Ketvirtadienį uostamiestyje veikianti Socialinių mokslų kolegija Klaipėdos politikams pristatė planus jau neveikiančioje antrojoje Klaipėdos vandenvietėje įrengti modernų mokslo ir laisvalaikio parką. Panašus projektas jau įgyvendintas sostinėje. Norint gyvenimui prikelti minėtos vandenvietės teritoriją prireiktų keliolikos milijonų eurų.
Iškiltų iki 2022-ųjų
Ketvirtadienį uostamiesčio vadovai susipažino su Socialinių mokslų kolegijos siūloma iniciatyva antrojoje vandenvietėje įrengti mokslo, verslo bei miestiečių interesus tenkinantį klasterį.
Šiuo metu neveikiančios antrosios vandenvietės teritorijoje Ryšininkų g. planuojama pastatyti analogų neturintį statinį, po kurio stogu įsikurtų mokslui pritaikyta erdvė, verslo zonos, kur įsikūrusius verslo pradinukus konsultuotų specialistai, o gyventojus į šiuo metu nenaudojamą teritoriją trauktų vaikų edukacijai bei laisvalaikiui pritaikyta vieta. Taip pat svarstoma ir apie apgyvendinimo paslaugas teikiančią pastato dalį.
Savivaldybei palaiminus kolegijos siūlomą projektą, kurio pirminė koncepcija ketvirtadienį buvo sutikta palankiai, pastatas Ryšininkų g. iškiltų iki 2022-ųjų.
Savivaldybei nekainuotų
Planuojama, kad statinys būtų maždaug 15 tūkst. kv. m, čia studijuoti galėtų apie du tūkst. studentų, būtų sukurta apie 500 darbo vietų, bei pusšimtis – verslininkams.
Grandioziniam projektui įgyvendinti preliminariai reikėtų apie 15 mln. eurų investicijų.
Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė patikino, jog visą mokestinę naštą prisiimti sutiktų pati kolegija, ieškodama būdų pritraukti įvairias finansavimo priemones.
„Jeigu savivaldybė norėtų, dalį projekto būtų galima vykdyti kartu“, – galimybę įvardijo G.Skučaitė.
Vandenvietę nugriautų
Šiuo metu pastatai Ryšininkų g. priklauso bendrovei "Klaipėdos vanduo". Jos generalinis direktorius Leonas Makūnas patikino, jog toks projektas yra sveikintinas ir seniai lauktas.
„Šio objekto eksploatacija kasmet mums kainuoja apie 100 tūkst. litų. Likutinė pastatų vertė yra apie du milijonus litų. Mes tikrai sutiktume šiuos pastatus už likutinę vertę ir parduoti“, – patikino L.Makūnas.
Tuo pačiu naujasis savininkas įgytų teisę ir nuomoti maždaug 2,5 ha žemę po ir aplink pastatus.
Bendrovės vadovas patikino, jog statant naują statinį antrosios vandenvietės pastatų panaudoti niekaip nepavyktų ir rekomendavo juos nugriauti. Tiesa, tai taip pat neatsieitų pigiai.
Preliminariais skaičiavimais pastatų nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas turėtų kainuoti apie tris mln. litų, tačiau tuo atveju, jeigu griaunant likusios medžiagos būtų panaudotos naujo pastato statyboms, išlaidos sumažėtų iki 700–800 tūkst. litų.
Prilygino pražūčiai
Vis dėlto ne visi buvo nusiteikę pozityviai Socialinių mokslų kolegijos siūloma iniciatyva. Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vytautas Lupeika pastebėjo, jog reikėtų gerai pasvarstyti prieš laiminant tokį projektą.
„Galų gale ateina šios vandenvietės pabaiga“, – nusivylė V.Lupeika.
Tarybos nario teigimu, vandenvietė vis dar galėtų veikti ir čia būtų geriau įrengti baseiną ar pramogų parką, o ne verslo, mokslo ir pramogų centrą.
Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika pastebėjo, jog planuojant tokį objektą svarbu užtikrinti, kad šis vystytųsi greitai, mat šalia antrosios vandenvietės planuojami nauji gyvenamieji kvartalai.
