Daliai atletų laimėjimai Senojo Žemyno čempionatuose – generalinė repeticija prieš Paryžiaus olimpines žaidynes.

Europos vandens sporto šakų čempionate Andrius Šidlauskas ne tik laimėjo bronzos medalį, bet ir pasinaudojo paskutiniąja galimybe įvykdyti olimpinį normatyvą. Paryžiaus olimpinės žaidynės A. Šidlauskui bus jau trečiosios karjeroje.

„Europos čempionate įvykdytas olimpinis normatyvas asmeniškai man svarbesnis nei medalis. Vis dėlto labiausiai sužavėjo pasiektas rezultatas, nes tokiu rezultatu jau seniai neplaukiau. Tiesiog buvo palaima ir toks savęs nugalėjimas. Kamavo baimė, kiek galiu savęs ieškoti, kada pagaliau priartėsiu prie savo rezultato ir kada pagaliau nugalėsiu save? Tai buvo pirminis žingsnis – pagaliau sau įrodžiau, kad galiu priartėti prie savo asmeninio rezultato. Jau kokie 7 metai, kaip negalėjau to padaryti, bet pagaliau. Dirbsime toliau ir olimpinėse žaidynėse bandysime jau tą rezultatą nugalėti“, – sakė A. Šidlauskas.

Europos baidarių, kanojų ir irklenčių irklavimo čempionate ant olimpinės 500 m dviviečių baidarių rungties apdovanojimų pakylos Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas grįžo po dvejų metų pertraukos – 2022 m. Lietuvos baidarininkai taip pat pasipuošė bronzos medaliais.

„Minimalus planas padarytas. Tai buvo vienos tų varžybų, kur iškart finišavę nepuolėme džiaugtis. Buvo dar nemažai savirefleksijos ir sprendėme, ar rezultatas tenkina mus, ar ne. Medaliai – tai tikslas, kurio siekiame visose varžybose. Mūsų rungtyje yra tokia didelė konkurencija, kad 1–16 vietas skiria vos 0,6 sek. 32 žmonės arba 16 baidarių įtelpa į vos kiek daugiau nei pusę sekundės. Pasiektas geras rezultatas nereiškia gero rezultato ateityje, kiekvieną kartą reikia kovoti iš naujo ir kiekvieną kartą bandome įrodyti, kad galime būti geriausi“, – kalbėjo M. Maldonis.

Į birželio pagerbimo popietę pakviesti Europos kiokušin karatė, orientavimosi sporto kalnų dviračiais, kurčiųjų orientavimosi sporto, lengvosios atletikos, baidarių, kanojų ir irklenčių irklavimo, vandens sporto šakų čempionatuose valstybės premijas iškovoję sportininkai ir jų treneriai.

„Šį kartą savo pasiekimais drebinote Europą, kai kas iš jūsų netrukus, viliuosi, drebins savo laimėjimais visą pasaulį olimpinėse žaidynėse. Ačiū, kad garsinate Lietuvą, jog tiek daug kartų Europoje kyla mūsų trispalvė, kad, siekdami tikslo, įdedate be galo daug pastangų ir darbo. Esate pasididžiavimas kiekvienam iš mūsų“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Sportininkų ir trenerių pagerbimo popietės Nacionalinėje sporto agentūroje vyksta paskutinį einamojo mėnesio ketvirtadienį.

Projekto tikslas – kovos menų sporto plėtra, skatinant fizinį aktyvumą Kauno mieste. Įgyvendintos šios projekto veiklos: kovos menų sporto treniruotės, varžybos ir stovyklos.

Projekto dėka, daugiau kaip 240 Kauno miesto vietovės bendruomenės narių aktyviai sportavo kovos menų sporto treniruotėse. KKMA jie buvo priimami sportuoti į įvairaus amžiaus grupes. Čia vyko dziudo, karatė, tekvondo treniruotės, taip pat – jogos, kinų gimnastikos, cigun kvėpavimo pratimų užsiėmimai. Suformuota dvylika grupių, kurioms treniruotės vykdytos tris kartus per savaitę. Kiekvienos treniruotės trukmė – pusantros valandos.

Taip pat buvo įgyvendintos devynios varžybos, kuriose varžėsi dalyviai dviejuose kovos menų sporto kryptyse. Varžybose varžėsi iš viso virš 700 kovos menų kovotojų. Į šias varžybas buvo kviečiami tik labiausiai patyrę kovos menų ekspertai – teisėjai, turintys ilgametę patirtį. Vienose varžybose dalyvavo aštuoni teisėjai. Vienų varžybų trukmė – 8 val. Savanoriai buvo įtraukti į varžybų organizacines ir kitas veiklas.

Kauno miesto moksleiviai turėjo galimybę vasaros laiku dalyvauti dienos stovyklų veiklose. Projekto dėka, buvo įgyvendintos penkios stovyklos, kuriose dalyvavo iš viso 138 dalyviai. Vienos stovyklos trukmė vienai grupei – dešimt dienų. Kiekvienai grupei kiekvieną dieną buvo skiriama po du trenerius, taip pat vaikų stovykloje dirbo vaikų prižiūrėtojai savanoriškais pagrindais. Vaikų stovyklų metu kiekvieną dieną buvo vykdomi teoriniai mokymai vaikams apie kovos menų sportą. Šiuos mokymus pravedė lektoriai-savanoriai. 3 val. per dieną buvo skiriamos aktyvių treniruočių veiklai (dvi treniruotės, kiekviena po 1,5 val.).

Projektas užtikrino Kauno miesto bendruomenės sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą ir kovos menų sportą skatinimą bei kovos menų sporto plėtrą, taip pat didino reguliariai sportuojančių asmenų Kaune skaičių, jų laisvalaikis tapo turiningesnis, padidėjo asmenų darbingumas, stiprėjo visuomenės sanglauda, gerėjo Kauno miesto gyventojų (nuo vaiko iki senjoro) fizinė ir psichikos sveikata ir gyvenimo kokybė.

„Pradedantys kovos menų sportą, šioje veikloje pasiliks ilgam, o KKMA suteiks sąlygas nuolatinio pobūdžio kovos menų sportui, kad tai taptų gyvenimo būdu“, – žadėjo projekto įgyvendintojai. Pasak jų, KKMA kovos menų fizinio aktyvumo veiklas planuoja tęsti ir po projekto įgyvendinimo pabaigos, nes kovos menai yra KKMA komandos gyvenimas. „Projektui pasibaigus KKMA ir toliau vykdys kovos menų treniruotes, didins Kauno miesto bendruomenės gyvybingumą per kovos menų sportą ir plėtros kovos menų sporto šakas“, – pridūrė organizatoriai.

