„Šiandien jau gavau komisijos išvadą ir dėl informatikos egzamino. Tikriausiai praeis 5 darbo dienos kol komisijos išvadų rezultatai atsispindės vaikų galutiniame rezultate“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu teigė M. Navickienė.

Kaip skelbta anksčiau, reaguojant į kritiką dėl tarpinių patikrinimų užduočių, ŠMSM ekspertų komisijai pavedė įvertinti dalyje jų pateiktus uždavinius.

Anot M, Navickienės, ministerija intensyviai ruošiasi ir likusiems trims tarpiniams patikrinimams.

„Ateinantiems patikrinimams ruošiamės intensyviai, susitikimai yra ne tik su NŠA, bet ir su mokyklų vadovų asociacijomis, susitiksiu su moksleiviais. Kitą savaitę planuojami dalykininkų atstovų susitikimai“, – kalbėjo ji.

Informatikos patikrinimo vertinimai didės

Kaip skelbiama ŠMSM pranešime spaudai, po ekspertų komisijos išvados, informatikos tarpinio patikrinimo vertinimai turėtų didėti.

„Informatikos tarpinio patikrinimo užduotis atitiko programą ir netgi buvo lengvesnė, nei reikalauja užduoties aprašas, tačiau kai kurie uždaviniai neturėjo būti įtraukti į patikrinimą, nes mokiniai tų temų mokysis vėliau. Taip pat pasitaikė neaiškių formuluočių užduočių atsakymų variantuose. Už nekorektiškai pateiktas užduotis mokiniams bus skiriama taškų, mokinių vertinimai nuo to nenukentės – atvirkščiai, jie padidės“, – skelbia ŠMSM.

ELTA primena, kad praėjusią savaitė premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto prašymą atsistatydinti. Susitikusi su šalies vadovu Gitanu Nausėda Vyriausybės vadovė taip pat pateikė dekreto projektą, kuriame numatoma, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Kovą prasidėjus tarpiniams patikrinimams, likusieji chemijos, inžinerinių technologijų ir istorijos žinių įvertinimai bus laikomi gegužę.

Dėl kelių tarpinių patikrinimų ministras buvo sudaręs ekspertines komisijas.

Šiais metais pradėti tarpiniai patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

„Nesvarstau kol kas tokių opcijų, laukiu nuolatinio ministro paskyrimo. Būtų sudėtinga iki kadencijos pabaigos vykdyti dvejas funkcijas“, – trečiadienį Eltai teigė M. Navickienė.

Anot jos, premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo kalbėjusi apie galimybę M. Navickienei vadovauti ŠMSM iki kadencijos pabaigos.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

V. Čmilytė-Nielsen: prognozuočiau, kad iki pirmojo prezidento rinkimų turo švietimo ministras nebus teikiamas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks.

„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta.

Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.

„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.

Kandidatūros į ŠMSM vadovus premjerė nepažada pateikti iki atostogų: su prezidentu kažkaip tą klausimą išspręsime

Prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus laukiant dar iki premjerės I. Šimonytės atostogų, ši tokio pažado duoti neskuba.

„Pateiksiu kandidatą tada, kada būsiu pasiruošusi pateikti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Šimonytė.

„Tačiau per savo atostogas kiekvieną savaitę bent po dieną būsiu darbe dėl savo pareigų, tai manau, kad kažkaip šitą klausimą mes su prezidentu išsiaiškinsime ir išspręsime“, – pridūrė premjerė.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas antradienį išsakė lūkestį sprendimą dėl naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo priimti kuo skubiau.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta, kad ji būtų tinkama konkrečioms dabartinėms aplinkybėms, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti konkrečius klausimus ir su aiškiu laiko horizontu – iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone teigė G. Nausėda.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Šis modelis reikš, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Pasak M. Navickienės, iš mokyklų neturėtų būti atimta teisė pasiūlyti mokiniui ieškoti geresnės įtraukųjį ugdymą galinčios užtikrinti švietimo įstaigos, tačiau galutinį sprendimą, ką rinktis, turi priimti tėvai.

