Už projektus balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 31 Seimo narys, susilaikė 22 politikai.
Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.
Premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo tiems, kurie palaikė projektus ir leido pradėti diskusiją komitetuose.
„Tai yra būtent teisingas kelias, nes iš tų klausimų, kuriuos teko girdėti, daug dalykų gali būti diskutuojama kaip pasiūlymai ir, be abejo, tų diskusijų bus ir taip demokratinėje valstybėje ir turi būti“, – teigė ji.
G. Skaistė: reforma – tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos
Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui.
„Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – pristatydama pataisas parlamentarams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis.
„Šiuo paketu yra siūlomas subalansuotas sprendimas, kuri iš vienos pusės šiek tiek didina mokestines pajamas, iš kitos pusės jas mažina, bet mažina tose srityse, kurios arba prisideda prie Lietuvos ekonomikos transformacijos, skatina investicijas arba mažina pajamų nelygybę per neapmokestinamąjį pajamų dydžio plėtrą“, – aiškino G. Skaistė.
Ji akcentavo, kad reforma leis šiek tiek daugiau apmokestinti dideles pajamas, tas pajamas, kurios „išimamos iš verslo asmeniniam vartojimui“.
Pertvarkos paskatos: rekomendacijos, perskirstymas, pajamų nelygybė, susitarimai
G. Skaistės teigimu, pertvarką teikti paskatinę esminiai rodikliai būtų tie, kurie nurodyti Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai.
„Kurias jau dešimtmetį gauname labai panašias, (...) gauname rekomendacijas, kurios yra susijusios su mūsų mokesčių sistema ir siūlymai dažniausiai yra didinti perskirstymą ir pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bei mažinti pajamų nelygybę bei skurdą“, – tvirtino G. Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuvoje perskirstoma 32,2 proc. BVP, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 40,7 proc.
G. Skaistės teigimu, Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra antras blogiausias ES – Lietuva lenkia tik Bulgariją.
„Tam tikri sprendimai prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo – esame paskaičiavę, kad (...) koeficientas po pakeitimų galėtų sumažėti per pusę punkto“, – tvirtino ji.
Pasak G. Skaistės, reformą paskatino ir du nauji susitarimai dėl krašto apsaugos ir švietimo finansavimo didinant išlaidas gynybai nuo 2 proc. iki 2,5 proc. BVP bei keliant darbo užmokestį mokytojams, dėstytojams.
Kritikos ir priekaištų daugiau nei pagyrų
Opozicijai priklausantys parlamentarai kritikavo pristatytą projektą, pastabų turėjo ir dalis valdančiųjų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad įstatymų pataisų paketu įgyvendinama tiek Vyriausybės planus, tiek tarptautines rekomendacijas.
Pasak jo, didelė dauguma pakete esamų pasiūlymų padės lengviau įveikti recesijos keliamus iššūkius.
Taip pat valdantiesiems priklausantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas apgailestavo, kad Seimas nesutiko, jog būtų atskirai balsuojama dėl kiekvieno paketo įstatymo projekto.
„Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams tikrai pritariu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra daug taisytinų vietų ir jau dirbame tam, kad tuos siūlymus registruotume. O Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui aš nepritariu iš esmės. Nepritariu mokesčio bazės plėtimui. (...) bet nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtimo nėra parašyta. (...) Mes tikrai būsime pasirengę teikti daug siūlymų šitam įstatymo projektui“, – žadėjo V. Mitalas.
Tuo metu liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad abejonių kelia noras apmokestinti šeimos nariams dovanojamą turtą, bet „nemažai mokesčių pakeitimų daliai, kurie gerina mokestinę aplinką, supaprastina mokesčių surinkimą, galima pritarti“.
„Tačiau norui suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykius kelia nemažai abejonių, juolab kad su verslo liudijimo ar individualios veiklos pažyma dirbančiųjų rizikos gerokai skiriasi. (...) Kartais nutinka ir taip, kad žmogus apskritai negauna tam tikrą laiką pajamų“, – teigė parlamentaras.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius pasigedo reformos fiskalinio efekto, o „valstietė“ Goda Burokienė priekaištavo, kad investicinė sąskaita „neapima visų investuotojų“: „Išeliminuojami investuotojai, kurie investuoja per sutelktinio arba tarpusavio skolinimosi platformas“.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad reforma norima „individualios veiklos savininkus suvaryti į UABʼus“: „Individualiai veiklai mokesčiai bus didinami drastiškai, tuo tarpu UABʼuose galėsim mokesčių mokėti mažiau“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos atstovas Tomas Tomilinas reformos Achilo kulnu pavadino pertvarkas „individualios veiklos vidutiniokams“.
„Kažkur yra socialinio teisingumo problema arba iš tikrųjų yra nusitaikyta būtent į tą vidutinę deklaruojančių ir sąžiningai mokesčius mokančių žmonių klasę kaip tam tikrą per didelio lengvatinio verslo formą ir ją bandoma išstumti iš rinkos. Dar suprantu apie verslo liudijimus, kad jie turi likti tik mažiukams, bet individuali veikla yra normali verslo forma ir kodėl mes turime tuos vidutiniokus papildomai apmokestinti?“ – klausė T. Tomilinas.
NPD artės prie MMA, keisis GPM tarifas
Reforma taip pat siūloma artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA).
Nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų.
„Tokiu būdu didesnės pajamos būtų tiems žmonėms, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai yra 811 tūkst. asmenų“, – sakė G. Skaistė ir pabrėžė, kad 2024 metais prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis sieks 2 tūkst. 45 eurus.
Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.
Gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus.
Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.