Tris medalius Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate iškovojęs Edgaras Matakas sako turėjęs dar didesnių lūkesčių, tačiau džiaugiasi, kad po nesėkmingų praėjusių metų laimėjimai sugrąžino psichologinę ramybę.

E. Matakas Europos čempionate tapo vicečempionu 50 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje, vėliau pasipuošė dviem bronzos medaliais 100 metrų plaukimo krūtine ir laisvuoju stiliumi rungtyse.

„Rungtyse, kuriose užėmiau trečias vietas, rezultatai tenkino. Aišku, vietos gal ir žemos. 50 m plaukime laisvuoju stiliumi pasiektas rezultatas labai stipriai nuvylė, nes prieš čempionatą kur kas greičiau plaukiau, todėl tikėjausi geresnio rezultato. Nepaisant nusivylimo, čempionatą vertinu gerai ir džiaugiuosi. Šie metai yra kur kas lengvesni psichologiškai. Praėjusiais metais jaučiau labai didelę įtampą, nes visų akys buvo sutelktos į mane – pasaulio čempionate visi kabino aukso medalius, kalbėjo, kad reikia kvotų paralimpinėms žaidynėms. Šiuos metus pasitikau ramiai, laimėjimai padėjo suvokti, kad viską darau dėl savęs, darau, kad man tai patinka. Stengiuosi mėgautis, o dabar paskutinis pasirengimo Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms akordas – sunkus darbas ir mėgavimasis procesu. Nėra taip, kad išdegęs akis laukčiau, kada praeis žaidynės, tiesiog gyvenu šia diena ir mėgaujuosi darbu. Kai ateis svarbiausias startas, tikiu savimi, kad būsiu visiškai pasirengęs“, – sako Ramūno Leono auklėtinis.

Simboliniai valstybės premijų čekiai įteikti ir antrus metus iš eilės Europos vicečempionėmis porinių dviviečių valčių klasėje tapusioms irkluotojoms Donatai Karalienei ir Dovilei Rimkutei, pirmąjį karjeros medalį – bronzos – vienviečių valčių klasėje iškovojusiam Giedriui Bieliauskui, pasaulio dugninės žūklės vicečempionui Arūnui Mazurkevičiui ir pasaulio asmenų su negalia lengvosios atletikos čempionato 100 m triračių varžybose 3 vietą laimėjusiam triratininkui Deividui Podobajevui.

„Didžiulė pagarba sportininkams, treneriams ir juos palaikantiems artimiesiems. Viliamės, kad artėjančiose Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse pasieksime dar didesnių aukštumų. Linkime sėkmingų startų ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, o mes visada palaikysime jus“, – susirinkusiuosius sveikino švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Nacionalinė sporto agentūra paskutinį einamojo mėnesio ketvirtadienį pagerbia valstybės premijas už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus iškovojusius sportininkus ir jų trenerius. Jiems įteikiami simboliniai valstybės premijų čekiai.

Aplodismentai penketukui

NSA konkursui gavo 35 paraiškas. Bendra teikėjų prašyta valstybės biudžeto lėšų suma pusketvirto karto didesnė nei buvo numatytas finansavimas – 3,5 mln. eurų. Nieko nuostabaus, norinčiųjų apetitas ne visada būna patenkintas, tačiau sprendimas finansuoti tik penkias, o kitas palikti likimo tėkmei, papiktino sporto bendruomenę.

NSA skelbia, kad lėšos skirtos penkioms daugiausia balų surinkusioms sporto organizacijoms, kurios, NSA vertinimu, 2024 m. į Lietuvą pritraukė itin aukšto lygio tarptautinių varžybų.

Iš finansavimą gavusių organizacijų daugiausia – 470 tūkst. eurų – skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai.

199 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“. Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. eurų.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai, organizuojančiai pasaulio jaunimo iki 19 metų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą – 129 tūkst. eurų, Lietuvos studentų sporto asociacijai, rengiančiai pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą, – 21 tūkst. eurų.

„Šiais metais Lietuva priima labai aukšto lygio varžybas. Džiaugiamės, kad mūsų šalis tampa vis labiau matoma tarptautinėje sporto arenoje ne tik dėl mūsų sportininkų pergalių, bet ir dėl tarptautinių renginių, kurie didina Lietuvos žinomumą ir tarptautinės sporto bendruomenės pasitikėjimą, rodo mūsų sporto organizacijų kompetencijų lygį ir pasaulinius standartus atitinkančią sporto infrastruktūrą“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Abejoja objektyvumu

Tačiau į finansavimą pretendavusios, bet jo negavusios sporto organizacijos vargu ar sutiktų su tokiu NSA direktoriaus pareiškimu. „Galiu pasakyti, kad 30 federacijų yra nepatenkintos. Jos labai nusivylusios NSA darbu ir kompetencija, ir jau ne pirmą kartą“, – pastebėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.

Pozicija: D. Šaluga sako, kad federacijos suabejojo NSA kompetencija. (V. Balkūno / BNS nuotr.)

Anot jo, vienos organizacijos kreipėsi dėl mažesnių renginių, kitos pateikė projektus dėl Europos čempionatų, tradicinių, ilgamečių, šimtmečius skaičiuojančių tarptautinių renginių, bet liko už borto.

„Daug argumentų niekas neišgirdo nei raštu, nei žodžiu. Kai kurios federacijos išanalizavo vertinimus ir rado neatitikimų. Kai kurios, galbūt turtingesnės, jau kreipėsi į teismą, kitos vargšelės, kurios neturi pinigų, negali tokiu būdu apsiginti“, – teigė D. Šaluga.

NSA federacijas vertina pagal patvirtintus kriterijus. Tačiau federacijoms atstovaujantis D. Šaluga pabrėžė, kad NSA tam ir sukurta, kad, dar neįvykus renginiui, taip pat, kaip ir su tarpiniais egzaminais, analizuotų, prasimuliuotų, numatytų įvykius, keistų įstatyminius ir poįstatyminius aktus, kad sporto bendruomenė jais pasitikėtų.

„Kai kurios federacijos gavo tikrai milžiniškas lėšas, ir aš įsitikinęs, kad ir be tokių didelių lėšų būtų galimybė tuos renginius organizuoti. Federacijos, kurios visiškai negavo lėšų, dabar turi arba atšaukti renginius, arba dirbtinai bankrutuoti, gauti kažkokių burbulų iš tarptautinių federacijų, į kurių kalendorių jų renginiai įtraukti, ir taip toliau, ir panašiai“, – susiklosčiusią situaciją aiškino D. Šaluga.

Neabejojama, kad toks lėšų paskirstymas turės įvairiausių padarinių. Tačiau akcentuojama, kad dabartinė sporto valdžia visiškai nesidomi, nepaiso, ką sako federacijos ir kokias problemas kelia.

