„Taryba nutarė, kad rinksis reguliariai, kartą į ketvirtį, jei reikės – dažniau“, – pirmadienį pasibaigus pirmajam penktadienį sudarytos tarybos posėdžiui sakė T. Godliauskas.

Kalbėdamas apie tarybos sudėtį jis pažymėjo, kad ji apima „platų visuomenės atstovų ratą“: „Turime ir NVO, ir verslo įmonių, ir kariuomenės, Seimo, Vyriausybės atstovus, pagal visuotinumo ir plataus visuomenės įsitraukimo principą“.

T. Godliauskas teigė, jog išskirtos trys prioritetinės sritys – maisto, transporto ir vidaus saugumo, kurioms nuspręsta skirti daugiausiai dėmesio formuojant gerąją praktiką.

„Didžiausią dėmesį diskusijoje nuspręsta skirti trims prioritetinėms sritims, kurios yra susijusios su maistu, transporto ir vidaus saugumu, kurios ėmęsi kaip taryba bandysime formuoti gerąją praktiką. Artimiausiame posėdyje taip pat bus sprendžiama dėl būtinumo dalintis informacija, nes suprantame, kad tiek įmonėms, tiek organizacijoms, tiek valstybės institucijoms svarbu, kad būtų nustatyti veiklos parametrai“, – kalbėjo T. Godliauskas.

Taryba nutarė, kad rinksis reguliariai, kartą į ketvirtį, jei reikės – dažniau.

„Prezidentas neabejoja, kad drauge pavyks tiek išjudinti snaudžiančias institucijas, tiek sukelti plačias visuomenės grupes“, – pridūrė patarėjas.

Tarybos narė, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė teigė, kad NVO vaidmuo šalies gynyboje yra „svarbus ir esminis“, nes šios organizacijos kasdien dirba su žmonėmis ir geriausiai atliepia jų poreikius.

„Nevyriausybinės organizacijos greičiausiai gali sureaguoti, kaip parodė ankstesnės krizės, ir svarbu susidėlioti aiškius žingsnius, aiškias atsakomybes, kaip ir kokiu atveju padėti žmonėms geriausia“, – sakė G. Šavelė.

Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo taryba prezidento Gitano Nausėdos pasirašytu dekretu buvo suformuota praėjusį penktadienį. Šalies vadovas į šią tarybą pakvietė skirtingus valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus.

Pagrindinis tarybos tikslas, pasak šalies vadovo, yra siekti visuotinio dalyvavimo ir įsitraukimo rengiantis valstybės gynybai.

„Visuotinė gynyba yra visų ir kiekvieno piliečio įsitraukimas“, – pranešime spaudai pabrėžė G. Nausėda.

Taryboje dirbs Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė direktorė Kristina Meidė, Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, visuomenininkas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis bei karybos ekspertas Deividas Šlekys.

Į ją taip pat įtraukti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės atstovas Žilvinas Gaubys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Klausiamas, kodėl taryboje nėra Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovo, T. Godliauskas teigė, jog tarybai yra suformuluota 30 strateginių užduočių, ir šias sritis kuruoja skirtingos ministerijos, kurias, esant poreikiui, į tarybos veiklą būtų galima įtraukti laikinai.

„Taryboje ministerijų atstovų nenumatyta, kadangi pats planas numato 30 strateginių užduočių, kuriose dalyvauja įvairios ministerijos, tai mes pasilikome teisę, jeigu reikės, ministerijų atstovus įtraukti į tarybos veiklą, bet ne kaip nuolatinius narius“, – sakė patarėjas.

Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, kurioje bus svarstomas Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimas ir numatytų priemonių bei dalyvių pasirengimas.

Valstybės gynimo taryba šį mėnesį patvirtino Valstybės gynybos planą ir numatė jo vykdymo bei bendradarbiavimo mechanizmus, Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos steigimą.

„Taryba nutarė, kad rinksis reguliariai, kartą į ketvirtį arba kada reikės ir dažniau, Tai pat patvirtino tarybos darbo reglamentą ir nustatė Valstybės gynimo plano vertinimo pažangos rodiklius“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė šalies vadovo patarėjas Tomas Godliauskas.

„Didžiausią dėmesį diskusijoje buvo nuspręsta skirti trims prioritetinėms sritims, kurios yra susijusios su maisto transporto ir vidaus saugumu, kuriose mes kaip taryba bandysime formuoti gerąją praktiką“, – sakė jis.

Į tarybos sudėtį nuspręsta neįtraukti KAM atstovų

Prezidento patarėjas paaiškino ir kodėl į tarybos sudėtį buvo nuspręsta neįtraukti Krašto apsaugos (KAM) ir kitų ministerijų atstovų.

„Taryboje ministerijų atstovų nenumatyta, kadangi pats planas iš savęs numato 30 strateginių užduočių, kuriose dalyvauja įvairios ministerijos ir turi tam tikrą lyderystę, ypatingai tam tikrų valstybėje gynybą remiančių užduočių vykdyme“, – sakė šalies vadovo patarėjas Tomas Godliauskas.

„Mes pasilikome teisę, jeigu reikės, ministerijų atstovus įtraukti į tarybos veiklą bet ne kaip nuolatinius narius“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas akcentavo komendantūrų pasirengimo svarbą

Savo ruožtu Nacionalinei visuotinės gynybos koordinavimo taryboje dalyvavęs Seimo Nacionalinio ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino posėdžio metu kėlęs karo komendantūrų pasirengimo klausimą.

