikytų pirmininkavimo statusą.
„Tuo tarpu visos europinės, demokratiškos šalys narės siekia, kad sesija nebūtų atidėta, bet kad ji įvyktų arba UNESCO būstinėje Paryžiuje, arba kažkur kitoje Pasaulio paveldo komiteto šalyje ir taip pat siekiama, kad pirmininkautų kita šalis“, – kalbėjo UNESCO komisijos atstovė.
Daugiau aiškumo – gegužę
R. Vaičekonytės-Kepežinskienės teigimu, daugiau aiškumo dėl to, kaip klostysis ši situacija, galima tikėtis balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Tuomet turėtų paaiškėti ir tai, kaip Kauno paraišką vertina nepriklausomi ekspertai.
Jie savo išvadas, kuriomis remdamasis komitetas priims sprendimą, pateiks likus šešioms savaitėms iki sesijos pradžios. Vis dėlto, pasak Lietuvos atstovės, sprendimas gali būti visoks: jį lems tiek diplomatinis įdirbis, tiek komiteto narių pozicijos.
„Čia toks labai abipusis darbas – tiek ekspertiniame lygmenyje, tiek politiniame, diplomatiniame. Kartais iš tikrųjų būna labai kontraversiškų situacijų, kai ekspertinės išvados yra ignoruojamos, o komitetas priima visiškai kitus nei rekomenduojama sprendimus“, – pastebėjo ji.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