„Manyčiau, kad viskas tegu startuoja, aišku, su labai dideliu dėmesiu šiam klausimui ir supratimu, kad gali tekti ieškoti alternatyvų, bet ir su pasitikėjimu tėvais, kad jie turi teisę išsakyti savo poziciją, ar jiems ta mokykla atrodo priimtina, ar ne“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė.

„Geriausias sprendėjas yra asmens su negalia aplinka. Ir tėvai savo vaikui visada nori geriausio sprendimo“, – kalbėjo ji.

Švietimo ministerijos duomenimis, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. mokinių, turinčių individualių pagalbos ugdymosi poreikių.

Aš negalėčiau pritarti, kad bendrojo ugdymo sistema negali užtikrinti vaiko su negalia poreikių, ar negalėčiau palaikyti tų, kurios siūlo tėvams ar globėjams kitą mokyklą, nes neva per sunku įvykdyti šią užduotį.

„Tad aš negalėčiau pritarti, kad bendrojo ugdymo sistema negali užtikrinti vaiko su negalia poreikių, ar (negalėčiau – BNS) palaikyti tų, kurios siūlo tėvams ar globėjams kitą mokyklą, nes neva per sunku įvykdyti šią užduotį“, – sakė M. Navickienė.

Kartu ji sakė pripažįstanti skirtingą mokyklų pažangą rengiantis pertvarkos įgyvendinimui.

„Labai gerai suprantu, kad situacijų būna įvairių. (...) Jeigu tikrai mokykla neturi galimybių, jeigu vienas ar kitas ugdymosi poreikis yra didesnis negu kad mokykla tuo metu yra pasiruošusi – gali būti siūloma kita ugdymo įstaiga, aš su tuo sutinku, bet negali būti eliminuojama galimybė tėvams pasirinkti bendrojo ugdymo mokyklą“, – teigė ministrė.

„Būčiau tas žmogus, kuris sakytų, kad atsitraukti nuo principo nevertėtų, bet suprantu, kad įgyvendinimą užtikrinti 100 procentų bus sunkiai įmanoma. Bet jeigu mes, kaip valstybė, turėsime tikslą, tai gal ne po metų, ne po dvejų, o po penkerių metų būsime ten, kur šiandien yra Islandija“, – tvirtino M. Navickienė.

Švietimo įstatymas numato, kad nuo 2024 metų rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

Nesutarimai dėl to lėmė ankstesnio švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atsistatydinimą.

„Niekas nenori priimti tokių sprendimų, kurie būtų nenaudingi vaikams. Yra problema, kad esti vaikų, kurie surinko aukščiausius balus, ir dėl to galbūt turi neteisingumo jausmą savyje, – antradienį LRT radijui sakė ministrė. – Bet tas paieškos momentas, kad ieškome atsakymų, ar galėtume juos surasti, koks tai galėtų būti sprendimas, gal jo ir nėra, bet visgi (...) tikrai gali visos šalys susėdusios už stalo pasikalbėti.“

„Aš neužkertu kelio jokioms diskusijoms, kurios gali būti kaip sprendiniai kylantiems klausimams. Būtent taip ir matau savo vaidmenį“, – pridūrė ji.

G. Jakštas apie atsistatydinimą anksčiau balandį paskelbė, motyvuodamas tai premjerės Ingridos Šimonytės komandos nurodymu užtikrinti, kad tie, kas per tarpinį patikrinimą yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių.

Pati ministrė pirmininkė teigė, kad tai, jog prasčiau užduotis išsprendusiems moksleiviams nutarta skirti daugiau balų, nei planuota iš pradžių, sukėlė neteisingumo jausmą atžvilgiu tų, kurie pasirodė gerai.

M. Navickienė sakė, kad „dvylikos balų tikrai niekas negalės gauti“, bet apie tai reikia kalbėti.

„Įsivardinimui sau, kokia galėtų būti ateičiai pamoka, ir ar galima kažką padaryti dar šiemet, diskusijoms jokioms aš nesakau ne“, – kalbėjo ministrė.

Ji teigė surengsianti susitikimą su švietimo bendruomene ir už švietimą atsakinga premjerės komandos dalimi.

