Aštuoneri pastarieji metai tylos viešumoje tuo pačiu koncertuojant gerbėjams, subrandino meile alsuojančią dainą „Mylėt kaip nori Tu“, kuriai sukurtas pirmas atlikėjos karjeroje vaizdo klipas. Apie pačią dainą, tylą, kurią vis tiek lydėjo muzika ir įvykius, turėjusius įtakos žinomos atlikėjos gyvenime, kalbamės su pačia ELVINA.
– ELVINA, kokie televiziniai muzikiniai projektai tau įsiminė labiausiai?
– Kol buvau maža, tai dalyvavimas LRT projekte „Mažųjų žvaigždžių ringas“, vėliau „Vaikų Eurovizijoje“, o iš tų jau rimtesnių projektų, skirtų suaugusiesiems, labiausiai įsiminė dalyvavimas pirmajame „Lietuvos balse“. Buvau Violetos Tarasovienės komandoje, nuėjau iki paties finalo ir koviausi su Julija Jegorova – ji pateko į superfinalą ir laimėjo šou, o aš džiaugiausi įgyta patirtimi, būdama scenoje su pačiais stipriausiais.
– 2013-aisiais Raigardas Tautkus buvo parašęs tau autorinę dainą, pavadinimu „Closer“: ar tai buvo pirmoji autorinė tavo daina?
– Taip, tai buvo mano pirmoji autorinė daina, kurią paviešinau, nes buvau parašiusi ir savo dainų paauglystėje, bet jas pasilikau sau kaip atminimą, o tokia jau rimta, pristatoma plačiai auditorijai, buvo būtent šita daina „Closer“. Pajutau, kad ji verta „Eurovizijos“ scenos – taip pirmą kartą išbandžiau jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje ir labai džiaugiausi, kad ji išsyk pavergė ne tik mano, bet ir klausytojų širdis: vėliau, jau po konkurso, žmonės koncertų metu ją dainuodavo kartu su manimi“.
– Po kiek laiko dar du kartus bandei jėgas „Eurovizijoje“. Kuo apskritai tave žavi šis renginys?
– Aš esu „Eurovizijos“ fanė! Patinka ne tik nacionalinė, bet ir ta didžioji „Eurovizija“, kuomet gali stebėti kitų šalių atlikėjų pasirodymus, kaip jie atstovauja savo šaliai. Kiekvienais metais man tai – vienas įsimintiniausių muzikinių renginių: žiūriu, sudarinėju savo favoritų sąrašus ir visuomet palaikau mūsų šalies atstovus. Iš tikrųjų, man jis kaip šventė: tarsi Kalėdos ar gimtadienis. Visi draugai žino, kad didžiosios „Eurovizijos“ metu būsiu ne triukšmingoje jų kompanijoje, o namie, atidžiai klausydamasi visų šalių dainų.
– Esi pelniusi Šlagerių princesės titulą: kuo jis tau svarbus?
– Šlagerių princese tapau dar 2010-aisiais, o 2017-aisiais aš vėl dalyvavau tame pačiame konkurse ir tada tapau „Šlagerių vice karaliene“. Kaip ir dar vienu laipteliu pakilau aukštyn. Abi patirtys nepaprastai malonios, jau vien dėl to, kad pasirodymai vyksta pritariant orkestrui. O kur dar daugybė žiūrovų, scenos grandų, kurie taip pat nuolat dalyvauja „Šlagerių festivalyje“, tad tikrai labai įdomu. Apskritai, kur dalyvavau ir kur ėjau, susipažinau su naujais žmonėmis, patobulėjau ir kaip dainininkė, ir kaip asmenybė.
Net jei ir nepavykdavo užimti pirmųjų vietų, mano nuomone, visai ne apie tai tokie projektai yra: iš tiesų, tai apie patirtį, apie savos publikos pritraukimą, ko aš ir dabar siekiu – praplėsti savo klausytojų ratą, kad kuo daugiau žmonių ateitų į mano koncertus, o tų koncertų būtų kuo daugiau, nes ilgainiui suvoki, kad svarbu ne kažkoks „tuščias“ žinomumas, populiarumas, o brandūs, kokybiški pasirodymai.
– Aštuonerius metus apie tave negirdėjome. Kodėl?
– Kurį laiką norėjosi atsitraukti nuo dalyvavimo įvairiuose TV projektuose, nes supratau, kad noriu susitelkti į dainavimą bei koncertus. Per tą laiką skambindavo žurnalistai, norėdavo sužinoti apie asmeninį gyvenimą, ir priešingai, nei kuomet buvau jaunesnė ir niekuomet neatsisakydavau duoti interviu bet kokia tema, atvirai kalbėdavau net ir apie nereikšmingus dalykus, atėjus brandai pradėjau vertinti ne tą kiekybę, o kokybę. Nebesinori pasakoti apie kažką, kas neturi prasmės, vien dėl to, kad apie save priminčiau. Pradėjau atidžiau vertinti savo poelgius ir tam, kad jausčiausi iki galo patenkinta ir gerai, renkuosi retesnius, bet kokybiškesnius pasirodymus skleidžiant žinią apie save ir savo veiklą. Lygiai tas pats ir su dainomis: nesinori leisti dainų, neatspindinčių pačios manęs, nes ilgainiui suvokiau, kad noriu padaryti labai gerai, iki galo, preciziškai, arba iš viso nedaryti. Iš tiesų esu įrašiusi ne vieną dainą, kuri taip ir neišvydo dienos šviesos, ir guli stalčiuje, nes man kažkas jose iki galo nepatiko. Gal išties viskam savas laikas, ir turėjo pribręsti ši diena, kai pasirodo mano atliekama autorinė daina „Mylėt kaip nori Tu“.
– Dainą sukūrė kompozitorius Marius Matulevičius: kodėl būtent į jį kreipeisi, kaip sekėsi darbas su juo?
– Marius labai geras mano draugas, fainas žmogus, puikus kompozitorius – nuoširdžiai džiaugiuosi mūsų bendradarbiavimu. Manau, ateity tikrai dar ne vienas mūsų kūrinys išvys dienos šviesą, o dabar džiaugiuosi, kad galiu drąsiai su visais gerbėjais ir sekėjais pasidalinti nauja daina.
– Apie ką ši daina ir kokiam klausytojui skirta?
– Daina – apie meilę, kad ir kaip tai banaliai skambėtų: kas svarbiausia šiam pasauly, jei ne meilė? Kūrinys toks vasariškas, gal būtent dėl to ir norėjau dar vasaros pradžioje juo pasidalinti su klausytojais: lengvas, linksmas, gerai nuteikiantis, lengvai dienos pradžiai, kada žmonės atsipalaidavę, puikiai leidžia laiką, mėgaujasi saule, draugų kompanija, artimo žmogaus buvimu šalia, be viso to, ši daina – apie stiprų dviejų mylinčių žmonių ryšį. Džiaugiuosi, galėdama pasidalinti ja su visais ir tikiuosi, kad visas mano pozityvus nusiteikimas dainoje pasijus ir jei ji ras savo klausytoją, aš nepaprastai džiaugsiuosi, ir galėsime per koncertus visi kartu ją dainuoti.
ELVINA – Mylėt kaip nori Tu:
