„Kalbant apie praktiką apmokestinti bankų aktyvus, ji nėra plati. Kalbame apie Lenkiją, Vengriją, galbūt dar vieną ar kitą šalį. Yra labai nemažai kritikos šiam mokesčiui, ir ji pagrįsta.

Turint galvoje šiandien situaciją bankų rinkoje, kai matome praktiškai privatų monopolį ir didžiulę koncentraciją, tai, kad tas mokestis nusėstų į palūkanas būsto kredito ar administravimo mokesčius įvairiems pervedimams ar sąskaitoms, yra labai realu, nes pastaruosius metus bankai būtent didina savo pelnus iš tų administravimo ir pervedimo mokesčių, o ne prisiimdami didesnę riziką kreditavimo ir uždirbdami iš palūkanų“, – „Žinių radijo“ laidoje „ Opozicija“ teigė G. Paluckas.

Yra labai nemažai kritikos šiam mokesčiui, ir ji pagrįsta.

Socialdemokratų lyderis sakė šio bankų reakcijos į tokį siūlymą nesuprantąs.

„Akivaizdu, kad tų žmonių, ekspertų, kurie tai sako, perspėjimuose yra racijos. Aišku, viešųjų ryšių akcija, kurią bankai naudoja šaukdami, kad iš 300 mln. eurų pelno niekaip negalime atriekti valstybei 40 mln. eurų, skamba, švelniai tariant, nepriimtinai, sakau labai diplomatiškaiׅ.

Suprantu, kad pelnu niekas nenori dalintis (...), bet atsistoti viešai ir sakyti, kad viską, ką darysite, perkelsime ant vartotojų pečių, nors jie tai ir gali padaryti, tai žmonės dar labiau pyksta. (...) Šitos viešųjų ryšių akcijos nesuprantu, nes tai tik erzina. (...) Bankų sektoriuje yra bene privatus monopolis susiformavęs“, – laidoje teigė socialdemokratų partijos pirmininkas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad siūlomas bankų apmokestinimas nėra pasvertas.

„Padaryti tokį mokestį, kurį galima lengvai perkelti į vartotojų kišenes arba net sukelti galimą bankų likvidumo klausimą ekonominės recesijos metais, (...) nesprendžia esminės problemos – bankų rinkos koncentracijos ir monopolio“, – teigė G. Paluckas.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

LBA tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

Už atsiskaitymą kortele prekybininkai turi mokėti mokestį bankui, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas. Pasak jo, jei pirkinio kaina maža, šis mokestis gali sudaryti didžiąją pelno dalį.

LRT radijo klausytojas Antanas iš Panemunės domisi, kodėl kai kur nustatoma suma, nuo kurios galima atsiskaityti kortele.

„Kodėl rajonuose, kaimo parduotuvėse mokant banko kortele reikia pirkti daugiau negu už 10 litų? Ar tai tikrai privaloma, ar sugalvota parduotuvių? Juk kartais reikia tik mineralinio vandens“, – pastebi klausytojas.

Tokia tvarka, kai kortele galima atsiskaityti tik nuo tam tikros sumos, pasitaiko ne tik kaimų, bet ir didmiesčių parduotuvėse.

„Už kiekvieną atsiskaitymą kortele prekybininkas turi mokėti tam tikrą mokestį bankui. Tas mokestis nepriklauso nuo atsiskaitymo sumos dydžio“, – aiškina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius L. Vilimas.

Pasak jo, jeigu pirkinio vertė yra labai maža, pvz., iki 10 litų, komisinis bankui dažnai gali sudaryti didžiąją pelno, gaunamo už tą prekę ar paslaugą, dalį.

Būtent dėl šios situacijos kai kurie verslininkai prašo kortele atsiskaityti nuo tam tikros sumos.

„Prekybininkai bankui sumoka didelius mokesčius. Nuo nedidelių apyvartų tai sudaro tikrai gan ženklią dalį. Per metus apie 20–30 proc. pelno reikia susimokėti bankui už galimybę klientui atsiskaityti kortele“, – sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius.

L. Vilimo teigimu, tai nuolat svarstomas klausimas. Neseniai Europos Sąjunga šiuo klausimu priėmė teisės aktus, kuriais nustatė fiksuotą kortelių aptarnavimo mokestį.