„Visa Vyriausybės komanda – ir ministerija, ir premjerės kanceliarija – tikrai mato tą patį tikslą: kaip įmanoma sklandesnis tarpinių patikrinimų užbaigimas ir tolesnis keliavimas į kitus tikslus, kuriuos esame sau išsikėlę švietimo sistemoje“, – sakė M. Navickienė.

Ji taip pat nurodė, kad tarpinių vienuoliktokų patikrinimų užduotys nuo šiol bus labiau recenzuojamos.

„Visi likę tarpiniai patikrinimai sulauks trečio recenzavimo, tai yra bus papildomi ekspertai, kurie turės dar kartą peržiūrėti, ar yra rizikų, kad užduotys neatitiks programos, tai yra to, ką mokėsi vienuoliktokai“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, iki šiol užduotys tikrintos per mažai.

M. Navickienės teigimu, tarpinius patikrinimus taip pat sunkino užduočių rengimo problemos, susijusios su tuo, kad rengimo paslaugos įsigyjamos per viešuosius pirkimus, patrauklumas teikti tokią paslaugą yra nedidelis, o atsakomybė už užduočių kokybę – milžiniška.

Laikinoji švietimo ministrė taip pat sakė, kad pasikeitusios ugdymo programos apsunkino užduočių rengėjų galimybes į jas „pataikyti“.

Ji taip pat nurodė besitikinti didesnio Nacionalinės švietimo agentūros aktyvumo teikiant pagalbą mokytojams ir mokykloms organizuojant tarpinius patikrinimus.

Šiemet pirmą kartą pradėjus taikyti privalomą vienuoliktokų žinių patikrinimą, kurio vertinimai bus sudėtinė brandos egzaminų rezultatų dalis, viešumoje kilo pasipiktinimas dėl per klampių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių. Vėliau skųstasi ir kitais patikrinimais.

Pedagogai teigė, kad nespėjo pasiruošti pačiam procesui.

Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), vizito Panevėžyje metu ministrė dalyvaus Užimtumo tarnybos karjeros centro bei Šv. Juozapo globos namų Savarankiško gyvenimo namų padalinio atidarymuose.

Taip pat viešėdama Panevėžyje M. Navickienė lankysis Jaunuolių dienos centre ir Atvirame jaunimo centre.

Pasak SADM, Užimtumo tarnyba šiais metais iš viso ketina atidaryti 14 regioninių karjeros centrų. Pirmieji centrai buvo atidaryti Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Tauragėje ir Šiauliuose.

„Įgyvendinimo klaidas bendromis jėgomis (...) reikia ištaisyti ir svarbiausia užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir artimiausi egzaminai įvyktų sklandžiai, be nesusipratimų“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė M. Navickienė.

Ji siūloma laikinai vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vietoje atsistatydinančio Gintauto Jakšto.

M. Navickienė teigė, kad švietimo bendruomenėje kilusią įtampą mažins kalbėdama su jos atstovais bei kolegomis ministerijoje.

Konservatorė taip pat sakė, kad sprendimą, ar tvirtinti atsistatydinančio G. Jakšto komandos parengtą tarpinių patikrinimų planą, priims su juo susipažinusi.  

Įgyvendinimo klaidas bendromis jėgomis (...) reikia ištaisyti ir svarbiausia užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir artimiausi egzaminai įvyktų sklandžiai, be nesusipratimų.

„Aš pasitikiu, kad būnant komandoje reikia daryti dalykus, kuriuos reikia padaryti. (...) Paliepimų nėra, baudžiavos, kaip sakė premjerė, nėra. Bet jeigu reikalinga pagalba ir tvarka, tai tikrai ją suteiksiu ir padėsiu įgyvendinti“, – teigė M. Navickienė, atsakydama į klausimą, ar ilgai buvo įkalbinėjama premjerės laikinai vadovauti ŠMSM.

Ji tikino Vyriausybėje nesusidūrusi su nepriimtina darbo kultūra: „Tikrai nesu susidūrusi su dalykais, kuriuos paminėjo ministras (G. Jakštas – BNS)“. 

G. Jakštas apie atsistatydinimą pranešė antradienį per spaudos konferenciją. Ministras teigė, kad jo pasitraukimą lėmė premjerės aplinkos asmenų duodami nurodymai.

