Įšaldė visas sąskaitas

J. Lago pasakojo, kad tarp Lietuvos ir Norvegijos gyvenantis pažįstamas turi nedidelį verslą. „Dėl „pateisinamos priežasties“ šis vyras pavėlavo Lietuvoje sumokėti mokesčius „Sodrai“. Grįžęs po kelių dienų norėjo pervesti jai 5 tūkst. Eur, tačiau jo įmonės buhalterė sakė, „Sodra“ Lietuvoje pati nuskaičiuoja mokesčius, tad jis sumokėtų dvigubai“, – J. Lago teigė, kad vyras kraipė galvą, bet patikėjo. Verslininkas laukė, stebėjo banko sąskaitą, o verslas ir toliau sukosi.

„Ir tik pyst, atsiprašant, atėjo Lietuvos valstybė į visas šešias jo sąskaitas. Visose šešiose sąskaitose užblokavo ar nuskaitė po tą 5 tūkst. Eur sumą. O dar buvo ir tokių sąskaitų, kuriose buvo nedaug Švedijos kronų ir Kanados dolerių, tai „Sodra“ suvarė po 5 tūkst. Eur įmonę į „minusą“. Kad žinotų, matyt. Kad bijotų, s**a. Nes valstybė šikančių Lietuvoje nelaukia. Maži verslai čia eina ..., gimsta tūkstančiais į dieną ir mums jų kažkiek per daug. Atsiprašau labai už leksiką, bet kitas žingsnis – tik su visrakčiu, be leidimo – į mūsų butus. Pareini, o ten – „Sodra“ gyvena, ugnelę kūrena“, – emocingai feisbuke rašė menininkė. Ir teigė, kad Lietuvoje ši mažoji įmonė skubos tvarka bus uždaroma. 

Ir tik pyst, atsiprašant, atėjo Lietuvos valstybė į visas šešias jo sąskaitas. Visose šešiose sąskaitose užblokavo ar nuskaitė po tą 5000 Eur sumą.

„Jautrus norvegas tokių „fintų“ nesupranta, nes nė Norvegijos karalius į savo šalies piliečių ar įmonių sąskaitas negali lįsti be teismo leidimo. Sakau, mes čia taip įpratę. Jis žiūri. Šypsosi. Bet kreivai taip“, – verslą ir pati turinti J. Lago pasakojo, kad po šio atvejo Norvegijos pilietis patyrė šoką, dingo pasitikėjimas mūsų valstybės institucijomis.

Ji nesupranta, kodėl buvo įšaldytos visos norvego sąskaitos, nors net poroje jų buvo nesumokėta „Sodrai“ pinigų suma. Juvelyrei atrodo logiška, kad skola būtų nurašyta iš vienos sąskaitos. Beje, įrašai apie skolą lieka įmonės kredito istorijoje, tad bendrovė atrodo kaip nepatikima.

Pasigenda teismo sprendimo ir paaiškinimų

Po socialiniame tinkle praėjusią savaitę aprašyta situacija, menininkės nuostabai, nugulė beveik 150 komentarų. Dar daugiau nei 1,5 tūkst. sulaukta ir jaustukų. 13 metų savo įmonei vadovaujanti J. Lago portalui tikino, kad po tokios didelės internautų reakcijos, lietuvių išlietų asmeninių istorijų, ji suprato, kad Lietuvoje yra nemaža bėda. „Valstybė į mūsų bankų sąskaitas gali įlįsti per daug durų – lenda ir anstoliai, ir „Sodra“, ir VMI. Lenda kas nori, be žmogaus žinios, teismo sprendimo. Taip tikriausiai yra tik Lietuvoje“, – moteris tikina, kad tokia praktika nėra taikoma nei Norvegijoje, nei Ispanijoje.

Pixabay nuotr.

Daug keliaujanti pašnekovė neslepia, kad identiškų situacijų kaip norvegui buvo pasitaikę ir jai pačiai. 

„Išskridau į Madridą ir pamiršau pasiimti kodų generatorių, tad mokesčių ir nesumokėjau. Esu taip padariusi, kad „Sodra“ šiuos mokesčius nuo sąskaitos pati nuskaičiuotų, ir žinau, kad ji tai gali padaryti, tad kai intensyviai keliauju, tai pavėlavusi ir nemoku antrą kartą. Tačiau tąkart nesumokėjus buvo užblokuotos visos 7 ar 8 įmonės sąskaitos dviejuose bankuose. Kaip ir mano pažįstamam buvo įšaldytos ir tos sąskaitos, kuriose buvo nedaug pinigų, tad taip einama „į minusą“. Pradžioje skola galėjo būti 4-5 tūkst., o vėliau ji gali išaugti ir iki 30 tūkst., – prisiminė J. Lago. – Kitą kartą, kai prieš kelis metus buvau Amerikoje, jie nuskaičiavo dvigubą ar trigubą sumą, tiksliai nepamenu, ir jos nebesugrąžino. Sakė, kad šie nuskaityti pinigai padengs mokesčius už ateinančius mėnesius. Ši sistema yra neprognozuojama – kai kuriems nuskaičiuoja skolą, o kitiems – ne.“ Moteris tikina, kad dažnai sunku suvokti, kas vyksta, o dėl pokyčių sąskaitose paaiškinimo iš institucijų vargu ar sulauksi. Anot J. Lago, tuomet belieka tik spėlioti, iš kurios banko sąskaitos pinigai bus paimti.

