„Kaip artima Lietuvos sąjungininkė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, Turkija svariai prisideda prie Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumo stiprinimo. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Jums už svarbų indėlį siekiant prasmingų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatų. Tvirtai tikiu, kad ir toliau sėkmingai bendradarbiausime įgyvendindami visų mūsų saugumą ir gynybą užtikrinančius kolektyvinius sprendimus“, – teigiama šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą svarbu tęsti visapusišką pagalbą ukrainiečiams iki pat pergalės ir ją pasiekus, o „bendriems saugumo ir gynybos tikslams įgyvendinti labai svarbi yra ir Švedijos narystė NATO“, pranešė Prezidentūra.

Tvirtai tikiu, kad ir toliau sėkmingai bendradarbiausime įgyvendindami visų mūsų saugumą ir gynybą užtikrinančius kolektyvinius sprendimus.

Liepą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Švedija, Turkija ir Aljansas rado bendrą sutarimą, kad Ankara nebeblokuos Stokholmo narystės NATO ratifikavimo proceso.

Turkų prezidentas R. T. Erdoganas šią savaitę pirmadienį Turkijos parlamentui oficialiai pateikė ratifikuoti Švedijos paraišką. Turkija daugiau nei metus blokavo Švedijos narystę Aljanse, argumentuodama, jog Stokholmas nepakankamai stengiasi kovoje su terorizmu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu nacionalinės šventės proga pasveikino Turkijos Didįjį Nacionalinį Medžlisą ir jo pirmininką Numaną Kurtulmusą.

„Prieš 100 metų Turkiją paskelbus respublika buvo padėtas šiuolaikinės Jūsų valstybės pamatas. Tai buvo drąsus ir ryžtingas žingsnis. Šiandienos pasaulio iššūkiai taip pat reikalauja drąsos ir susitelkimo, kad būtų apginta tarptautinė teisė ir demokratija, užtikrintos žmogaus teisės ir tarptautinis stabilumas“, – sakoma parlamento vadovės sveikinime.

„Turkija – svarbi Lietuvos NATO sąjungininkė, todėl neabejojame, kad bendromis pastangomis įgyvendinsime mus vienijančias vertybes“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen sveikinime, kurį paskelbė Seimo Ryšių su visuomene biuras.

„Tai jau dvylikti Viktoro Orbano partijos metai iš eilės, todėl nesistebime išgirdę tokias naujienas. Per šį ilgą laiką matėme visko, tačiau nėra normalu, kad visa vyriausybinė žiniasklaida kaip įsakyta užsipuola profesionalų instituciją“, – kalbėjo žiniasklaidos analitikė Agnes Urban.

Vengrijos vyriausybė buvo suplanavusi keturių dienų trukmės šventę su daugybe koncertų, įvairių pasirodymų ir kitų renginių, skirtų Vengrijos valstybingumo dienai paminėti. Visa tai turėjo baigtis finaliniu šou – didžiausiu Europos fejerverku. Vis dėlto, remiantis sinoptikų prognoze apie lietų ir didelę audros tikimybę, likus vos septynioms valandoms iki renginio, jis buvo atšauktas. Galiausiai šeštadienio vakarą virš Budapešto nebuvo audros ir net lietaus. Vengrijos meteorologai teigė, kad nėra aiškiaregiai ir niekada 100 proc. negali būti tikri, koks bus oras. Jie ragina grąžinti į darbą atleistus kolegas.

„Nacionalinė meteorologijos tarnyba pasielgė teisingai, kai atsižvelgė ne į vieną, o į keturis modelius, iš kurių du prognozavo audros zoną, atkeliausiančią apie 20–21 val., o kiti – dar anksčiau“, – teigė universiteto meteorologijos katedros profesorė Judit Bartholy.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vengrijos opozicija teigia, kad grįžtama į Josifo Stalino laikus. Jie priminė situaciją, kai 1934 metais vyriausiasis sovietų meteorologas buvo suimtas, ištremtas, o vėliau sušaudytas.

„Jau matėme, kad Vengrijos valdžia pasižymi švaistymu ir nekompetencija, bet visiškai apgailėtina, kad ji net nedrįsta prisiimti atsakomybės už savo sprendimus ir bando rodyti pirštais į ekspertus. Būtų puiku, jei jie žinotų skirtumą tarp to, kad gali kilti audra, ir to, kad tikrai kils. Jei šio skirtumo nesupranta, verčiau nebandytų valdyti šalies“, – sakė Vengrijos opozicinės partijos atstovas Bence’as Tordai.

