„Institucijoms buvo pavesta pateikti pasiūlymus priemonėms, kurios mažintų grėsmes, kylančias dėl to, kad labai daug lietuvių ir baltarusių juda per sieną pirmyn ir atgal. Iš esmės komisija konsoliduotai vertins ir svarstys šias priemones“, – Eltai teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

Eltos žiniomis, tarp pasiūlymų gali būti ir dar vieno ar kelių pasienio kontrolės punktų uždarymo klausimas. Visgi, paprašytas pakomentuoti šią informaciją, D. Buta, nuo atsakymo susilaikė.

„Pasiūlymų yra įvairių, jeigu rytoj bus kažkokie sprendimai priimti, mes apie juos pranešime“, – teigė jis.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio Lietuvoje laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.

Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.

A. Bilotaitė vasaros pabaigoje užsiminė apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktų uždarymo. Visgi tuomet politikė teigė, kad šie svarstymai nėra formalūs.

Praėjusių metų lapkritį apie keturių iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų uždarymą pranešė ir Suomija. Po šio Suomijos sprendimo Estija ir Norvegija taip pat pareiškė neatmetančios tokios galimybės.

„Šiandien Nacionalinė saugumo komisija išklausė Nacionalinio krizių valdymo centro pateiktą saugumo situacijos Lietuvos-Baltarusijos pasienyje indikatorių sistemos duomenų ataskaitą“, – pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), nurodydamas, kad šie indikatorių sistemos duomenys NSK posėdžiuose aptarinėjama reguliariai.

„Įvertinus saugumo tarnybų informaciją, sutarta, kad šalies institucijos artimiausiu metu pateiks pasiūlymus dėl priemonių, mažinančių transporto ir keleivių, vykstančių per sieną su Baltarusija, srautus“, – nurodo NKVC.

Kitą NSK posėdį numatoma šaukti sausio mėnesį – jame ir turėtų būti pristatytas parengtas priemonių sąrašas, įvertintas jų poveikis.

ELTA primena, kad Lietuva saugumo situaciją pasienyje su Baltarusija vertina remiantis NKVC ir šių metų rugsėjį NSK patvirtinta indikatorių sistema. Ji apima grėsmių ir rizikų vertinimą plačiame spektre, pvz. karinio pobūdžio grėsmės, Baltarusijos žvalgybos ir specialiųjų tarnybų veikla, informacinės atakos prieš Lietuvą ir kt.

Dėl Lietuvos atsako priemonių įgyvendinimo, atsižvelgus į objektyvius indikatorius, NSK, siūlanti sprendimus priimti Ministrų kabinetui.

Saugumo sumetimais Nacionalinio saugumo komisija svarsto daliai Lietuvos piliečių drausti vykti į Rusiją ir Baltarusiją.

„Taip, tai bus sprendimas, kuris apribos veiklą, dėl kurios, na, man, kaip rezervo pareigūnui, kaip valstybės tarnautojui, yra gėda, kolektyvinė gėda, kad mes dar turime kolegų valstybės institucijoje, vienaip ar kitaip forma susietų su institucijomis, ar valstybės tarnautojų, ar darbo sutartininkų, ar pareigūnų priesaiką davusių, mes turime asmenų Lietuvoje, kurie vis dar, nepaisant visų raginimų, vyksta į Baltarusijos teritoriją, dėl tokių priežasčių – turizmas ar apipirkimas“, – LRT laidoje „Svarbi valanda“ trečiadienį sakė K. Budrys.

Pasak K. Budrio, valstybės tarnautojų keliones į Baltarusiją reikia užkardyti.

„Jeigu tai nepavyko per tiek metų....nuoseklūs raginimai nuo  2014 metų: nevykite  ten, nes ten sau sukeliate grėsmę, savo aplinkiniams, sukeliate grėsmę ir valstybei. Jeigu tai neveikia, turime eiti griežtesnėmis priemonėmis, kurios leistų su žmonėmis, bet jau iš valstybės institucijų, atsisveikinti. Dėl valstybės tarnautojų ir kurie saugo mūsų paslaptis, mes turime būti griežti“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas per spaudos konferenciją po komisijos posėdžio trečiadienį sakė, kad norima tokius ribojimus nustatyti ne tik valstybės tarnautojams, kariams, pareigūnams, bet ir asmenims, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Antras Nacionalinio saugumo komisijos klausimas buvo apsvarstyti galimybę riboti valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams vykti į Rusiją, Baltarusiją dėl iškylančių ir tebesitęsiančių rizikų, su kuriomis, matome, mūsų piliečiai susiduria tiek sienos kirtimo procedūrose, tiek paskui būnant tose valstybėse“, – sakė V. Vitkauskas.

Anot Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo, tie asmenys yra „gana patrauklūs taikiniai žvalgybos tarnyboms“.

Jo duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių Lietuvoje turi leidimus dirbti su slapta ar visiškai slapta informacija, iš jų į Baltarusiją ar Rusiją keliauja tik dešimtys.

Pasak jo, minėtas draudimas būtų įgyvendinimas numatant sankcijas to nepaisantiems asmenims.