Ministro teigimu, paskutinis pavedimas buvo susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimo skale, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių. Anot jo, toks pavedimas duotas „be galimybės diskutuoti“.

Tuo metu premjerė sakė G. Jakšto paprašiusi pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“. Ji sakė apgailestaujanti, kad prašymas atkreipti dėmesį į problemą sukėlė „tokią stiprią reakciją“.

„Tą diskusiją reikėtų plėtoti plačiau. Įmokos, jos, aišku, turi reikšmę individualiai pensijos daliai, bet dėl stažo įtakos formulėje, manau, kad galima diskutuoti. Bet dėl jos (įtakos – BNS) norėtume, kad sutartume – jeigu reikalingas pokytis, tai darytume“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį teigė ministrė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė priekaištavo, kad dabar ilgą darbo stažą turintiems žmonėms pensijos nepadidėja. 

„Stažas dabar turi labai mažą įtaką pensijos dydžiui“, – teigė L. Nagienė. 

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Ši dalis nuo 2022 metų indeksuojama norint palaikyti žmones, kurie, būdami darbo rinkoje, sumokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. 

Susitikime bus kalbama apie užsienyje įgyto darbo stažo, motinystės įtraukimo į darbo stažą klausimus, taip pat –  problemas, dėl kurių užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai grįžę į Lietuvą negauna uždirbtų pensijų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per metus „Sodra“ išnagrinėja beveik 62 tūkst. gyventojų užklausų dėl pensijų skyrimo, iš jų 4-5 proc., arba 3,2 tūkst. užklausų yra dėl gyventojų, dirbusių užsienyje.

„Ypatingo sudėtingumo klausimų būna kelios dešimtys (...)“, – BNS nurodė ministerija.

Dažniausios problemos – popieriniai dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, nes „Sodra“ duomenis apie stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas kaupia nuo 1994 metų sausio. Duomenų iki 1994 metų šiame registre nėra.  

„Tai aktualu skiriant ir mokant socialinio draudimo pensijas, nes reikalingi dokumentai ir duomenys, įrodantys sukauptą stažą iki 1994 metų, o jie dažniausiai būna popieriniu formatu, ne visi juos turi, kartais reikia ieškoti per įvairių institucijų archyvus. Tai lemia, kad kartais sprendimai užtrunka“, – komentavo ministerija. 

Ministrės Monikos Navickienės teigimu, svarbių aplinkybių sąrašas nebūtų baigtinis, jame galėtų būti ir paties žmogaus nurodyta svarbi priežastis, dėl kurios kaupimas pensijai apsunkintų jo gyvenimą, pavyzdžiui, jei sunaikinamas jo būstas arba nebėra tikslo kaupti pensijai.   

„Matytume dvi arba tris pagrindines aplinkybes, kurias nurodysime: pirmoji būtų kritinės ligos, antroji – sunki negalia, kuri ištiktų arba kaupiantįjį, arba kaupiančiojo šeimos narį, nepilnametį vaiką“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė M. Navickienė.

Pasak jos, dar tariamasi, ar į išimčių sąrašą įtraukti atvejus, kai sunaikinamas žmogaus būstas ir dėl to jam reikia lėšų.

„Turėjome neseniai ir tokį pavyzdį dėl gaisro, jeigu jis nėra draustas, ar nebūtų tokia galimybė pasinaudoti anksčiau nutraukiant sutartį. Tačiau dėl šios aplinkybės dar derinamės ir tariamės“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, svarbių aplinkybių galėtų būti ir daugiau, pavyzdžiui, kai žmogus nebemato tikslo kaupti pensijai.

„Taip pat neatmesčiau tokios galimybės, kad žmogus ir pats galėtų nurodyti aplinkybę, kuri, jo nuomone, itin apsunkinanti, arba padaranti kaupimą betiksliu, apie kurią galbūt mes nepagalvojome“, – tvirtino M. Navickienė.

Pasak jos, ministerija galutinį pataisų variantą pateiks balandžio antroje pusėje, jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.