„Akcentavau, kad reikia iš anksto ruoštis. Ukrainoje prireikė trijų mėnesių, kad nusistovėtų civilinė karinė administracija. Mes prabangos tokios neturime, mes turime ruoštis iš anksto. Todėl tiek parengtasis rezervas, kuris pagal idėją turėtų priklausyti komendantūroms, tiek komendatiniai šauliai, koviniai asmenys turėtų būti organizuojami iš anksto: patikrinti, apmokyti savo regionuose“, – Eltai po posėdžio sakė L. Kasčiūnas.

Parlamentaras tikina susidaręs įspūdį, kad Prezidentūra ji viziją palaiko.

„Man susidarė įspūdis, kad jis (prezidentas – ELTA) supranta, ką aš norėjau pasakyti ir jaučiau palaikymą, iš jo patarėjų komandos, manau, kad irgi yra ta kryptis, tai, manau, kad kažkokį sprendimą rasime“, – sakė jis.

G. Šavelė: nevyriausybinio sektoriaus įtraukimas į visuotinę gynybą yra esminis

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos direktorė Gaja Šavelė pabrėžė, kad krizių metu itin svarbu užtikrinti sąveiką tarp NVO ir valstybės institucijų.

„Nevyriausybinio sektoriaus įtraukimas į visuotinę gynybą yra labai svarbus ir esminis. Nevyriausybinės organizacijos dirba kasdien su žmonėmis, skirtingais klausimais, atliepia jų poreikius ir geriausiai, greičiausiai gali sureaguoti – ką parodė ir ankstesnės krizės“, – po posėdžio žurnalistams teigė G. Šavelė.

„Dėl to sėdėjimas prie bendro stalo su valstybinių institucijų atstovais, su verslu ir mokslo atstovais suteikia galimybes susidėlioti aiškius žingsnius – ką mes turėtume daryti, (kokios yra – ELTA) aiškios atsakomybės ir sąveika, kokiu atveju ir kaip geriausiai padėti žmonėms“, – tvirtino ji.

Šaulių sąjungos vadovas: buvo skiriama per mažai dėmesio viešojo sektoriaus įtraukimui

Tuo metu Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis pripažino – anksčiau sąveikos tarp viešojo sektoriaus, verslo ir pilietinį pasipriešinimą ugdančių organizacijų trūko. Todėl, pasak jo, ateityje bus siekiama bendradarbiavimą glaudinti.

„Mes konstatavome, kad buvo galbūt per mažai dėmesio kreipta į viešojo sektoriaus, verslo ir visuomenininkų apsijungimą, pasigesdavome viso to per pratybas. Ateityje ruošiamės tas klaidas ištaisyti“, – kalbėjo L. Idzelis.

Taip pat, pasak Šaulių sąjungos vado, posėdyje aptartas tiek ginkluoto, tiek neginkluoto pasipriešinimo formos. L. Idzelis nurodė, kad Šaulių sąjunga tęs jau pradėtus mokymus piliečiams, o nuo kitų metų balandžio startuos kursai apie hibridines atakas ir pilietinio pasipriešinimo organizavimą.

„Pradėsime vykdyti tam tikrus kursus – įkurta ir mobilizacijos mokykla, kur galima susipažinti su pilietinio pasipriešinimo pradžiamoksliu, algoritmais, taip pat mobilizacija, priimančios šalies parama“, – kalbėjo šaulių vadas.

„Nuo balandžio 1 d. turėtų startuoti dar keli dienos trukmės kursai: pasipriešinimo kursas, kur būtų šnekama apie hibridines grėsmes, orientuotas į pasipriešinimo vadovus, taip pat į įmonių vadovus, ir kitas kursas – kaip organizuoti pilietinį pasipriešinimą“, – aiškino jis.

L. Idzelis taip pat pridūrė, kad, kalbant apie ginkluotą pasipriešinimą, piliečiai turėtų ne tik baigti specialius kursus, bet ir sudalyvauti Šaulių sąjungos rengiamose pratybose.

ELTA primena, kad po pastarojo Valstybės gynimo tarybos (VGT), kuriame buvo patvirtintas Valstybės gynimo planas, prezidentas subūrė Nacionalinę visuotinės gynybos komisijos koordinavimo tarybą.

Taryboje be paties šalies vadovo veikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, Lietuvos kariuomenės atstovas Žilvinas Gaubys, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, Lietuvos Raudono Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė, Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, karybos ekspertas Deividas Šlekys ir žurnalistas, Nacionalinio savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.

Šalies vadovas į šią tarybą pakvietė skirtingus valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus, pranešė Prezidentūra.

Taryboje dirbs Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė direktorė Kristina Meidė, Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, visuomenininkas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis bei karybos ekspertas Deividas Šlekys.

Į ją taip pat įtraukti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Taryboje dirbs ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės atstovas Žilvinas Gaubys bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Siekiame, kad skirtingų valstybės ir visuomenės dalyvių įsitraukimas ir ekspertizė padėtų ne tik įtraukti, šviesti, bet ir užtikrinti atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai.

„Valstybės gynybos plane įtvirtintas visuotinės gynybos principas numato, kad karinių ir civilinių valstybės institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės sąveika, pasirengimas ir dalyvavimas kartu yra būtina sąlyga besąlygiškai gynybai įgyvendinti. Siekiame, kad skirtingų valstybės ir visuomenės dalyvių įsitraukimas ir ekspertizė padėtų ne tik įtraukti, šviesti, bet ir užtikrinti atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – teigia G. Nausėda.

Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, kurioje bus svarstomas Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimas ir numatytų priemonių bei dalyvių pasirengimas.

Valstybės gynimo taryba šį mėnesį patvirtino Valstybės gynybos planą ir numatė jo vykdymo bei bendradarbiavimo mechanizmus, Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos steigimą.