Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismas toliau nagrinėjo Myilsamy Murugasamy ieškinį, tačiau pats ieškovas posėdyje nedalyvavo. Vyras pranešė negavęs vizos ir negalėsiąs atvykti.

Teismas atsižvelgė į jo pageidavimą posėdį nagrinėti telekonferenciniu būdu, bet pats ieškovas nenurodė kuriame pasaulio kampe jis yra ir kokiu metu jam būtų patogu bendrauti. Todėl posėdis vyko be jo.

Teisėjas pranešė, kad ieškovas norėjo dešimties dienų, per kurias ketino susipažinti su universiteto darbuotojų atsiliepimais į jo pareiškimus. Be to, jis padidino savo pretenzijas universitetui iki 38 milijonų eurų.

Atsakovai prašė šiuos prašymus atmesti.

Teisėjas atmetė pirmąjį prašymą, motyvuodamas tuo, kad atsiliepimai M.Murugasamy buvo prieinami.

Ieškinio didinimo prašymas taip pat atmestas, nes ieškovui jau daug kartų buvo sudaryta teisė tikslinti ieškinį, pasinaudoti teisine pagalba, bet jis šia galimybe nepasinaudojo.

Rugsėjo 13 dieną ieškovas raštu pareiškė kitą prašymą – reikalavo didinti ieškinį iki 35 milijonų eurų. Šis ieškinys išskirtas į atskirą bylą, teisėjas netrukus turėtų spręsti, ar tenkinti prašymą. Užsienietis turėtų ieškinį pateikti laikydamasis įstatymo raidės. Be to, ieškinį reikiantis asmuo, paprastai, privalo sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Didžiausias galima žyminis mokestis – 15 tūkst. eurų.

Klaipėdos apylinkės teismas šiemet jau du kartus rinkosi posėdžiauti, kalbino ieškovą Myilsamy Murugasamy.

Vyras ieškinyje ir teismo posėdžių metu aiškino, kad Klaipėdos universiteto dėstytojai nepakankamai moka anglų kalbą, ja nebuvo suteikta reikalinga literatūra, jis neturėjo galimybės diskutuoti ir bendrauti su užsieniečiais bendramoksliais, nes, priešingai nei jam žadėta, nesusidarė tokių studentų grupė.

Vyras turėjo pretenzijų ir dėl bendrabučio, kuriame gyveno, tikino, kad buvo diskriminuojamas dėl tautybės. Pretenzijų būta labai daug, o reikalavimas vienas – grąžinti jam 5 tūkst. eurų, sumokėtų už magistro studijas.

Tiesa, diplomo, kurį tikino gavęs nepelnytai, ieškovas neketino grąžinti.

Teisme proceso dalyviams susikalbėti su ieškovu sekėsi labai sunkiai. Jis bendravo per anglų kalbos vertėją, o pastarąjį kartą pareikalavo rasti jam vertėją iš hindi kalbos.

Ne vieną kartą bylą nagrinėjantis teisėjas aiškino M.Murugasamy, kad pats savo interesams atstovauti jis negeba, todėl turėtų ieškotis advokato.

Pareiškęs, kad tam neturi pinigų, indas sulaukė patarimo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašant jam skirti advokatą.

Trečiasis teismo posėdis turėjo įvykti rugsėjo 18 d.

Neseniai bylą nagrinėjantis teisėjas gavo elektroninį M.Murugasamy laišką, kuriuo šis pranešė negaunantis vizos ir į Lietuvą atvykti negalėsiąs.

Prašydamas toliau nagrinėti bylą indas paprašė leidimo posėdžio metu su juo bendrauti telekonferenciniu ryšiu.

Kokioje šalyje dabar yra ieškovas, kokioje įstaigoje jis ketina būti tokio ryšio metu, svetimšalis kol kas nenurodė. Iki šiol neaišku, ar jis kreipėsi advokato pagalbos.

Klaipėdos teismai ne kartą yra surengę posėdžius telekonferenciniu ryšiu. Taip bendrauta su Norvegijoje, Švedijoje ir kitose šalyse esančiais asmenimis.

Paprastai kitoje šalyje esantis asmuo būdavo analogiškame šalies, kurioje reziduoja, teisme.