Kovo pradžioje KT paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme dabar nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

– Pasirinkote apklausti nemažą skaičių lietuvių, 1,4 mln. Kodėl būtent tiek?

– Tiek yra kaupiančiųjų, kiek apklausim, kiek ateis į apklausą, kiek registruosis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje, pažiūrėsime. Apklausa – atvira visiems. Ją galima rasti mūsų puslapyje. Galima užpildyti ne tik pasirenkant kažkokią nurodytą priežastį iš galimų pasirinkti, bet ir nurodyti savo aplinkybes, dėl kurių jie nebenori kaupti pensijų kaupime ir norėtų atsiimti dalį ar tas visas lėšas.

– Kokią galimybę planuojate numatyti? Kokią dalį žmogus galėtų pasiimti atsitikus tam nenumatytam atvejui?

– Mes tarsimės su ekspertais kovo 27 dieną. Apklausa vyks iki kovo 26-osios, tai norim, kad žmonių balsas būtų pagrindinis patariamasis balsas ir ekspertams. 27 dieną jau tarsimės, koks galėtų būti modelis. Įvairios šalys turi skirtingas galimybes. Vienos valstybės siūlo išsiimti visas lėšas atsitikus kritinei situacijai, kitos – dalį lėšų. Taip pat kitos valstybės siūlo galimybę skolintis iš fondo, pavyzdžiui, būstui. Jeigu žmogus nori įsigyti būstą, ar prarado būstą, ar skyrybos. Ir jeigu nėra sukaupta lėšų pirmam įnašui, bet sukaupta pensijų kaupimui, tai, tarkim, Lenkijoje yra galimybė skolintis sukauptas lėšas ir jas grąžinti likus metams iki pensinio amžiaus. Tai modelių yra įvairių, mums reikia surasti tą, kuris Lietuvos gyventojams būtų pats palankiausias.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį procentą sudarys Lietuvos gyventojų sprendimas?

– Tai bus patariamasis balsas, kurį mes taip pat pristatysim visiems socialiniams partneriams. Ieškosime sutarimo su profesinių sąjungų atstovais,  su darbdaviais, su kaupiančiųjų organizacijomis, Lietuvos banku, Finansų ministerija, nes į šią sistemą yra investuotos ir valstybės lėšos. Tai klausimas, kokia tų lėšų galimybė žmogui nutraukiant tą kaupimą. Konstitucinio Teismo sprendimas kažkokius rėmus davė, bet tuose rėmuose sprendimų priėmėjai turi susitarti. Tai gyventojų balsas bus tas, kurį mes pristatysime kaip žmonių poziciją,  kai diskutuosime su socialiniais partneriais.

– Pinigus galima atsiimti, jeigu gresia prarasti vienintelį būstą?

– Taip, tai galėtų būti vertinama ir taip. Tarkim, gaisras, kažkokia nelaimė, nebuvo draudimo. 

– Kitos šalys numato tokią galimybę tik susirgus nepagydoma onkologine liga, pas mus sąraše net 33 ligos, taip?

– Mes į apklausą įdėjome kritines ligas su visu sąrašu, kad žmonės pažymėtų. Kad neišrinkinėtų vienos ar kitos ligos. Tai – kritinių ligų sąrašas, toks, kokį nustatėme, arba sunki negalia, ištikusi suaugusį arba vaiką, kuris yra šeimoje. Bet galima nurodyti ir prie kitų galimybių savo pasiūlymą, kurį mes taip pat įvertinsime.

– Opozicija sako, kad turėtų būti galimybė susigrąžinti pinigus, jeigu reikia, pavyzdžiui, protezuoti dantis?

– Tai ir sąnarius gali reikėti protezuoti. Įvairių gali būti tų aplinkybių. Reikia suprasti, kad visko aprėpti mes negalėsime. Bet dėl principų susitarti galėsime.  Siūlyčiau eiti per du principus. Vienas – galimybė pasiskolinti su galimybe grąžinti, kitas – ištikus kritinei priežasčiai, kai nebėra galimybių kaupti, ar kaupimas praranda prasmę, pavyzdžiui, liga nepagydoma ir panašiai, kad būtų galimybė sustabdyti ir pasiimti tas lėšas.