Liūdna padėtis

65 Lietuvos sporto federacijos vienijančios LSFA prezidentas D. Šaluga sako, kad situacija su sportu Lietuvoje yra liūdna. Esą dar nepasimiršo pernykštis pinigų paskirstymas inventoriui. Neprasprūdo, kad buvo tam tikrų mylimų federacijų, kurio gavo inventorių, nors kreipėsi daug federacijų. D. Šaluga pastebėjo, kad federacijų, gavusių pinigų inventoriui, pavadinimai beveik kartojasi tarp tų penkių, šiemet gavusių finansavimą renginiams.

„Ne pirmą kartą šita finansavimo tendencija kartojasi, ir niekas nebesistebi, tik labai liūdna. Kai kurie žmonės pripažįsta savo klaidas arba kompetencijos trūkumą, kai kurie nepripažįsta, bet anksčiau ar vėliau vis tiek triumfuoja teisybė. Be abejonės, ateis laikas ir sporto agentūros kai kuriems klerkams prisipažinti, kad kompetencijos trūksta. Sporto bendruomenė tai aiškiai mato“, – teigė D. Šaluga, pastebėjęs paralelę su tarpiniu patikrinimu vienuoliktokams.

Nacionalinė švietimo agentūra neįsiklausė į mokytojų pastebėjimus, o NSA, anot D. Šalugos, prisiėmė prokuroro funkciją ir visiškai nepaiso federacijų nuomonių.

„Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas. Nieko stebuklingo neįvyko. Kompetentingų specialistų nepavyko pritraukti, o gal ir niekas nenorėjo jų pritraukti, o gal ne taip daug jų ir yra, bet kadangi jau yra federacijų, yra kitų sporto organizacijų, skėtinių organizacijų, tai gal įsiklausykime, ką jos sako?“ – ragino D. Šaluga.

Federacijų atstovas ironizavo: jei laukiama, kol sportininkai, federacijos, teisėjai susirinks prie agentūros ir paprašys pasitraukti, tokį renginį galima organizuoti.

Sieks kompensacijos

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) taip pat liko prie suskilusios geldos. Federacijos prezidentas Vydas Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti.

„Prašėme 160 tūkst. eurų. Jau prieš dvejus metus buvo aišku, kad šis Europos čempionatas vyks Lietuvoje. Mums, aišku, tai yra didelis nuostolis. Dar kartą kreipėmės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Sieksime kompensacijos“, – sakė LKF prezidentas V. Gedvilas.

V. Gedvilas stebėjosi, kad sprendimą priėmė trys žmonės. LKF pateiktame projekte esą pritrūko Sporto tarybos pritarimo, tačiau prezidentas tikino, kad, rengiant projektą, šito niekas nenurodė ir nereikalavo.

„Šiais metais turime dešimt rinktinių ir visas reikia išvežti – į Europos čempionatą, Pasaulio čempionatą, Olimpines žaidynes. Sako, kad mes gauname daugiausiai pinigų. Bet jūs įsivaizduokit, kiek rinktinių yra, o kiekvienoje rinktinėje yra beveik po 20 žmonių“, – teigė V. Gedvilas.

Dvidešimtmečių rinktinę V. Gedvilas vadina auksine karta. Jos yra Europos čempionės ir Europos vicečempionės. „Tai auksinė karta, kuri taip pat dalyvaus 20-mečių čempionate, o 2027 m. moterų Europos čempionato finalai vyks Lietuvoje. Bus kovojama dėl kelialapio į JAV vyksiančias olimpines žaidynes“, – svarbą minėjo prezidentas.

Situacija: V. Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

V. Gedvilas neslepia ambicijų: dedamos didžiulės pastangos, kad moterų rinktinė patektų į Olimpines žaidynes, formuojasi nuostabi krepšininkių karta, o pinigų nėra.

„Buvome nustebę: na gerai, 160 tūkst. negali, tai 100 tūkst. gal gali arba pusę sumos. 2011 m., kai vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas, mes iš viso neėmėme iš valstybės. Dabar šalis, viešbučiai, kavinės džiaugsis, bet tik ne mes“, – stebėjosi V. Gedvilas.

Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas.

Pastebėjo neatitikimų

Lietuvos automobilių sporto federacija jau kreipėsi į administracinių ginčų komisiją. Federacija prašė skirti beveik 71 tūkst. eurų Europos autokroso čempionato 3 etapo varžyboms. Nepatekę tarp laimingųjų, jie pastebėjo tam tikrų neatitikimų.

Skunde nurodoma, kad teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tačiau tiek priimtas įsakymas dėl finansavimo, tiek jo sudėtinė dalis – komisijos protokolas, buvo priimti pažeidžiant minėtą teisinį reguliavimą. Todėl ginčų komisijos prašoma naikinti įsakymą dėl finansavimo, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas Karolis Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas 1 mln. eurų objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. „Vadinasi, Lietuvai svarbūs tik tie penki renginiai. Visos kitos sporto organizacijos liko už brūkšnio. Niekam tai netinka, nė vienai sporto federacijai“, – sakė K. Ramoška.

Federacijas užgavo ir tai, kad, neskirdama finansavimo, NSA nesiteikė paaiškinti savo pozicijos. Anot K. Ramoškos, „Formulės-2“ varžyboms finansuoti parengtas projektas surinko pakankamai daug vertinimo balų, bet sėkmė nenusišypsojo.

„Gal turėtų būti su argumentais išdėstyta, kodėl nefinansuojama; kodėl kiti buvo finansuoti, irgi turėtų būti argumentų. Jokių argumentų, jokių dokumentų. Daugiau niekas nieko iš viso negavo“, – piktinasi K. Ramoška.

Įtarimai: K. Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas milijonas objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Agentūros argumentai

NSA Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Marius Žiūkas aiškino, kad kam skirti lėšų, o kam ne – ne pasirinkimo klausimas. Esą vertinama pagal švietimo, mokslo, sporto ministro nustatytą tvarką.

„Šita priemonė yra konkursinė. Pareiškėjai teikia paraišką. Ministro įsakyme nustatyta tvarka įvertinama, ar paraiškos  atitinka specialiuosius kriterijus, kurie yra privalomi. Tiek NSA, tiek ministerija, rengdama aprašo patikslinimą, stengėsi išgryninti kriterijus, kad jie būtų objektyvūs ir nepriklausytų nuo subjektyvios vertintojo valios, ar skirti penkis balus, ar tris balus“, – aiškino M. Žiūkas.

Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas pateikė kelis pavyzdžius: vertinami sporto šakos pasiekimai per paskutinius ketverius metus; jeigu olimpinėse žaidynėse užimta 1–8 vietos, skiriami penki balai, jeigu pasaulio čempionate – 1–8 vietos, keturi balai, Europos čempionate užimta 1–4 vieta pelno tris balus; vertinamas varžybų rangas – jei tai Pasaulio čempionatas – penki balai, jei tai Europos čempionatas – keturi, jaunimo, tarkim, pasaulio čempionatas, trys balai.

