Apie darbą

Esu profesionali sportininkė, tad mano pagrindinis darbas dabar yra palaikyti fizinę formą nuolat treniruojantis ir ruošiantis svarbiausiems metų startams. Vieną ar du kartus per dieną sportiniu ėjimu intensyviai treniruojuosi eidama Klaipėdoje prie Dangės įrengtais takais arba lengvosios atletikos manieže. Ėjimas man yra ir kūno, ir tikėjimo stiprinimo praktika. Dabar ruošiuosi balandį vykstančioms tarptautinėms sportinio ėjimo varžyboms Čekijoje, pasaulio sportinio ėjimo komandiniam čempionatui Turkijos kurorte Antalijoje, liepą vykstančiam Europos čempionatui Romoje, Lietuvos 20 kilometrų sportinio ėjimo čempionatui Alytuje, jeigu aplinkybės bus palankios, – olimpinėms žaidynėms Paryžiuje. Sporto pasiekimais stengiuosi garsinti Lietuvos ir Klaipėdos vardą. Kaip ir kiekvienas tikintis žmogus, jaučiu pareigą padėti savo artimiems ir bendruomenei, kurioje gyvenu, todėl keturias vasaras darbavausi Smiltynės ir Melnragės paplūdimiuose, dirbau vyriausiaja gelbėtoja. Dirbdama šį darbą jaučiuosi daranti tai, kas mano prigimčiai priimtiniausia – padėti žmonėms, saugoti juos nuo pavojingų jūros srovių ir bangų, o jeigu reikia – šokti ir gelbėti gyvybes. Tam reikia drąsos, staigaus reagavimo, plaukimo, nardymo įgūdžių. Būtent todėl niekada neapleidžiu plaukimo treniruočių. Vasarą praktikuojuosi plaukiodama jūrose, bangoms siekiant 1–2 balų bangavimo. Tai būtina. Jeigu žmogus tikrai imtų skęsti, būčiau pasiruošusi tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Žiemą plaukioju baseine. Norėdama išmokti padėti žmonėms profesionaliai, ėmiausi studijų Socialinių mokslų kolegijoje, čia mokausi bendrosios praktikos slaugos. Šiuo metu atlieku bendrosios slaugytojos praktiką Klaipėdos Jūrininkų ligoninės priimamajame.

Apie šeimą

Esu gimusi ir užaugusi Pabradės miestelyje, Švenčionių rajone. Turiu tėvus ir dvi seseris, viena jų – mano dvynė. Džiaugiuosi, kad su sesėmis visada gyvenome ir sportavome kartu, visos trys užsiimdavome sportiniu ėjimu. Pasitaikydavo, kad tose pačiose varžybose visos iškovodavome medalius ir stovėdavome ant apdovanojimo pakylos. Džiaugiuosi ir savo tėveliais. Jiems esu dėkinga už atsidavimą ir auklėjimą – auginti tris energingas ir aktyvias mergaites nėra paprasta. Todėl visos trys esame sportininkės, pasiekusios gana aukštų rezultatų tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu. Visos trys turime tarptautinio sporto meistro atskyrį. Mano sesė dvynė yra tapusi Europos sportinio ėjimo čempione. Kita sesuo – Europos sportinio ėjimo čempionato 8-os vietos laimėtoja.

Apie pomėgius

Man patinka ramybė, kurią patiriu vaikštinėdama, gėrėdamasi gamta, būdama prie jūros, sportuodama prie Dangės. Mėgstu plaukioti, nardyti, žiemą atsipalaiduoju pirtyse ir maudydamasi šaltoje jūroje. Man patinka būti su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, džiaugiuosi tai darydama. Mėgstu prasmingus filmus, kuriuose daugiau minčių nei veiksmo. Nors dėl studijų lieka mažiau laiko, neapleidžiu ir skaitymo, renkuosi pasaulėvaizdį ir mano pažinimą praplečiančius filmus, straipsnius, knygas.

Apie Klaipėdą

Į Klaipėdą, kuri labai miela mano širdžiai, atvykau 2016 metais, kai čia įstojau į universitetą, studijuoti fizinio aktyvumo ir sporto pedagogikos mokslų. Tada prasidėjo mano naujas gyvenimas man iki tol nepažintame nuostabiame mieste. Klaipėda man labai brangi, čia jaučiuosi, kaip gimtinėje. Čia tęsiu ir savo profesionalios sportininkės karjerą, čia pasisekė pasiekti didžiausių laimėjimų. Gyventi šalia jūros – visada kitoks jausmas. Klaipėdai būdinga savita laisvės atmosfera. Man patinka gražus ir jaukus jos senamiestis. Bet labiausiai mėgstu užburiančius jūros vaizdus ir gaivą, kurią ji dovanoja miestui ir miestiečiams karštomis vasaros dienomis. Kai išvykstu į varžybas ar sportines stovyklas, labai greitai imu ilgėtis savo namų ir nuostabaus Klaipėdos miesto. Man labai patinka Dangės pakrantė, Klaipėdos senamiestis, saulėlydžiu pasigrožėti mėgstu ir nuo Senosios perkėlos krantinės. Labai džiaugiuosi galėdama garsinti šį miestą.

