„Man atrodo, kad, jei tai ateis į Seimą ir nebus didžiulių protestų, tai tie įstatymai bus priimti. Prezidentas galbūt tars žodį, o po metų turėsime situaciją, kad didelė dalis Lietuvos žmonių, kurie perka prekes prekybos centruose, kurie yra oligopolinė rinka, ima paskolas arba turi paskolas bankuose, kurie dar labiau oligopolinė rinka, tai tie žmonės susimokės, o kas bus atsakingas, tai aš nežinau“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, yra didelė tikimybė, kad prekybos centrų apmokestinimui bus pritarta.

„Manau, kad yra didelė tikimybė, kad jie tą priims. Nematau galimybės ir poreikio nediskutuojančią pusę pasodinti prie stalo ir diskutuoti, jie nenori diskusijos. Mes pasakėme, už tą mokestį susimokės klientai“, – teigė G. Landsbergis.

Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienį vakare Seimas ėmėsi anksčiau atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Projektą parengęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.

Seimas po pateikimo taip pat yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė mano, kad Lietuva atsidurtų šalia tokių valstybių, kurios linksniuojamos kaip nepatrauklios investicijoms dėl savo neprognozuojamumo, ypač mokestinėje aplinkoje.