Vengrijos meteorologai sako patiriantys politinį spaudimą ir ragina atlikti nepriklausomą tyrimą.

Pasak prezidento, Lietuva vertina Japoniją kaip strategiškai svarbią Lietuvos ir Europos Sąjungos partnerę ir bendramintę, ginančią ir įgyvendinančią įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir demokratijos vertybes. Tvirtą abiejų šalių draugystės ryšį stiprina kartu puoselėjamas kilnaus Lietuvoje dirbusio Japonijos diplomato, Pasaulio Tautų Teisuolio Čiunės Sugiharos atminimas. Šiemet bus minimas Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių atkūrimo 30-metis.

„Tikiu, kad glaudus bendradarbiavimas, ypač mokslo, sveikatos apsaugos, žaliosios energetikos ir pažangiųjų technologijų srityse, prisidės prie mūsų šalių socialinės ir ekonominės pažangos ir saugumo“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

G. Nausėda, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, Japonijos imperatoriui palinkėjo kuo geriausios sveikatos ir sėkmės darbuose, o Japonijai ir jos žmonėms – taikos ir gerovės. 2022-aisiais Lietuvai ir Japonijai minint dvišalių santykių užmezgimo 100-metį šalies vadovas pakvietė imperatoriškosios šeimos atstovus apsilankyti Lietuvoje.

Pasak G. Nausėdos, Lietuvą ir Šveicariją sieja glaudūs dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, abi valstybės yra bendramintės ir tvirtos partnerės, o tai rodo sutampantis požiūris į esminius tarptautinės darbotvarkės klausimus.

„Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Šveicarijai už įgyvendintą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą, kuria siekta sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, tikiuosi, kad ši programa artimiausiu metu bus atnaujinta. Taip pat išlieka daug erdvės mūsų žmonių bendradarbiavimui mokslo ir kultūros srityse“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Šveicarijos prezidentei ir visiems šalies gyventojams G. Nausėda linki sveikatos, visokeriopos sėkmės ir klestėjimo.

Prancūzijoje kasmet liepos 14-ąją minima Bastilijos paėmimo diena. 1789 m. įsiutusi paryžiečių minia šturmavo Bastilijos kalėjimą, ir ta diena laikoma Prancūzijos revoliucijos pradžia.

Šią dieną Paryžiuje įprastai rengiamas didžiulis įspūdingas karinis paradas. Vietoje tradicinio karinio parado Eliziejaus laukuose šiemet Konkordijos aikštėje rengiama mažesnė ceremonija, kurioje dalyvaus perpus mažiau nei įprastai karių – 2 000.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė į ceremoniją Austrijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Šveicarijos sveikatos apsaugos ministrus. Ministrai pakviesti kaip garbės svečiai, nes koronaviruso pandemijos įkarštyje iš perpildytų ligoninių Prancūzijoje šios šalys priėmė 161 COVID-19 pacientą.

Antradienį E. Macronas taip pat ketina duoti interviu televizijai, kurio metu, kaip tikimasi, prezidentas išdėstys likusių dvejų prezidentavimo metų planus.

„Lietuva ir Australija yra bendramintės – valstybės, remiančios įstatymo viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. Tikiu, kad stiprindami bendradarbiavimą tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu formatu galėsime efektyviai spręsti globalius iššūkius ir prisidėti prie taikos ir stabilumo užtikrinimo visame pasaulyje“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prezidento teigimu, Lietuvą ir Australiją skiria didelis geografinis atstumas, tačiau šalis sieja prekybiniai, akademiniai, kultūriniai, sporto ir turizmo ryšiai, kuriuos ateityje norėtume ir toliau plėtoti.

„Australijos gyventojų vienybė ir tarpusavio palaikymas kovojant su iššūkiais, tarp jų ir stichinėmis nelaimėmis, yra pavyzdys likusiam pasauliui“, – sveikinime rašė šalies vadovas.

„15 metų bendros narystės Europos Sąjungoje ypač suartino mūsų šalis, sutvirtindami dvišalį dialogą ir valstybių darbą Baltijos jūros šalių lygiu, ir atvėrė daug kelių naujam bendradarbiavimui“, – sveikinime sako D. Grybauskaitė.