Visos paraiškos vertinamos pagal 26 kriterijus, už kiekvieną jų skiriami balai, kuriuos susumavus gaunamas bendras paraiškos balas. Tada paraiškos išrikiuojamos nuo surinkusių daugiausia balų iki surinkusių mažiausiai ir vertinami biudžetai.

Anot M. Žiūko, finansavimą gavusiems pareiškėjams nebuvo skirtos tokios sumos, kokių jie prašė, skirtos mažesnės. Kodėl iš 35 federacijų tik penkios tapo laimingosiomis, M. Žiūkas aiškino paprastai: skirstomas milijonas baigėsi.

Kitaip tariant, ėmus dalinti lėšas nuo pirmosios daugiausia balų surinkusios ties penkta federacija pinigai baigėsi, todėl ne šešioms ar septynioms šiemet nusišypsojo laimė, o tik penkioms federacijoms.

„Esame gavę skundų ir bus sprendžiama. Mūsų valioje tuos argumentus išdėstyti ir administracinių ginčų komisijoje. Jeigu kažkas mato, kad neteisingai elgiamasi, tikrai turi teisę skųsti tokius veiksmus“, – teigė M. Žiūkas.

Skyriaus vedėjas pastebėjimus, kad neįsiklausoma į federacijų nuomonę, atrėmė tuo, kad ministerija prieš kelias savaites išplatino informaciją ir paprašė federacijų pateikti siūlymų, kaip galima patobulinti finansavimo modelį.

„Surinkus pastabas, vyksta diskusija. Taip, tai aš suprantu, kad norima, jog į kiekvieną pasiūlymą būtų iškart atsižvelgta, bet ir ministerija, ir agentūra turi išklausyti visų ir priimti galutinį sprendimą. Tas sprendimas nebūtinai gali būti toks, kaip kažkuri federacija yra pasiūliusi“, – sakė M. Žiūkas.

Iššūkiai – skirtingi

NSA susitikimus su strateginių sporto šakų federacijomis ir organizacijomis vainikavo diskusija Druskininkuose.

Ikiolimpinės atrankos situaciją ir iššūkius, artėjant Paryžiaus žaidynėms, taip pat aptarė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), NSA, Lietuvos sporto centro (LSC), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai.

„Šis susitikimas – trečias šiemečių rezultatų aptarimas. Pasidžiaugėme iškovotais olimpiniais kelialapiais, išgirdome problemas, su kuriomis susiduria sporto šakų federacijos. Jų iššūkiai – skirtingi, dauguma pabrėžė išaugusią konkurenciją ir aukštus atrankos kriterijus. Pokalbius tęsime 2024-ųjų vasarį, o artimiausiu metu planuojame susitikti su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir negalią turinčių asmenų sporto federacijomis“, – teigė NSA vadovas M. Špokas.

Kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 mūsų šalies sportininkų.

Kol kas – tik 19

Šiuo metu teisę dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinę 19 Lietuvos sportininkų.

Daugiausia irklavimo atstovų – šeši, taip pat penki baidarininkai, keturi plaukikai, du lengvaatlečiai, viena penkiakovininkė ir viena breiko šokėja.

Po du kvalifikacinius normatyvus yra įvykdę plaukikai Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine).

Pagal šalies strateginių sporto šakų pateiktus duomenis, kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 sportininkų.

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 42 Lietuvos sportininkai, Rio de Žaneire – 67, Londone – 62. Daugiausia mūsų šalies atletų varžėsi Pekino olimpinėse žaidynėse – 71.

Įvardijo problemas

Dažniausios sporto šakų federacijų ir organizacijų įvardytos problemos – medicinos ir mokslo specialistų trūkumas, netinkamos sąlygos treniruotis Lietuvoje, sudėtinga trenerių paieška ir jų įdarbinimo procesas, naujo sportinio inventoriaus trūkumas, brangus sportininkų, negaunančių valstybės stipendijų, išlaikymas.

„Esame prie olimpinio ciklo finišo, bet dar žiūrime, ką galime patobulinti. Vis dėlto didelių pokyčių prieš pat žaidynes daryti negalime, turime užtikrinti stabilumą. Viena iš jau patvirtintų pagalbos priemonių sporto šakų federacijoms – galimybė įsigyti sportinį inventorių, kuriuo reikės startuoti olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Darbus pradeda aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sistemos tobulinimo darbo grupė, kurios indėlis ir pateikti pasiūlymai bus svarbūs ilgalaikei perspektyvai“, – sakė ŠMSM viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Kaip BNS nurodė agentūros Kompetencijų centro vadovė Vilma Čingienė, aukštąjį išsilavinimą turi 72,5 proc., tai yra, beveik trys ketvirtadaliai, dirbančiųjų sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje.

Kaip rodo liepos pabaigoje paskelbti Eurostato duomenys, ES šis vidurkis siekia tik apie 40 procentų.

Antroje vietoje yra Graikija, kurioje ši dalis siekia 66 procentus. Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų sporto srityje dirba Danijoje – 23,4 proc. ir Suomijoje – 19,9 procento.

Lietuvoje taip pat nuo 2019-ųjų augo sporto sektoriuje dirbančių asmenų dalis.

Praėjusiais metais sporto ir laisvalaikio sektoriaus užimtumas nuo bendros šalies darbo jėgos siekė 0,54 proc., kai 2019 metais – 0,42 procento. Vis dėlto tai nesiekia 0,8 proc. ES vidurkio.

V. Čingienė teigia, kad tokį santykinį augimą „reikėtų vertinti atsargiai“. Jos teigimu, vertinant pastarųjų dvylikos metų užimtumo statistinius duomenis, Lietuvos rodikliai mažai keitėsi ir svyravo nuo 0,4 proc. iki 0,5 procento.

Tuo metu Skandinavijos šalyse asmenų, dirbančių sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje, yra daugiausia – 1,1–1,4 proc. nuo bendros darbo rinkos, o mažiausiai dirbančiųjų šiame sektoriuje yra Rumunijoje – 0,2 procento.

Nacionalinės sporto agentūros atstovė taip pat pastebėjo, jog vertinant lyties aspektu, Lietuvoje šiame sektoriuje moterų dirba daugiausia visoje Bendrijoje – 52,6 procento. ES vidurkis – 45 procento.

Pasak V. Čingienės, Lietuvoje sporto sektoriuje taip pat dirba daug jaunimo: 15-29 metų žmonės jame sudaro 35 proc., kai ES darbo rinkos vidurkis yra 17 procentų.