Ar M.Murugasamy sugebės užtikrinti, kad ryšys atitiktų teisės reikalavimus, kol kas nežinia.

Nori 5 tūkst. eurų

Magistro diplomą įgijęs Myilsamy Murugasamy po dviejų mėnesių kreipėsi į teismą, pareikšdamas, kad studijos buvusios nekokybiškos, universitetas nesilaikęs sudarytos sutarties sąlygų, todėl svetimšalio lūkesčiai nebuvę patenkinti.

Ieškinys siekia beveik 5 tūkst. eurų, tiek, kiek šis asmuo sumokėjo už mokslą Klaipėdos universitete.

Parengiamojo posėdžio metu teisėjas paaiškino, kad per vertėją su proceso dalyviais bendraujantis ieškovas turėtų kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir paprašyti jam skirti advokatą arba advokato padėjėją.

Vyras to nepadarė ir į bylos nagrinėjimą vakar vėl atvyko vienas.

Nebūdamas teisininkas jis nežino, kaip turi vykti teismo procesas, todėl nesugebėjo aiškiai ir tiksliai suformuluoti, ko prašo teismo, nemokėjo atsakyti į klausimus taip, kaip to reikalauja procesas.

Užsieniečio kalba labiau priminė nuskriausto vaiko verkšlenimą, jis nukrypdavo nuo temos, guodėsi, kad nusivylė advokatės, padėjusios jam pateikti ieškinį, darbu, esą jautėsi apgautas ir apviltas.

Tačiau kodėl jis ir vėl neprašė nemokamo advokato, atsakyti taip ir nesugebėjo.

Ieškinyje, be visų kitų pretenzijų, indas pareiškė buvęs diskriminuojamas dėl tautybės.

Neva tai pasireiškę, kai jam nebuvo suteiktas pageidaujamas bendrabučio kambarys, kuriame norėjo gyventi vienas.

Ketino tikslinti ieškinį

Ne pirmą kartą klausiamas, kokių turi reikalavimų, M.Murugasamy aiškino norintis įrodyti, kad Klaipėdos universiteto mokslo kokybė yra netinkama, kad jam čia mokantis buvo pažeistos jo teisės, o pinigų reikalavimas esąs antrinis ir tikrai ne svarbiausias.

Klausiamas, kokiais dokumentais jis grindžia šias pretenzijas, jaunas vyras nesugebėjo atsakyti.

Posėdis pareikalavo geležinės kantrybės ne tik iš teisėjo, bet ir teismo vertėjos.

Panašu, kad ieškovas norės keisti ieškinio dydį. Jis ne kartą užsiminė apie tai, kad pagal "Erasmus" programą atvykęs į Suomiją gavo 400 eurų mažesnę stipendiją, todėl buvo priverstas badauti, apalpo ir susižeidė galvą.

Esą dėl tos priežasties išvyko į savo tėvynę, kur gydėsi ir už medikų paslaugas sumokėjo 2 tūkst. eurų.

Iš ieškovo kalbos galima buvo suprasti, kad jis didins ieškinį pridėdamas šią sumą.

Universiteto interesams atstovaujantis advokatas Rimantas Tumėnas klausė užsienietį, ar tiesa, jog išvykdamas namo jis informavo, kad važiuoja į šeimos nario laidotuves.

Indas atsakė, kad tai tebuvęs sutapimas, giminaitis mirė tada, kai jis jau vyko gydytis.

Įdomiausi dalykai prasidėjo tada, kai keturi universiteto dėstytojai gavo teisę užduoti klausimus ieškovui.

Į biblioteką nesiveržė

Klausinėjamas, kodėl studijų metu niekada neišsakė jokių pretenzijų, jis tikino žodžiu esą tai daręs ne kartą.

Žiūrėdamas tiesiai docentei Erikai Župerkienei į akis pareiškė, neva ši jo nieko nemokė, nevedė paskaitų ir elektroniniu laišku prašė, kad pats studentas prašytų paankstinti egzaminų sesiją.

Profesorė Ligita Šimanskienė priminė buvusiam studentui, kaip pati nuvedė jį į biblioteką ir parodė, kaip prisijungti prie bibliotekos elektroninės sistemos.