„Atsakingas požiūris į daugelį svarbiausių šiandienos žemyno darbotvarkės klausimų lemia, kad abiejų valstybių pasitikėjimas, pagarba ir sėkmingas darbas daugelyje sričių ir toliau stiprėja“, – sakoma Prezidentūros paskelbtame sveikinime.

Pasak šalies vadovės, valstybinio dialogo dvasią sėkmingai papildo tvirtėjantys abiejų šalių žmonių ryšiai, verslo, investicijų, mokslo, inovacijų, kultūros, švietimo ir visuomeninio bendradarbiavimo iniciatyvos.

Karališkajai šeimai ir visiems Švedijos gyventojams šalies vadovė palinkėjo puikios šventės, gerovės ir santaikos.

Birželio 6 dieną švedai švenčia savo Nacionalinę dieną, pažymėdami Gustavo Vazos karūnavimą Švedijos karaliumi 1523 metais ir naujos konstitucijos priėmimą 1809 metais.

Pasak D. Grybauskaitės, Afganistano piliečiams, siekiantiems modernios, demokratiškos ir klestinčios valstybės, teko sunkūs ekonominiai ir politiniai iššūkiai, didelė terorizmo grėsmė, tačiau šios šalies žmonės drąsiai prisiėmė atsakomybę už saugią ir taikią savo valstybės ateitį, teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

D. Grybauskaitė išreiškė viltį, kad Afganistanas nestokos ryžto buriant dialogu suinteresuotas visuomenės grupes, kad darbo valstybei matas bus stipriu, žmones telkiančiu ir vienijančiu veiksniu.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad siekiant stabilumo ir ekonomikos augimo šalyje, būtina užtikrinti saugumą, pažaboti terorizmą. Anot D. Grybauskaitės, kaip dar kartą ryžtingai buvo patvirtinta NATO viršūnių susitikime praėjusį mėnesį, remiamos Afganistano pastangos užtikrinti visapusį savo piliečių saugumą, apginti jų teisęs, stiprinti pilietinę visuomenę ir kariuomenę.

Pasak D. Grybauskaitės, dėl šios priežasties Lietuva drauge su NATO sąjungininkais padidino savo indėlį ir karinę paramą Afganistanui. Ir toliau nuosekliai bus remiamos šios šalies žmonių pastangos apsaugoti taiką ir nacionalinę vienybę Afganistane.

Afganistano vadovui ir visiems šalies žmonėms Prezidentė palinkėjo taikos, santarvės ir gerovės.

Sekmadienį vykęs referendumas, kurį organizavo vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų Respublikos – vietos vyriausybė, buvo surengtas nepaisant Bosnijos konstitucinio teismo sprendimo, JAV ir ES nepritarimo bei Serbų Respublikos didžiosios sąjungininkės Serbijos abejonių.

Referendumo dalyviai turėjo nuspręsti, ar Bosnijos serbai sausio 9 d. minės savo „nacionalinę šventę“.

1992 metų sausio 9-ąją Bosnijos serbai paskelbė įkuriantys „Serbijos žmonių respubliką“, duodami pradžią po trijų mėnesių prasidėjusiam 1992-1995 metų pilietiniam karui.

Bosnijos konstitucinis teismas atšaukė referendumą ir paskelbė, kad tokia nacionalinė šventė diskriminuotų musulmonus bosnius ir katalikus kroatus, nes jos data sutampa su Serbijos krikščionių ortodoksų religine švente.

Pasak referendumo organizatorių, pirminiai balsavimo rezultatai rodo, kad 99,81 procentų Serbų Respublikos rinkėjų pritarė šventės išsaugojimui. Referendume dalyvavo 55,7 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, nors dauguma Serbų Respublikoje gyvenančių ne serbų tautybės gyventojų balsavimą boikotavo.

Per 1992-1995 metų karą, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių ir pusė šalies gyventojų virto pabėgėliais, persekiojami bosniai ir kroatai buvo beveik visiškai išstumti iš serbų daugumos teritorijos.

Remiantis Deitono taikos susitarimu, kuris nutraukė Bosnijos karą, šalis buvo padalinta į du pusiau nepriklausomus darinius – Serbų Respubliką bei Musulmonų ir kroatų federaciją.

Po karo sugrįžę bosniai ir kroatai sausio 9-ąją prisimena kaip savo ištrėmimo dieną, tuo tarpu Serbų Respublika dalyvauja religinėse apeigose, leisdami suprasti, kad šis regionas tebėra skirtas tik serbams.