Dominuojanti yra 30–64 metų amžiaus grupė, sudaranti 75 proc., kas taip pat yra 13 proc. daugiau nei bendras Europos šalių vidurkis.

Valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse įgyvendinančiai organizacijai reikėjo suburti komandą, sklandžiai perimti darbus, užsitarnauti sporto bendruomenės pasitikėjimą. Nacionalinės sporto agentūros misija – efektyviai valdant resursus kurti  fiziškai aktyvią,  sveiką visuomenę, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, jiems pasirengti ir dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse sporto varžybose bei iškovoti jose medalius.

2022 m. liepos 1 d. veiklą pradėjusiai Nacionalinei sporto agentūrai laikinai, 41 dieną, vadovavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė. Vėliau direktoriumi paskirtas Valstybės tarnybos departamento organizuotą konkursą laimėjęs, ilgametę patirtį sporto vadybos srityje sukaupęs, buvęs olimpietis Mindaugas Špokas. Nacionalinės sporto agentūros vadovas sako, kad pirmieji organizacijos vystymo metai praskriejo. Kviečiame skaityti visą pokalbį su M. Špoku.

– Nacionalinė sporto agentūra veiklą pradėjo prieš vienerius metus. Kokie šie metai buvo organizacijai?

– Metai – trumpas laiko tarpas ir pralėkė labai greitai. Nacionalinei sporto agentūrai vadovauju kiek mažiau nei metai, nes buvau paskirtas direktoriumi po daugiau nei mėnesio nuo agentūros įkūrimo. Mano pirmtakė S. Ragėnaitė atliko daug svarbaus darbo.

Pradžia lengva nebuvo – patalpose, kur įsikūrė Nacionalinė sporto agentūra, buvo tik sienos, todėl, visų pirma, reikėjo įrengti darbo vietas, kad kolegos galėtų pradėti dirbti. Antra, nuo pat įkūrimo dienos organizacija perėmė ir valstybės stipendijų, rentų, premijų mokėjimą. Stipendijų mokėjimas negalėjo sutrikti, nes sportininkus šios lėšos turi pasiekti laiku. Tai ir padarėme ir dabar valstybės stipendijas su užtikrinamomis socialinėmis garantijomis mokame daugiau nei 180 sportininkų. Per šiuo metus buvo daug nematomo darbo – džiaugiamės, kad labai greitai dokumentų valdymą organizacijoje leido supaprastinti įdiegta dokumentų valdymo sistema (DVS), labai svarbu ir tai, kad turime centralizuotą finansų sistemą, tai leidžia dirbti greičiau, sklandžiau.

Nuo pat pradžios siekėme pagrįsti organizacijai iškeltus tikslus – vieni pirmųjų darbų buvo susitikimai su sporto organizacijomis, aukšto meistriškumo sporto finansavimo ir kitų aprašų rengimas. Norėjome susipažinti ir su jau turimais šalies sporto sistemos įrankiais, pavyzdžiui, sporto gimnazijos, turime viziją, kaip jas įveiklinti.

Pastaruoju metu kilo daug diskusijų, kad, optimizuojant biudžetines įstaigas, Nacionalinė sporto agentūra galėtų būti sujungta su Lietuvos sporto centru ir Lietuvos sporto muziejumi. Tokiu atveju Nacionalinė sporto agentūra administruotų sporto bazes. Manau, esame tam pasirengę, nes žinome, su kokiais iššūkiais susiduria šalies sporto federacijos, siektume, kad visos administruojamos sporto bazės sporto organizacijoms būtų pasiekiamos lygiateisiškumo principu. Mūsų vizija – skaidriai veikianti šalies sporto sistema.

– Per pirmuosius metus buvo formuojamas ir Nacionalinės sporto agentūros kolektyvas. Šiuo metu organizacijoje dirba 31 darbuotojas, kai kuriems jų – tai pakankamai nauja patirtis. Kaip, jūsų manymu, pavyko suburti Nacionalinės sporto agentūros komandą?

– Pripažįstu, kad šis procesas lengvas nebuvo, bet šiuo metu jau turime suformuotą komandą. Turime įvairialypį kolektyvą su skirtingomis asmenybėmis ir jų stipriosiomis pusėmis. Manau, tai mūsų tvirtybė. Džiaugiamės, kad turime atsakingus ir profesionalumo siekiančius žmones. Būrėme komandą, atsižvelgdami į Nacionalinės sporto agentūros tikslus – siekėme, kad ji būtų kompetentinga, turinti žinias ir galinti sklandžiai veikti, o svarbiausios savybės – pasitikėjimas ir komandinė dvasia. Džiaugiamės, kad tokį kolektyvą ir subūrėme.

Siekiame sudaryti sąlygos efektyvesniam sportininkų rengimui. Sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos ir užtikrinamos socialinės garantijos. Sportininkai su negalia ir be negalios turi vienodas sąlygas. Atsižvelgdami į sportininkų lūkesčius, pateikėme siūlymus dėl tam tikrų Sporto įstatymo pakeitimų. Jais siekiama įtvirtinti sportininkų, sporto federacijų ir Nacionalinės sporto agentūros teises ir pareigas. Tikiu, kad ateityje atsiras ir trišalės sporto veiklos sutartys, nes norime, kad sportininkai turėtų tinkamas veiklos sąlygas ir jaustųsi saugūs.

Nuo 2023 m. pradžios Nacionalinės sporto agentūros fizinio aktyvumo skyrius perėmė administruoti beveik 400 valstybės biudžeto lėšomis dalinai finansuojamų projektų, skirtų fizinio aktyvumo skatinimui. Projektų koordinavimas ir administravimas yra viena pagrindinių šio skyriaus funkcijų. Taip pat, rengiantis 2023 m. nacionalinių fizinio aktyvumo projektų kvietimui, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo parengtas nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašas ir nustatytas šių metų kvietimo prioritetas bei specialieji vertinimo kriterijai.

Nacionalinės sporto agentūros iniciatyva didžiausias dėmesys 2023 m. kvietime yra skiriamas vaikams, taip norime paskatinti kuo daugiau juos įtraukti į fizinio aktyvumo veiklas, padėti išsiugdyti įprotį judėti visur ir visada. Šiuo metu baigiamas projektinių paraiškų vertinimo procesas. Fizinio aktyvumo skyrius prisidėjo ir rengiant Nacionalinių fizinio aktyvumo programų aprašą, jau paskelbėme kvietimą teikti paraiškas šioms programoms. Komanda yra motyvuota ir siekia naujo kokybinio pokyčio, skatinant fizinį aktyvumą Lietuvoje.

– Nacionalinė sporto agentūra konsultuoja sportininkus, siekia jiems padėti ginti savo teises. Kiek ši funkcija svarbi Nacionalinei sporto agentūrai?

