Projektą inicijavo Kultūros ministerija, kai joje dirbo I. Veliutė, jį įgyvendina Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Kaip nurodo biblioteka, I. Veliutė koordinuos „kultūrinės edukacijos plėtros veiklas“ projekte, kuriuo siekiama patobulinti Kultūros paso paslaugas ir sukurti specialią administravimo platformą.
Buvusi viceministrė BNS teigė, kad dirbdama ministerijoje prie projekto rengimo neprisidėjo, nes tai nebuvo jos kuruojama sritis.
Ji pripažino, kad būdama viceministrė bendradarbiavo su Nacionaline biblioteka ir kitomis ministerijai pavaldžiomis įstaigomis kaip ir visa buvusi ministerijos vadovybė.
Daugiau buvusių ministerijos darbuotojų
Be viceministrės su projektu „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ dirba ir buvusi ministro Mindaugo Kvietkausko patarėja Gabija Čepulionytė bei Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.
G. Čepulionytė koordinuos „kultūrinės edukacijos intervencijas“, o J. Mikulevič bus atsakinga už viešuosius ryšius.
J. Mikulevič po darbo ministerijoje taip pat įsidarbino ministerijai pavaldžiame Lietuvos kino centre ir ten vadovauja Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriui. Šiam centrui vadovauja buvęs ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.
Už projekto įgyvendinimą atsakinga bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė informavo BNS, kad buvusios ministerijos darbuotojos įdarbintos šių metų sausį, su jomis sudarytos terminuotos darbo sutartys.
Ji taip pat teigė, kad I. Veliutė, G. Čepulionytė ir J. Mikulevič projekte įdarbintos pagal kompetencijas ir patirtį.
„Darbuotojos buvo įdarbintos į nekonkursines pareigybes vadovaujantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų atrankos tvarkos aprašu, įvertinus kandidatų kompetencijas ir profesinę patirtį“, – teigė G. Čistovienė.
Klausimų kilo Seimo komitetui
Šią savaitę projektas pristatytas ir Seimo Kultūros komitete, jo nariams kilo klausimų dėl galimo etikos pažeidimo.
„Aš tik noriu paklausti, ar tame projekte nėra kokių nors buvusių politinio pasitikėjimo pareigūnų, ministerijos darbuotojų? Ar tai nėra užslėpta forma koks nors savo įtakos arba darbo kultūros srityje pratęsimas?“ – klausė komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
„Kas dirba šitame projekte? Kokia pinigų suma skiriama atlyginimams?“, – pridūrė jis.
Parlamentaras buvo informuotas, kad prie projekto dirba buvusi viceministrė I. Veliutė, tačiau tikslesnis projekto darbuotojų sąrašas komitete neatskleistas.
Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys teigė žinantis situaciją.
„Taip, turime tokią situaciją, kad prie šio projekto randame tris asmenis, iš kurių buvo politinio pasitikėjimo, vienas – ne, bet akivaizdu, kad jie tame projekte dalyvauja“, – teigė S. Kairys.
Situaciją aiškinasi ir etikos sargai
Vyriausiosioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) dėl I. Veliutės įsidarbinimo bibliotekoje yra gavusi pranešimą, šiuo metu renkama informacija, tačiau tyrimas dar nėra pradėtas.
„Komisija yra gavusi pranešimą dėl buvusio viceministrės I. Veliutės ir pranešime teigiama, kad viena iš jos kuruojamų sričių dar pernai gruodį buvo bibliotekų veikla, o šiuo metu ji dirba Nacionalinėje bibliotekoje“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.
„Keliamas klausimas dėl vadinamojo atvėsimo laikotarpio“, – pridūrė ji.
VTEK atstovės teigimu, apie situaciją pranešęs asmuo taip pat svarsto, kad I. Veliūtė galėjo susikurti sau darbo vietą.
„Pranešime taip pat teigiama, kad buvusi viceministrė galbūt susikūrė sau darbo vietą, nes koordinuoja projektą, kuris buvo sukurtas buvusios Vyriausybės kaip vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų, bet pranešimą pateikęs asmuo teigė nežinantis, kiek tiesiogiai buvusi viceministrė buvo įsitraukusi į to projekto rengimą“, – tvirtino VTEK atstovė.
Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu Kultūros ministerijos paprašyta papildomų dokumentų, klausimą etikos sargai ketina svarstyti kitą savaitę.
„Komisija paprašė Kultūros ministerijos pateikti papildomos informacijos apie pranešime nurodytas aplinkybes ir tą klausimą nagrinės kitą savaitę posėdyje“, – kalbėjo E. Ivanauskaitė.
VTEK atstovės teigimu, reikalavimus vienus metus „atvėsti“ taikomas, jeigu „asmuo per pastaruosius vienus savo darbo metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl veiklos priežiūros ar kontrolės, finansavimo ar turto to juridinio asmens, kuriame ketina dirbti“.
Nacionalinės bibliotekos atstovė G. Čistovienė sakė, kad nė viena iš buvusių ministerijos darbuotojų prie projekto kūrimo neprisidėjo.
„Mūsų žiniomis, nė viena iš išvardytų darbuotojų Kultūros ministerijoje tiesiogiai nebuvo atsakingas už kultūrinių edukacijų kuravimą ir DNR veiksmo koncepcijų kūrimą bei lėšų skyrimą, t. y. projekto tikrai nekūrė“, – sakė Nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė.
