Likus trims dienoms iki antrojo svarbiausių parlamento rinkimų pastarojo meto Prancūzijos istorijoje rato, buvo paskelbti vienos apklausos rezultatai, prognozuojantys, kad RN pritrūks mandatų iki absoliučios daugumos nepaisant šios partijos pergalės pirmajame rate, vykusiame birželio 30 d.

Rinkimų rezultatai parodys, ar Prancūzija išsirinks pirmąją kraštutinių dešiniųjų vyriausybę pokario metais, ar įžengs į potencialiai paralyžiuojančios koalicinės politikos erą.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų jėgos ir plati kairioji koalicija prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų ratą atšaukė daugiau nei 200 kandidatūrų, dėdamos bendras pastangas užtikrinti, kad kraštutiniai dešinieji būtų nugalėti.

„Manau, kad vis dar yra galimybių turėti absoliučią daugumą, nes elektoratas dės paskutines pastangas gauti tai, ko nori, – interviu BFMTV sakė M. Le Pen. – Ateikite balsuoti, nes tai labai svarbi akimirka siekiant pakeisti politiką visose srityse, kurios šiuo metu verčia jus kentėti.“

Jei RN gaus absoliučią daugumą, t. y. 289 mandatus 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje, ji galės formuoti vyriausybę su 28-erių RN lyderiu Jordanu Bardella premjero poste.

Tačiau M. Le Pen pripažino, kad E. Macrono centristų ir „Naujojo liaudies fronto“ (NFP) koalicijos vykdomos kandidatūrų atšaukimo „operacijos“ tikslas yra „neleisti RN turėti absoliučią daugumą“.

Šie veiksmai pakurstė spėliones, kad po rinkimų formą įgaus potenciali dešiniųjų, centro ir kairiųjų koalicija, kuri sieks neleisti RN perimti valdžią.

Jų pasitraukimas siejamas su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kairiojo sparno koalicijos siekiu prieš antrąjį turą sumažinti kraštutinių dešiniųjų sėkmės šansus.

Sekmadienį Prancūzija balsuos lemiamame paskutiniame pirmalaikių parlamento rinkimų ture. E. Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus sušaukė po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams praėjusį mėnesį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Varžovai tikisi, kad taktiniai pasitraukimai prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų turą neleis Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis sambūris“ (RN) laimėti absoliučios daugumos – bent 289 vietų 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.

Antradienį M. Le Pen pareiškė, kad jos partija sieks suformuoti vyriausybę ir premjeru paskirti savo 28 metų protežė Jordaną Bardellą iš mažiausiai „pavyzdžiui, 270 deputatų“, o vėliau rasti dar 19 deputatų paramą.

„Jei tada turėsime daugumą, tada taip, žinoma, eisime ir darysime tai, dėl ko mus išrinko rinkėjai“, – sakė ji transliuotojui „France Inter“.

Likus kelioms valandoms iki registracijos į antrąjį rinkimų turą pabaigos mažiausiai 200 kandidatų jau atsisakė dalyvauti rinkimuose. Registracija baigsis antradienį 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Beveik visi iš rinkimų pasitraukę kandidatai buvo iš kairiojo sparno arba E. Macrono centristų stovyklos nariai.

Tarp kandidatų, nusprendusių pasitraukti iš rinkimų, yra daugiau nei 110 kairiojo sparno Naujojo liaudies fronto narių ir daugiau nei 70 asmenų iš E. Macrono stovyklos.

Vienas kraštutinių dešiniųjų kandidatas taip pat pasitraukė iš rinkimų kovos dėl seno savo įrašo socialiniuose tinkluose, kur jis pavaizduotas su nacių kepure, vietos žiniasklaidai sakė partijos pareigūnas.

Birželio 30 dieną RN laimėjo pirmąjį Prancūzijos parlamento rinkimų turą, surinkusi apie 33 proc. balsų – iš viso daugiau kaip 10,6 milijono.

Vos 76 įstatymų leidėjai, beveik visi iš griežtosios dešinės ir kairės, buvo išrinkti jau pirmajame ture.

Antrasis turas, kuriame susikaus du arba trys likę kandidatai, parodys, kam atiteks likusi 501 vieta.

Naujai sukurtą frakciją pavadinimu „Veikime kartu“ („Agir Ensemble“) sudaro 17 parlamentarų, Dauguma jų yra iš centro dešinės stovyklos ir E. Macrono partijos. Septyni jų – buvę „Respublika, pirmyn“ frakcijos atstovai. Partija dabar žemuosiuose parlamento rūmuose turi tik 281 mandatą – aštuoniais mažiau už absoliučią 289 vietų daugumą.

Absoliučią daugumą E. Macrono partija prarado jau anksčiau: prieš savaitę atskilo ir prie naujos frakcijos prisijungė pirmoji parlamentarų grupė. Ji reikalauja E. Macrono didelių investicijų į nustekentą sveikatos sistemą ir didesnių įsipareigojimų aplinkos ir socialinių reikalų srityse.