„Tokios situacijos parodo mūsų valstybės požiūrį į verslą. Kad ir kaip mes besimaivytume, gyvename iš verslo, o ne atvirkščiai. Versle dabar yra didžiulė konkurencija, tai toks neatidumas yra nesuprantamas, verslui turi būti patogu, – sako J. Lago, kurios įmonėje dirba 20 žmonių. – Žmonės dešimtimis emigruoja iš Lietuvos, o nepasitikėjimas „Sodra“ yra labai rimtas indikatorius. Ką ji daro, kad žmonės ja pasitikėtų? Ji įjungia tanko režimą ir važiuoja per tave.“

Moters galvoje kirba daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų ji taip ir nesulaukia:„Ar tikrai, jūs, valstybės tarnautojai, taip didinate pasitikėjimą „Sodra“ ir valstybe? Ar tikrai lendate į mūsų sąskaitas nesiklausę, neskambinę ir tiesiog iš galios pozicijų užvažiuojate mažam verslui į galvą taip, kad jam praeitų noras čia kurtis, kad jis neatsikeltų? O bankai? Kam jūs reikalingi, jeigu po mūsų sąskaitas, kaip po viešnamį, kas netingi ir turi daugiau galios braido?“

Po įmonių sąskaitas „nevaikšto“

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigia, kad norint išvengti nemalonių situacijų ir nepatogumų visuomet reikia laiku sumokėti mokesčius, o nesant galimybei apie tai būtinai pranešti.

– Kaip vertinate šią Norvegijos piliečiui nutikusią situaciją arba teiginius, kad pradinė skola gali išaugti net kelis kartus?

– Sunku šią situaciją vertinti, nežinant konkrečių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nesvarbu, ar įmonė Norvegijos ar Lietuvos piliečio, įmokas ir mokesčius mokėti reikia. Įmokas laiku mokėti reikia ir Norvegijoje. Tai tas pats, kas laiku darbuotojams mokėti atlyginimus, nes socialinio draudimo įmokos yra gyventojo darbo užmokesčio dalis – už tai kiekvienas gauname socialinio draudimo išmokas susirgę, susilaukę vaikų, netekę darbo, nemokamai gauname sveikatos priežiūros paslaugas, galiausiai – pensiją.

Įmokų mokėjimo tvarka yra reglamentuota įstatymais, aiški ir visiems vienoda, o kilus sunkumų „Sodros“ specialistai visuomet yra pasirengę padėti vykdyti savo įsipareigojimus.

Įprastai darbdaviai už praėjusį mėnesį darbuotojams atlyginimą moka kito mėnesio pradžioje. Pasibaigus mėnesiui darbdaviams suteikiama 15 dienų pateikti pranešimus apie darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį ir sumokėti įmokas – įmokas už praėjusį mėnesį reikia sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos.

Kalbant bendrai, susidarius skolai „Sodra“ teikia vieną mokėjimo nurodymą skolos sumai ir ne daugiau, tad skola šiaip sau išaugti negali. Tačiau jeigu kiekvieną mėnesį susidaro 4-5 tūkst. eurų skola ir ji nepadengiama, o sąskaitose lėšų nėra, tai suprantama, kad per 6 mėnesius skola gali padidėti iki 30 tūkst. eurų.

– Ar išties „Sodra“ gali automatiškai kas mėnesį nuskaičiuoti mokesčius iš įmonės sąskaitų?

– „Sodra“ po jokias įmonių sąskaitas „nevaikšto“ – neturime jokios informacijos ir nesidomime įmonių sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis.

Nesumokėjus įmokų iki nurodytos dienos „Sodra“ laukia dar bent savaitę ir jeigu darbdavys nereaguoja į įspėjimą ir pats nesikreipia į „Sodrą“, per PLAIS (piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema), kurią administruoja Registrų centras, pateikiamas vienas mokėjimo nurodymas skolos sumai su delspinigiais. Tokiu atveju nuskaičiuojamas ir PLAIS administravimo mokestis.

Jeigu mokėjimo nurodymas įvykdomas – įmokos laikomos sumokėtomis. Mokėjimo nurodymas nėra atšaukiamas tol, kol nesumokėta nurodyta suma.

Jeigu įmonė turi finansinių sunkumų ir negali laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų, ji apie tai turėtų informuoti „Sodrą“. Daugeliu atveju gali būti sudarytas skolos mokėjimo dalimis grafikas. Jeigu įmonė laikosi savo įsipareigojimų, „Sodra“ daugiau mokėjimo nurodymų neteikia. Tačiau tikimės, kad negalintis įmokų sumokėti draudėjas imsis iniciatyvos apie tai pranešti. Tai įprasta praktika.

– Ar „Sodra“ neturi gauti teismo sprendimo įšaldyti/nuskaičiuoti pinigus iš įmonės sąskaitos?