Gyvenimo kredo

Gyvenimas mums yra dovanotas tam, kad jį dovanotume kitiems.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Džiaugiuosi, kad palaikoma klaipėdiečių patekau į paskutinį konkurso etapą. Esu be galo dėkinga kiekvienam balsavusiam ir mane nominavusiam. Manau, kad pati konkurso idėja yra labai šauni. Smagu, kad tai jau tapo ilgamete tradicija. Jis padeda klaipėdiečiams pažinti moteris, kurios yra padariusios nuostabių dalykų tiek miestui, jo žmonėms, tiek Lietuvai. Atidžiai perskaičiau kiekvienos konkurso dalyvės pristatymus ir supratau, kad man didelė garbė būti tarp tokių šaunių moterų. Kiekviena jų Klaipėda jau dabar gali džiaugtis ir didžiuotis, ir visai nesvarbu, kuri taps šio konkurso nugalėtoja.

Čekijoje Živilė Vaiciukevičiūtė 20 km nuotolį įveikė per 1 val. 31 min. 40 sek. bei pasiekusi Lietuvos iki 23-ejų metų amžiaus grupės rekordą finišavo trečia. Jos sesuo dvynė Monika finišo liniją kirto penkta – 1 val. 32 min. 39 sek.

„Živilė Vaiciukevičiūtė rodė kelią europietėms. 21-erių lietuvės progresas – itin krentantis į akį, įrodantis, kokia žvaigžde ji gali tapti“, – savo internetiniame tinklapyje skelbė Europos lengvosios atletikos asociacija (EA).

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Ž. Vaiciukevičiūtė 20 km įveikė per 1 val. 41 min. 28 sek. ir užėmė 56 vietą. Tuo tarpu olimpiadoje dešimta finišavusi čekė Anežka Drahotova Podebraduose nusileido ir Živilei, ir Monikai – liko šešta.

„Aplenkti Anežką Drahotovą buvo keista, nes ji labai daug pasiekusi sportininkė. Per varžybas savijauta buvo gera, todėl per daug nesureikšminome jos titulų ir aplenkėme jau po kelių kilometrų“, – pergalę prieš Europos čempionato prizininkę komentavo Ž. Vaiciukevičiūtė.

„Trasoje įveikdama Anežką, jaunimo pasaulio rekordininkę, ir kitas olimpietes, teigiamai vertinu savo pasirodymą. Galėčiau daryti prielaidą, kad nors ir mažais žingsneliais, bet žengiu į suaugusiųjų elitą“, – džiaugėsi rezultatu ir Monika.

Tik ką 21-ąjį gimtadienį paminėjusios ėjikės – vienos ryškiausių jaunosios kartos lengvosios atletikos atstovių. Sportininkės jau dabar lengvai vyko svarbiausių suaugusiųjų varžybų normatyvus. Praėjusiais metais Ž. Vaiciukevičiūtė buvo jauniausia Lietuvos lengvaatletė Rio de Žaneire. Normatyvą į žaidynes turėjo ir Monika, tačiau dėl vienos vietos komandoje jai teko pripažinti sesers pranašumą.

„Buvo apmaudu, kad turėdama trečią rezultatą Lietuvoje, nevykau į žaidynes, nes per atranką pasaulio taurės varžybose likau ketvirta tarp Lietuvos ėjikių. Tačiau ši nuoskauda manęs nesustabdė treniruotis stipriau ir su didesniu užsidegimu“, – sakė M. Vaiciukevičiūtė.

Seserų konkurencija

Seserys neslėpė, kad konkurencija tarp jų pamažu atsiranda, tačiau varžytis trasoje vienai su kita – sunku.

„Pradėjus eiti 20 kilometrų konkurencija tikrai pasijautė. Tai normalu, trasoje visi yra konkurentai ir kovoja už save. Tačiau jausmas varžytis su sese ne iš geriausių, abi siekėme to paties tikslo. Prieš varžybas buvo patirta daug streso, nerimo dėl to, kas bus ir kuri iš mūsų pateks į Rio“, – prisiminė Živilė.

Nors dažniausiai nugalėtoja tarp seserų paaiškėja tik paskutiniuosiuose metruose, Lietuvos rekordais gali pasigirti tik Živilė. Ėjikei priklauso net devyni įvairaus amžiaus grupių plento, stadiono ir maniežo rungčių šalies rekordai. Beje, seserys ne visada treniruojasi drauge – Živilė ėjimą praktikuoja Pabradėje (Švenčionių raj.), o Monikos kelias baigus mokyklą nusitiesė į Klaipėdą.