– Norėjome pateisinti buvusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės lūkesčius – Jurgitos Šiugždinienės vizija, kad sportininkams būtų užtikrinamos teisės ir pareigos ir, jeigu jiems kiltų klausimų, atsakymus turėtų duoti Nacionalinė sporto agentūra, nes iki šiol jie nelabai turėjo, kur kreiptis.

Džiaugiamės, kad sportininkai gauna valstybės stipendijas, per reguliarius susitikimus kartu su sporto federacijomis aptariame ir jų pasirengimo planus, medicinos aptarnavimą. Rudenį vertinsime, kaip pavyko pasiekti suplanuotus rezultatus. Skirtingų sporto šakų atstovai turi skirtingas problemas, bet stengiamės kartu jas spręsti. Matome, kad daugelį iššūkių išspręstų trišalės sporto veiklos sutartys – tada visoms pusėms būtų lengviau dirbti, nes kiekviena suinteresuotoji šalis turėtų savo teises ir pareigas bei privalėtų jų laikytis.

Nacionalinė sporto agentūra unikali tuo, kad stengiamės dirbti kaip krumpliaratis. Aukšto meistriškumo sportas yra neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo. Turime sukūrę sportinio meistriškumo vystymo piramidės viziją, kuri apima vaikus nuo pat mažumės iki aukščiausio lygio sportininkų. Čia labai svarbus ir savivaldybių indėlis.

Šiuo metu inicijuojame naujo vaikų fizinio aktyvumo finansavimo modelio, grįsto „krepšelio“ principu, sukūrimą. Mūsų tikslas, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, turėtų galimybę užsiimti mėgstama fizinio aktyvumo veikla. Manome, kad šie pokyčiai prisidėtų prie didesnio fizinio aktyvumo šalyje ilgalaikėje perspektyvoje, kurtų sveikesnę, o kartu ir laimingesnę visuomenę. Čia neatsiejama dalis yra ir sporto infrastruktūros įveiklinimas – šiuo metu sporto bazėse dalį laiko užima aukšto meistriškumo sportininkai, mūsų vizija, kad likęs laikas efektyviau būtų užpildomas fizinio aktyvumo veiklomis.

– Nacionalinė sporto agentūra kokybiškai įveiklino vieną iš savo skyrių – Kompetencijų centrą. Kuo svarbus šalies sporto sistemai šis centras?

– Džiaugiamės, kad Kompetencijų centras padeda spręsti opias problemas. Pravesti 3 konsultaciniai seminarai dėl sportininkų darbo santykių, organizuotas seminaras sporto organizacijoms dėl viešųjų pirkimų klausimų, atliktas strateginių sporto šakų federacijų gerojo valdymo principų diegimo įsivertinimo tyrimas ir aptarti gauti rezultatai.

Visi nuotoliniai pravesti renginiai įrašomi, todėl galima juos dar kartą peržiūrėti. Kompetencijų centras – nėra stebuklinga lazdelė, kuria sumojavus išnyks problemos, tačiau siekiame sporto organizacijoms duoti meškeres, t. y. parodėme įrankius ir kryptį, kaip siekti tam tikrų tikslų. Esame pozityvūs ir tikime sporto organizacijomis bei jų augimu ir tobulėjimu.

Turime ir dar vieną su sporto bendruomene jungiančią grandį – kasmėnesinius valstybės premijas iškovojusių sportininkų ir jų trenerių apdovanojimus. Norime visuomenei pristatyti ir kuo daugiau sėkmės istorijų, todėl kilo idėja sukurti tinklalaidę „Įkvėpti judėti“. Joje atskleidžiame unikalius sportininkų pasakojimus. Taip parodome, kad už pergalių slypi ne vien tik šlovė, bet ir sunkus darbas, pralaimėjimai, kliūtys. Norime įkvėpti jaunąją kartą, skatinti juos būti bent jau fiziškai aktyviais, o galbūt paskatinsime eiti ir profesionalaus sportininko keliu.

– Kaip Kompetencijų centrą pastiprino už sporto mediciną ir sporto mokslą atsakingi darbuotojai?

– Nacionalinė sporto agentūra apima skirtingas kryptis – aukšto meistriškumo sportą, fizinį aktyvumą, sporto infrastruktūrą ir kompetencijas. Kai Kompetencijų centre atsirado už sporto mediciną ir sporto mokslą atsakingi darbuotojai, visos šios sritys buvo dar labiau sujungtos. Svarbu žinoti, kaip gali būti atrenkami vaikai, kaip sporto federacijos gali prisidėti prie jaunųjų talentų identifikacijos. Vienos sporto federacijos koja kojon žengia su sporto mokslu ir sporto medicina. Vis dėlto daugumai sporto mokslas dar yra tabu.

Vis garsiau girdime, apie krentančius fizinio aktyvumo rodiklius, todėl sporto mokslo rezultatai privalo būti integruoti, skatinant visuomenę būti fiziškai aktyvia. Taip pat matome trūkumų, suteikiant sporto medicinos paslaugas aukšto meistriškumo sportininkams. Vytenis Trumpickas ir Aurelijus Domeika yra pasirengę padėti sukurti sistemą, kuri garantuotų aukščiausio lygio paslaugų suteikimą elitiniams sportininkams.

Apgailestaujame, kad dėl teisinių aspektų nepavyko šiemet pradėti talentingų sportininkų identifikavimo (Talentų ID) ir trenerių pritraukimo į regionus programos, tačiau tai bus padaryta kitų metų pradžioje. Ši programa gyvybiškai svarbi sporto federacijoms – tai suteiks galimybę sporto organizacijoms konkuruoti, išsiskirti, atrasti talentus, ypatingai regionuose. Taip pat šiame procese turėtų būti integruotos sporto gimnazijos ir sporto klasės.

– Nacionalinė sporto agentūra ėmėsi pokyčių ir informacinių technologijų srityje – sporto organizacijos, projektų pareiškėjai visus duomenis teikia elektroninėse platformose. Koks buvo šių inovacijų tikslas?

– Geri darbai – padaryti darbai. Vis dėlto ne visi tokius darbus prisimena, bet kartelę tikrai kilstelėjome į kitą lygmenį. Žinoma, naujovės visada reikalauja naujų įgūdžių ir gebėjimų, pradžioje neretai sudėtinga prisitaikyti, bet vėliau tos technologijos labai padeda. Tai geriausiai galėtų įvertinti sporto federacijos. Ateityje matome, kad skaitmenizavimo procesas galėtų padėti, įveiklinant sporto infrastruktūrą, pritaikant sporto mokslą ir sporto mediciną sporto organizacijų reikmėms.