Referendumą organizavęs Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas vėlų sekmadienio vakarą džiaugėsi savo pergale karo laikų Serbų Respublikos sostinėje Palė, kurioje ta proga griaudėjo fejerverkai ir plevėsavo serbų vėliavos.

„Didžiuojuosi... visais, kurie šiandien balsavo. Ir turiu pasakyti – gėda visiems serbams, kurie nepasirodė šiame referendume“, – sakė jis susibūrime, leisdamas suprasti, kad tikėjosi didesnio rinkėjų aktyvumo.

Serbų Respublikos opozicinės partijos sako, kad M.Dodikas sąmoningai surengė referendumą likus savaitei iki vietos rinkimų, taip siekdamas pakurstyti rinkėjų nacionalistines nuotaikas ir nukreipti jų dėmesį nuo korupcijos ir skurdo.

Tokį balsavimą sugalvojo nacionalistas Miloradas Dodikas, vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų Respublikos – lyderis. Jis nepaisė Bosnijos konstitucinio teismo sprendimo, JAV ir ES nepritarimo bei Serbų Respublikos didžiosios sąjungininkės Serbijos abejonių.

Balsuoti referendume turi maždaug 1,2 mln. žmonių. Jie turės nuspręsti, ar Bosnijos serbai sausio 9 d. minės savo „nacionalinę šventę“. Balsavimo apylinkės duris atvėrė 7 val. vietos laiku (8 val. Lietuvos laiku) ir bus atidarytos iki 19 val. (20 val. Lietuvos laiku).

„Atėjau balsuoti, nes kiekviena tauta ir kiekviena valstybė turi turėti savo nacionalinę šventę. Lygiai taip pat serbai privalo turėti savo šventę“, – prie vienos balsavimo apylinkės Serbų Respublikos sostinėje Banka Lukoje sakė 60-metis Vojo Vujakovicius (Vojo Vujakovičius).

Ši data Bosnijoje sukelia skaudžių atsiminimų apie nacionalines aistras, traumą ir kraujo praliejimą. Tą dieną Bosnijoje buvo paskelbta „Serbijos žmonių respublika“, ir tai įvyko likus trims mėnesiams iki 1992-1995 metais vykusios pilietinio karo, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių.

Tarp Serbų Respublikos įkūrėjų buvo ir Radovanas Karadzicius (Radovanas Karadžičius), kuris kovą dėl genocido ir karo metu įvykdytų nusikaltimų žmogiškumui buvo nuteistas kalėti 40 metų.

Bosnijos konstitucinis teismas referendumą atšaukė paskelbdamas, kad tokia nacionalinė šventė būtų neteisėta, nes diskriminuotų kitų tautybių žmones. Tačiau M. Dodikas vis tiek referendumą surengė.

„Respublika rengiasi referendumui. Tai didi diena respublikai ir mūsų žmonėms, – vizito Maskvoje metu penktadienį sakė M. Dodikas. – Turime pademonstruoti savo išdidumą, kad esame demokratiška tauta ir kad turime teisę patys priimti sprendimus.“

Remiantis Deitono taikos susitarimu, kuris nutraukė Bosnijos karą, šalis buvo padalinta į du pusiau nepriklausomus darinius – Serbų Respubliką bei Musulmonų ir kroatų federaciją. Tačiau analitikai pažymi, kad instituciniai ryčiai tarp dviejų darinių yra silpni ir nestabilūs.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad M. Dodiko surengtas referendumas yra žingsnis link Serbų Respublikos nepriklausomybės, kurios siekti jis ne kartą grasino.

Bosnijos musulmonų lyderis Bakiras Izetbegovicius (Bakiras Izetbegovičius) ne kartą kaltino M. Dodiką „žaidimu su ugnimi“. O karo metu buvęs Bosnijos musulmonų kariuomenės vadas Seferas Halilovičius (Seferas Halilovičius) apkaltino M. Dodiką „peržengus raudonąją liniją“.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai mano, kad konfliktas yra vargiai tikėtinas ir kad krizė yra kurstoma siekiant sustiprinti nacionalistų galimybes prieš rinkimus.

Savo ruožtu vietos visuomenė smarkiai palaiko referendumo idėją.

„Mes visi dalyvausime, kad išsaugotume savo laisvę, taiką ir orumą“, – sakė Sarajevo priemiesčio Lukavicos gyventoja pensininkė Vida Kojic (Vida Kojič).