„Klaipėdoje yra nutiesti puikūs dviračių takai, kuriuose galiu eiti ilgas distancijas, šalia gyvenamosios vietos yra mokyklos stadionas, kuriame atlieku pagreitėjimus. Tačiau vien tokių sąlygų nepakanka, reikalingos kalnuotos vietovės, todėl stovyklos užsienyje yra labai svarbios, – tikino M. Vaiciukevičiūtė. – Mano treneris Viktoras Meškauskas nuotoliniu būdu parenka treniruočių programą. Klaipėdoje ėjimo profesionalo, kuris galėtų stebėti mano techninį darbą, nėra.“

Šiemet seserų greičiausiai lauks trys atsakingi startai: Europos iki 23-ejų metų čempionatas, pasaulio čempionatas bei Universiada. Sportininkės neišskyrė, kurioms varžyboms šiemet teiks prioritetą.

„Turbūt labiausiai norėtųsi dalyvauti pasaulio čempionate Londone, į jį susirenka geriausi pasaulio lengvaatlečiai. Iki 23-ejų metų čempionatas, Universiada taip pat labai svarbu. Ar realu Europos iki 23-ejų metų čempionate laimėti medalį? Nenoriu nieko iš anksto prognozuoti, kad po to nenusivilčiau. Stengsimės iš visų jėgų, kad kuo geriau pasirodytumėme, o gal pavyks ir medalį užkabinti...“, – pasakojo Ž. Vaiciukevičiūtė.

Šiuo metu Europos iki 23-ejų metų reitinge Živilė užima trečią vietą, o Monika – penktą. Ar įmanoma ant prizininkių pakylos išvysti abi seses?

„Viskas realu, turint palaikymą ne tik iš artimųjų, bet ir federacijos bei kitų sporto atstovų“, – teigė M. Vaiciukevičiūtė.

Dėl teisės varžyti pasaulio čempionate dvynės kovos gegužės 21 dieną ir vėl Podebraduose – ten vyks Europos sportinio ėjimo taurės varžybos. Europos iki 23-ejų metų pirmenybės liepą vyks Bydgoščiuje (Lenkija), pasaulio čempionatas ir Universiada – rugpjūtį atitinkamai Didžiojoje Britanijoje bei Taivane.

Šeštadienį Lietuvos ėjikai dalyvavo Čekijoje vykusiose tradicinėse „EA Permit Meeting“ serijos varžybose ir suaugusių bei jaunimo komandų tarpvalstybiniuose mačuose.

Podebraduose pirmoji iš lietuvių startavo Austėja Kavaliauskaitė. Ji pasiekė asmeninį rekordą ir jaunių grupėje 5 km baigė šešta (24 min. 17 sek.).

10 km distancijoje jaunimo grupėje Daumantas Liutinskis tarp 49 ėjikų finišavo dvidešimt antras (44:16, asmeninis rekordas), Erikas Mickevičius – dvidešimt devintas (45:31), Paulius Juozaitis – keturiasdešimt penktas (51:00).

Tarpvalstybiniame mače tarp 12 komandų lietuviai buvo devinti. Pirmi buvo britai, antri – baltarusiai, treti – italai.

Pasal Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, lietuviai buvo jaunesni už daugumą varžovų, visi trys vaikinai dar tik jaunių amžiaus.

Merginų grupėje rungtyniavo 35 sportininkės. Dovilė Bašinskaitė užėmė dvidešimt šeštą vietą (55:24), Aušrinė Kuzmickaitė – dvidešimt septintą (55:55), Gabrielė Černiūtė – trisdešimt pirmą (57:05). 11 komandų mače lietuvės liko dešimtos. Nugalėjo suomės, antros – italės, trečios – lenkės.

Pirmą kartą 20 km distancijoje startavusi Monika Vaiciukevičiūtė įvykdė olimpinį Rio de Žaneiro (Brazilija) normatyvą ir pagerino Lietuvos iki 23-ejų metų (U–23) amžiaus grupės rekordą (1:34:00). Visų laikų geriausių Lietuvos ėjikių sąrašuose ji iš karto atsidūrė penktoje vietoje, išstumdama iš jos savo seserį Živilę. Podebraduose tarp 45 ėjikių M. Vaiciukevičiūtė užėmė dvyliktą vietą.

Asmeninį rekordą einant 20 km pagerino Marius Šavelskis (1:23:14). Jis užėmė dvidešimt penktą vietą (startavo 80 ėjikų). Lietuvos vyrų komanda liko be įskaitos, kadangi antrasis dalyvis Genadijus Kozlovskis po 10 km pasitraukė iš distancijos.