„Ne mano atsakomybių sritis“
Buvusi viceministrė I. Veliutė BNS teigė prie projekto rengimo neprisidėjusi, nes tai buvo ne jos atsakomybių sritis.
„Nedirbau nei dėl pačios koncepcijos kūrimo, nei prie finansavimo gavimo ir nepriėmiau sprendimų dėl įstaigos, kurioje bus įgyvendintas projektas, pasirinkimo. Tai buvo ne mano atsakomybių sritis. Šiuo metu pareigos tikrai ne vadovaujančios, o su buvusių mano, kaip viceministrės, atsakomybių sritimi iš esmės nesusijusios“, – teigė ji
I. Veliutė tvirtino, kad dirbdama ministerijoje glaudžiai bendradarbiavo su visomis be išimties ministerijai pavaldžiomis įstaigomis, tarp jų – ir Nacionaline biblioteka, tačiau tą darė visa buvusi ministerijos vadovybė.
„Galiu tik priminti, jog nacionalinių įstaigų veikla yra labai kompleksiška, jos dirba su visa ministerijos vadovybe ir specialistais, priklausomai nuo sprendžiamo klausimo, o nacionalinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldus kultūros ministrui“, – teigė buvusi viceministrė.
„Aš, kaip ir visa buvusi ministerijos vadovybė, glaudžiai bendradarbiavome su visomis be išimties Kultūros ministerijos pavaldumo įstaigomis, tarp jų – ir Nacionaline biblioteka, kitaip būtų neįmanoma pergyventi pirmojo karantino ir sukurti naujos teisinės bazės, kad įstaigos galėtų kiek įmanoma sklandžiau veikti“, – pridūrė ji.
Viceministrė ministerijoje kuravo kultūros paveldo ir atminties institucijų politikos, kultūros turinio skaitmeninimo ir sklaidos klausimus.
I. Veliutė taip pat teigė, kad turima patirtis ir kompetencijos leis kokybiškai prisidėti prie vykdomo projekto.
„Neabejoju, jog turimomis kompetencijomis ir turima patirtimi projektų bei rizikų valdymo srityje galiu prisidėti prie kokybiško kultūrinės edukacijos platformos modernizavimo, tai svarbiausia priežastis, dėl ko sutikau jame dirbti, tikiuosi, jog tai įvertins ir ministerijos vadovybė“, – tvirtino buvusi viceministrė.
Ji sakė jautriai vertinanti viešųjų ir privačių interesų konfliktus, tačiau priminė, kad VTEK dėl jos elgesio tyrimo dar nepradėjo.
„Iki šiol manęs niekas apie jokį tyrimą oficialiai neinformavo, todėl prašyčiau elgtis diskretiškai ir nedaryti skubotų išvadų (...) Nebesu viešas asmuo“, – sakė I. Veliutė.
Projekto derinimas užtruko
G. Čistovienės teigimu, minėtas projektas turėjo prasidėti pernai rugsėjį, tačiau „dėl užsitęsusio tarpinstitucinio sutarties derinimo“ sutartis pasirašyta tik praėjusių metų pabaigoje.
Bibliotekos atstovės teigimu, dėl neapibrėžtos projekto pradžios, komandos formavimas užtruko, tačiau buvo suorganizuotas „atrankinis kandidatų susitikimas“.
„Labiausiai kompetencijas atitinkantys kandidatai buvo pakviesti dirbti projekte, atsižvelgiant į turimas patirtis projektų ir rizikų valdyme“, – teigė G. Čistovienė.
Anot jos, nusikėlus sutarties pasirašymui dalis kviestų kandidatų dirbti projekte atsisakė, todėl atlikta pakartotinė atranka.
„Iš viso atrankoje dalyvavo 16 pretendentų, iš kurių septyni praėjo. Visi šiuo metu projekte dirbantys darbuotojai yra aukštos ir tokio lygio projektui suvaldyti būtinos kompetencijos“, – sakė bibliotekos atstovė.
Pasak jos, tokio lygio projektui reikalingi profesionaliausi specialistai, kurie turėtų reikiamos patirties, nes projektą reikia įgyvendinti iki šių metų pabaigos.
„Projektas labai rizikingas dėl veiklų apimčių ir trumpo įgyvendinimo laikotarpio – iki šių metų gruodžio 31 dienos. Dėl projekto kompleksiškumo nėra laiko mokytis, būtina iš karto veikti“, – tvirtino G. Čistovienė.
„Bet kuris patyręs projektų vadovas patvirtintų, kad tokio lygio projektui reikalingi patys profesionaliausi, turintys pakankamai vadybos patirties kultūros ir švietimo politikos sektoriuje“, – pridūrė ji.
Kultūros edukacijos sistemos modernizavimo projektu siekiama tobulinti Kultūros paso programą ir sukurti kultūrinės edukacijos administravimo platformą, kuria naudojantis būtų teikiamos Kultūros paso paslaugos.
Projektas yra Ateities ekonomikos DNR plano dalis, tam numatyta 2,5 mln. eurų. Tai – daugiau nei pusė tiek, kiek suplanuota visai Kultūros paso programai. Jai šiemet skirta 4 mln. eurų.