Naujai susikūrusi frakcija „Veikime kartu“ žada „konstruktyviai“ bendradarbiauti su E. Macrono partija ir pasirinktinai remti įstatymų projektus. Prezidento politiniai planai neturėtų nukentėti: E. Macrono partija gali toliau kliautis sąjungininkų liberalų bei nuosaikiųjų konservatorių parama.

E. Macrono kursas per koronaviruso krizę vertinamas labai prieštaringai. Pats prezidentas paskelbė, kad pasimokys iš pandemijos. Vyriausybė savaitės pradžioje pažadėjo didesnius atlyginimus ligoninių personalui bei tobulinti sveikatos sistemos reformą.

Septyniolika E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) narių pranešė suformavę naują politinę grupę pavadinimu „Ekologija, demokratija, solidarumas“ (EDS), siekdami propaguoti „žalesnę“ politiką, modernizuoti politinę sistemą ir sumažinti socialinę nelygybę.

„Po COVID-19 niekas nebebus, kaip buvo anksčiau, – sakoma jų pareiškime. – Mes galime padaryti daugiau ir geriau Nacionalinėje Asamblėjoje.“

577 vietų Nacionalinė Asamblėja yra žemieji parlamento rūmai, bet būtent ji, o ne Senatas (aukštieji rūmai), taria lemiamą žodį priimant daugumą įstatymų.

Naujai įkurta E. Macrono partija LREM per 2017 metų rinkimus iškovojo 308 vietas.

Tačiau įstatymų leidėjai iš valdančiųjų partijos traukiasi jau ne pirmą kartą. Nuo antradienio LREM turi tik 288 vietas asamblėjoje – viena mažiau, nei reikia daugumai užsitikrinti.

Praradimas – ne „kataklizminis“

Valdančioji partija savo ruožtu pareiškė, kad antradienio narių praradimas nėra „kataklizminis“, nes ji ir toliau gali tikėtis mažesnių ją palaikančių partijų paramos priimant sprendimus Nacionalinėje Asamblėjoje.

Prancūzijos prezidento populiarumo reitingai visuomenėje tai kyla, tai krinta. E. Macronui teko atlaikyti virtinę politinių kovų, pradedant nuo vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestų 2018–2019 metais, kilusių visuomenei pasipiktinus prezidentu, kurį kritikai vadino turtingųjų atstovu, neturinčiu ryšio su eiliniais žmonėmis.

Po „geltonųjų liemenių“ protestų šių metų pradžioje sekė ilgiausiai Prancūzijoje vykęs transporto sistemos darbuotojų streikas dėl prezidento inicijuotos pensijų reformos.

Šį mėnesį atliktų visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad tik trečdalis prancūzų pasitiki E. Macrono gebėjimu spręsti šalies problemas.

Tai vyksta Prancūzijai stebint, kaip E. Macronas vadovauja kovai su koronaviruso protrūkiu, dėl kurio prasidėjo šalies ekonomikos nuosmukis, nepaisant kelių milijardų eurų vyriausybės injekcijos, skirtos skatinti verslą ir išsaugoti darbo vietas.

Vienas iš naujosios grupės EDS vicepirmininkų yra Cedricas Villani (Sedrikas Vijanis), tapęs nepriklausomu kandidatu į Paryžiaus merus kovą vykusiuose savivaldybių rinkimuose, E. Macronui nusprendus juose iškelti kitą partijos atstovą.

C. Villani antradienį paneigė, kad vyksta koks nors „sukilimas“.

EDS savo deklaracijoje yra išvardinusi 15 prioritetų, tarp kurių yra ekonomikos „reindustrializavimas“, „tikro skaidrumo“ siekimas politikoje ir visuomenės sveikatos apsaugos sistemos, kuri nebuvo pasiruošusi koronaviruso krizei, stiprinimas.

Du trečdaliai naujosios grupės narių yra moterys.

Prie Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos rūmų ketvirtadienį buvo išverstas sunkvežimis mėšlo, – taip protestuojama prieš prancūzų politinį elitą.

Sunkvežimio, ant kurio buvo užrašas „Šalin Hollande'ą ir visą politikų klasę“, vairuotoją policija sulaikė netrukus, kai jis išvertė nemalonaus kvapo krovinį prie Burbonų rūmų, kuriuose yra žemieji Asamblėjos rūmai, vartų.

Vairuotojas buvo nuvežtas į netoliese esančią policijos nuovadą, kur jam turėtų būti pateikti kaltinimai.

Šios protesto akcijos organizatorius nežinomas. Šiuo metu prezidentas Francois Hollande'as yra įsivėlęs į skandalą dėl romano su 18 metų už jį jaunesne aktore.