Komunikuojame su sporto federacijomis, įsiklausome į jų problemas ir stengiamės padėti. Vienas iš svarbiausių atliktų darbų, tai sporto federacijų finansavimo tęstinumas. Nacionalinei sporto agentūrai pavyko jau vasario pradžioje pervesti 2023 m. skirtas valstybės biudžeto lėšas. Taip sporto federacijos galėjo racionaliau planuoti biudžetus ir išlaidas. Kitais metais sieksime, kad šios lėšos dar anksčiau pasiektų sporto federacijas ir taip būtų užtikrinamas efektyvus ir kokybiškas pasirengimas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Mūsų siekis ne trukdyti, o padėti sporto organizacijoms įgyvendinti savo planus.

– Ką jums kaip Nacionalinės sporto agentūros direktoriui davė šie pirmieji metai?

– Tai neįkainuojama patirtis ir šįkart kaip valstybės tarnautojui. Važiuodamas į darbą iš Kauno į Vilnių, turiu daug laiko apmąstymams. Tai trečia darbovietė, kur būriau komandą. Tai unikalu, tačiau žilų plaukų atsirado daugiau, nei buvo. Kiekvienas iš mūsų galime keisti Lietuvą. Manau, kad valstybė nepakankamai duoda Lietuvos vaikams, todėl Nacionalinės sporto agentūros  tikslas, kad valstybė daugiau duotų ateities kartoms. Ne nuo tėvų kišenės dydžio turėtų būti priklausomas vaikų užimtumas, valstybė turėtų sudaryti popamokinių veiklų tinklelį, kad vaikai nebūtų palikti namuose be priežiūros.

Mano siekis kartu su komanda tobulinti šalies sporto ir fizinio aktyvumo sistemą. Šios organizacijos siekis žiūrėti viena kryptimi ir veikti išvien su kitomis šalies sporto sistemos suinteresuotųjų grupėmis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, sporto federacijomis ir sporto organizacijomis, savivaldybėmis. Esame girdimi dėl Sporto įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų, aprašų rengimo, kartu dirbame su Sporto grupe. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja sporto politiką, Nacionalinė sporto agentūra – ją įgyvendina, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas čia yra be galo svarbus.

Bendradarbiaujame ir su tarptautiniais partneriais. Apsikeitėme vizitais su Estijos kultūros ministerija. Glaudų bendradarbiavimą turime ir su Lenkija. Dalijamės gerąja patirtimi, analizuojame sritis, siekiant pagerinti veiklos kokybę.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas daugelį metų buvo šalies krepšinio rinktinių gydytojas, konsultuoja ir kitų sporto šakų – plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo, rankinio – atstovus.

NSA Kompetencijų centre dirbsiantis V. Trumpickas rengs rekomendacijas sporto organizacijoms dėl sporto medicinos mokslo taikymo sportininkų treniruočių planavimo procese, įgyvendinant traumų prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, teiks sporto organizacijoms informaciją apie naujausius sporto medicinos mokslo tyrimų rezultatus, konsultuos sporto organizacijas sporto medicinos, traumų prevencijos, medicininių tyrimų klausimais ir analizuos užsienio valstybių patirtį sporto medicinos mokslo srityje.

Po keliasdešimt pacientų per dieną priimantis V. Trumpickas sako pasiryžęs prisijungti prie Nacionalinės sporto agentūros, nes sporto medicinos sričiai Lietuvoje būtinos permainos.

– Kodėl priėmėte sprendimą dirbti Nacionalinėje sporto agentūroje?

– Visą gyvenimą dirbu su sportininkais. Patinka tas darbas, dėl to ir apsisprendžiau. Girdžiu daug atsiliepimų iš sportininkų, kad yra žiauriai bloga situacija, kad jie negauna tam tikrų paslaugų, kurios, mano nuomone, yra kasdienės ir visiškai nesudėtingos. Norisi, kad tokios situacijos nebūtų, ypač tiems sportininkams, kurie yra aukščiausio lygio, olimpinių žaidynių ar pasaulio čempionatų dalyviai. Norisi, kad tokiems sportininkams nekiltų klausimų ir jie visada žinotų, kur gali nueiti.

– Kokia, jūsų nuomone, yra sporto medicinos situacija Lietuvoje?

– Kalbuosi tikrai su daug šalies sporto federacijų atstovų – tiek ir su vadovais, tiek ir su sportininkais. Yra įvairių nuomonių. Kai kurios sporto federacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet didžioji dalis federacijų yra pasimetusios – nežino, kur eiti, nežino, ką daryti. Kalbant apie aukšto sporto meistriškumą, anksčiau ar vėliau randama konsultacija ar paslauga, bet, kalbant apie sportininkus iki 18 metų, dar tik siekiančius rezultatų, situacija yra tragiška.

Mano turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes per pandemiją kurį laiką sportuoti buvo uždrausta. Jauniems sportininkams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui.

Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi. Teko aplankyti keletą valstybinių sporto medicinos centrų, nes girdėjau daugybės sportininkų nusiskundimus apie juose esančią tragišką situaciją, tragišką požiūrį. Seniai juose buvau buvęs, todėl nustebau – nedaromi beveik jokie tyrimai, padaromas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir daugiau beveik nieko. Žinoma, nekalbu apie visus sporto medicinos centrus, nes neteko visuose apsilankyti. Tikiuosi, kad per mėnesį aplankysime ir kitus.

Šie centrai turi pakankamai neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama ir stovi tuščia. Teko būti Panevėžyje, tai situacija kritiškai tragiška – tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2-3 mėn. laukia tiek sportininkai, tiek paprasti žmonės. Reikėtų darbuotojams motyvacinės sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų. Reikėtų sukurti algoritmą, pagal kurį būtų privalomai atliekamos tam tikros procedūros, o ne spėliojama ir sportininkai būtų siunčiami tai ten, tai ten.

– Turite sukaupęs didelį žinių bagažą daug metų dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje. Ar stengsitės šioje federacijoje taikytą sistemą pritaikyti ir šalies mastu?

– Visko, kas buvo krepšinio federacijoje perkelti neįmanoma, nes šalies krepšinio federacija skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Žinoma, viską lemia finansai. Atsiradus galimybėms, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą.

Tada, aišku, reikėtų ieškoti specialistų, kas tai galėtų įgyvendinti čia ir dabar. „Žalio koridoriaus“ sistema turėtų būti, kur sportininkai greitai patektų pas gydytojus ir turime tokią viziją. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose – kokios procedūros, kokia apimtimi, koks finansavimas, kur lėšos naudojamos. Esu 20 m. dirbęs su tuo, tai nesinori padaryti klaidų, nesinori skubėti, todėl tarsimės su visais, jokių greitų sprendimų nebus.

Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Surinksime informaciją, bendraujant su visomis sporto federacijomis, gal paaiškės, kad jas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas, tada nesikišime ir gerinsime tik sportininkų iki 18 metų sąlygas. Šiuo metu reikia surinkti visą informaciją ir tik tada daryti sprendimus.

– Kiek svarbu aukšto meistriškumo sportininkams turėti tinkamą sporto medicinos priežiūrą?

– Jeigu nėra traumų, tada nestabdomas sportininko tobulėjimas. Tai paprastas atsakymas. Kai yra tinkama medicinos priežiūra, mityba, nėra traumų, raumenų disbalanso, tai sportininko progresas eina šuoliais į priekį ir jis gali maksimaliai išnaudoti savo kūną. Kai yra traumos, tai stabdo sportininką, kai jų nėra – atsiveria kelias progresui ir ramiam gyvenimui.

– Kada galima tikėtis, kad jūsų turima vizija dėl šalies sporto medicinos galėtų bus įgyvendinta?

– Viziją esu parašęs, kai tik suplauks duomenys ir šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Kalbamės su sporto federacijomis – treneriais, sportininkais, vadovais.

Susėdę prie vieno stalo, norime išgirsti visus – ne tik vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Kai turėsime surinkę informaciją, stengsimės žengti kitus žingsnius. Tokie dalykai greitai nesidaro, padarius skubotus sprendimus, gali tekti juos vėl taisyti, tai norisi nesuklysti, norisi netapti kažkieno priešu, norisi kokybės.

Sukonkretino akcentus

Atsižvelgdamos į tai, kad tarptautinės sporto šakų federacijos tarptautinėse varžybose pradėjo leisti dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, NSA ir ŠMSM papildė balandžio mėnesį teiktas rekomendacijas Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms.

Sportininkams rekomenduojama neprarasti galimybės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

Pabrėžiama, kad Lietuvos sporto šakų federacijos yra savarankiškos nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

Jeigu varžybos yra olimpinės atrankos dalis, Lietuvos sportininkams rekomenduojama dalyvauti šiose varžybose, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nepriėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Nenukentės finansiškai

„Skatiname Lietuvos sportininkus kovoti dėl olimpinių kelialapių, nes pirmiausia reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad prireikus galėtum jos atsisakyti.

Turime tris filtrus – valstybės, sporto šakos federacijos ir sportininko apsisprendimo. Šiuo metu sportininkai rengiasi pagrindinėms varžyboms – siekia olimpinių kelialapių, tad reikia nuspręsti, ar jie nori tęsti tą kovą. Daugelio Lietuvos sportininkų vertybinė pozicija stipri, jie – savo šalies patriotai ir palaiko Ukrainą visais įmanomais būdais. Tačiau sportininkai ir sporto šakų federacijos nori aiškių atsakymų. Todėl ir papildėme ankstesnes rekomendacijas“, – sakė NSA direktorius Mindaugas Špokas.

Pirmiausia reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad prireikus galėtum jos atsisakyti.

 

Sporto šakų federacijoms arba atskiriems sportininkams nusprendus  nedalyvauti tarptautinėse varžybose dėl to, kad jose startuos Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, skirstant lėšas Aukšto meistriškumo sporto programoms sporto šakų federacijoms bus įskaityti ankstesnių tarptautinių varžybų rezultatai ir už juos skiriami balai. Tokiu atveju jos nenukentės finansiškai.

Pasyvumas nepriimtinas

Sporto šakų federacijų atstovai taip pat raginami kreiptis į tarptautinių sporto šakų federacijas ir aktyviai siekti, kad būtų užtikrintas TOK rekomendacijų (nepriklausymas karinėms ir saugumo struktūroms, atitikimas tarptautinių sporto šakų federacijų antidopingo reikalavimams) laikymasis dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patikros, kuriant darbo grupes, duomenų platformas ir kitas priemones.

Kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (dviračių, šiuolaikinės penkiakovės) jau ėmėsi tokių veiksmų, todėl federacijos kviečiamos perimti ir dalytis gerąja patirtimi.

Situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose nuolat kinta, todėl NSA ir ŠMSM skatina nacionalines sporto šakų federacijas operatyviai reaguoti į tarptautinių sporto šakų federacijų sprendimus ir imtis kitų iniciatyvų, kurios šalių agresorių sportininkams išlaikytų užvertą kelią į tarptautines varžybas.

Sportininkams rekomenduojama neprarasti galimybės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

Papildytose rekomendacijose pabrėžiama, kad Lietuvos sporto šakų federacijos yra savarankiškos nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu varžybos yra olimpinės atrankos dalis, Lietuvos sportininkams rekomenduojama dalyvauti šiose varžybose, nes Tarptautinis olimpinis komitetas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Skatiname Lietuvos sportininkus kovoti dėl olimpinių kelialapių, nes iš pradžių reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad galėtum jos atsisakyti. Turime tris filtrus – valstybės, sporto šakos federacijos ir sportininko apsisprendimo. Šiuo metu sportininkai  rengiasi pagrindinėms varžyboms, t. y. siekia olimpinių kelialapių ir reikia nuspręsti, ar jie nori tęsti tą kovą. Daugelio Lietuvos sportininkų vertybinė pozicija stipri, jie yra savo šalies patriotai ir palaiko Ukrainą visais įmanomais būdais. Tačiau sportininkai ir sporto šakų federacijos nori aiškių atsakymų. Todėl ir papildėme ankstesnes rekomendacijas“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Sporto šakų federacijoms arba atskiriems sportininkams, priėmus sprendimą nedalyvauti tarptautinėse varžybose dėl to, kad jose leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, skirstant lėšas Aukšto meistriškumo sporto programoms, sporto šakų federacijoms bus užskaityti ankstesnių tarptautinių varžybų rezultatai ir už juos skiriami balai. Tokiu atveju jos nenukentės finansiškai.

Sporto šakų federacijų atstovai taip pat raginami kreiptis į tarptautinių sporto šakų federacijas ir aktyviai siekti, kad būtų užtikrintas Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijų (nepriklausymas karinėms ir saugumo struktūroms, atitikimas tarptautinių sporto šakų federacijų antidopingo reikalavimams) laikymasis dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patikros, kuriant darbo grupes, duomenų platformas ir kitus įrankius. Kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės ir kt.) jau ėmėsi minėtų veiksmų, todėl federacijos kviečiamos perimti ir dalintis gerąja patirtimi šioje srityje.

Situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose nuolat kinta, todėl Nacionalinė sporto agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skatina nacionalines sporto šakų federacijas operatyviai reaguoti į tarptautinių sporto šakų federacijų priimamus sprendimus bei imtis ir kitų iniciatyvų, kurios šalių agresorių sportininkams išlaikytų užvertą kelią į tarptautines varžybas.