Jam buvęs suteiktas net prisijungimo kodas.

Dėstytoja klausė, ar jis pamena, kaip ji padavė jam lapelį su šiais kodais.

Indas pradėjo šypsotis ir kartojo: "Atsiprašau, bet ne."

Pats atvykėlis teigė per tris semestrus bibliotekoje buvęs gal 9 ar 10 kartų, bet nė karto negavęs tinkamos literatūros.

Bibliotekos darbuotoja universiteto darbuotojams prasitarė, kad elektroninė prisijungimo sistema rodo – šis studentas bibliotekoje lankėsi tik kartą.

Pasak universiteto darbuotojų, nesunku įsitikinti, kad vien M.Murugasamy studijuoto dalyko literatūros anglų kalba bibliotekoje galima gauti daugybę leidinių.

Vyras tikino, kad visoje bibliotekoje tesanti viena knyga, bet ir tos išsinešti iš skaityklos neleidžiama.

Užsienietis nesikreipė į universiteto darbo ginčų komisiją. Jis prisipažino apie tokią nė nežinojęs, priekaištavo negavęs reikiamos informacijos apie universitetą, nes net jo tinklalapis skelbia informaciją tik lietuvių kalba.

Tačiau teisėjas pats  prisijungė prie nurodyto tinklalapio ir patikino matantis ir anglišką universiteto tinklalapio versiją.

Pats liejo padėkas

Docentė Daiva Labanauskaitė paklausė, kodėl pateikdamas diplominį darbą studentas į jį įterpė vieną lapą, kuris neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų.

Jame buvusi nuoširdi padėka jai ir universiteto rektoriui už sugaištą laiką ir suteiktas žinias.

Tame pačiame lape vyras dėkojo ir savo tėvams.

Į tai M.Murugasamy atsakė neprisimenantis ir tokio fakto.

Universitetas kasmet sulaukia dešimčių ir net šimtų prašymų iš užsienio piliečių leisti čia studijuoti.

Tiesa, tik maža dalis tokių gauna vizas ir realiai atvyksta į Klaipėdą.

"Iš dešimties atvykusiųjų lieka tik pora, visi kiti kažkur dingsta. Akivaizdu, kad jie nenori gauti išsilavinimo, jų tikslas – apsigyventi Europos Sąjungoje. Daugiausia prašymų priimti studijuoti sulaukiame iš Indijos, Nigerijos, o pastaruoju metu – ir Kinijos. Ir mūsų ieškovas dar studijuodamas man pasakojo, esą tėvynėje jam pavojinga gyventi ir jis darys viską, ką gali, kad liktų Europoje. Galbūt šis teismas tokio plano dalis. Belieka tik spėlioti. Bet kodėl jis sumanė to pasiekti šmeiždamas universitetą, nežinia", – po posėdžio svarstė profesorius Rimantas Stašys.

Kodėl neatsisakė diplomo?

Sprendžiant iš ieškinio, Klaipėdos universiteto dėstytojai yra tinginiai, nemokšos ir dokumentų klastotojai.

"Sprendžiant iš ieškinio, Klaipėdos universiteto dėstytojai yra tinginiai, nemokšos ir dokumentų klastotojai", – ironizavo advokatas.

R.Tumėnas klausė, kodėl taip labai nepatenkintas studijomis M.Murugasamy neatsisakė magistro diplomo?

Indas patikino, kad studijos iš jo pareikalavo daug jėgų, tai buvęs sunkus darbas, todėl diplomo jis ir neatsisakęs.

Jeigu teismas nuspręsiąs, kad universitetas suteikė nekokybiškas paslaugas, jis atsisakysiąs ir diplomo.

"Paprastas žmogus negali to nuspręsti, lauksiu teismo sprendimo", – tikino absolventas.

Po posėdžio kalbinamas žurnalistų R.Stašys atrėmė indo pretenzijas esą jis gavo diplomą nė neapsigynęs mokslinio darbo.

Teismui yra pateiktas šio asmens magistrinio darbo gynimo garso įrašas. Jame puikiai girdimi ir jam pateikti klausimai, ir replikos.

Visus šiuos argumentus universiteto darbuotojai ketino išsakyti ir teisme, kai jiems bus suteiktas žodis.