Svarstoma siūlyti keisti Valstybės paslapčių įstatymą, įtvirtinant galimybę atimti iš asmens leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jeigu jis išvyko į Rusiją ar Baltarusiją, negavęs institucijos vadovo leidimo.

Patobulintą projektą Nacionalinio saugumo komisija ketina svarstyti rugsėjo mėnesį.

V. Vitkausko duomenimis, šiemet į Baltarusiją vyko 255 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai – 430 tūkstančiai.

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra rekomendavęs Lietuvos gyventojams vengti kelionių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją, argumentuodamas pastaraisiais metais padažnėjusiais verbavimo atvejais.

Pareigūnai teigia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Apklausų metu renkama informacija apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bandoma išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.

Pranešama, kad apklausose pasitelkiamas šantažas, psichologinis spaudimas, Lietuvos piliečiai verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

„Šiandien buvo pristatytas pats projektas ir Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui“, – po posėdžio sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Artimiausiu metu (planas – BNS) pateks į Vyriausybės darbotvarkę ir labai tikimės, kad turint šį pritarimą mes patvirtinsime priemonių planą“, – pridūrė jis.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

„Plano tikslas – įgyvendinti nacionalinio saugumo darbotvarkę, susijusią su piliečių rengimu pilietiniam pasipriešinimui, kur keliamas tikslas – kurti atsparesnę, stiprios pilietinės valios visuomenę, turinčią žinių ir įgūdžių pilietinam pasipriešinimui“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Strategija numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Anot viceministro, planas stiprins komunikaciją tarp valstybės institucijų ir visuomenės.

„Pagrindinės priemonės: tai yra tiek atskirų nuotolinių platformų sukūrimas, kur bus organizuojami mokymai pilietinio pasipriešinimo, mobilizacijos klausimais, civilinės saugos, pasirengimo ekstremalios situacijoms klausimais“, – sakė viceministras.

„Taip pat pilietinės pasirengimo tarnybos sudarymas, kur galės prižiūrėti ir įsitraukti į priemonių įgyvendinimą nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos piliečiai“, – teigė Ž. Tomkus.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai. Plane nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Ž. Tomkaus teigimu, tikimasi, jog įgyvendinant strategiją suaugusių šaulių padaugės iki 10 tūkstančių.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

„Įgyvendinus priemones apie 50 tūkst. gyventojų padidins kompetencijas dezinformacijos ir kibernetinio saugumo klausimais, daugiau nei 100 tūkst. įgis žinias apie pilietinį pasipriešinimą ir mobilizaciją“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Dalis politikų kritikavo Vyriausybę, kad pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas rengiamas pernelyg ilgai.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas per spaudos konferenciją po komisijos posėdžio trečiadienį sakė, kad norima tokius ribojimus nustatyti ne tik valstybės tarnautojams, kariams, pareigūnams, bet ir asmenims, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Antras Nacionalinio saugumo komisijos klausimas buvo apsvarstyti galimybę riboti valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams vykti į Rusiją, Baltarusiją dėl iškylančių ir tebesitęsiančių rizikų, su kuriomis, matome, mūsų piliečiai susiduria tiek sienos kirtimo procedūrose, tiek paskui būnant tose valstybėse“, – sakė V. Vitkauskas.

„Įvyko gana išsami ir atvira diskusija, nuspręsta tobulinti mūsų teisinį reglamentavimą ir neapsiriboti tik pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kariais, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, bet šiek tiek pažiūrėti į klausimą plačiau“, – teigė jis.

Įvyko gana išsami ir atvira diskusija, nuspręsta tobulinti mūsų teisinį reglamentavimą ir neapsiriboti tik pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kariais, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, bet šiek tiek pažiūrėti į klausimą plačiau.

Anot Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo, tie asmenys yra „gana patrauklūs taikiniai žvalgybos tarnyboms“.

Jo duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių Lietuvoje turi leidimus dirbti su slapta ar visiškai slapta informacija, iš jų į Baltarusiją ar Rusiją keliauja tik dešimtys.

„Sprendimas yra patobulinti reglamentavimą, kad apimtume daugiau žmonių, ir tokiu būdu apsaugotume tiek valstybės paslaptis, tiek tuos pačius asmenis, nes jie yra būtent pagrindiniai taikiniai slaptųjų tarnybų, kurios yra nusitaikę į mūsų piliečius“, – tvirtino V. Vitkauskas.

Pasak jo, minėtas draudimas būtų įgyvendinimas numatant sankcijas to nepaisantiems asmenims.

Svarstoma siūlyti keisti Valstybės paslapčių įstatymą, įtvirtinant galimybę atimti iš asmens leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jeigu jis išvyko į Rusiją ar Baltarusiją, negavęs institucijos vadovo leidimo.

„Tai būtų leidimo atėmimas ir automatiškai darbo praradimas. (...) Bet eitų kalba ir apie atskirų institucijų vidaus tvarkų keitimus, kur būtų griežta rekomendacija nevykti, kaip dabar turime kariuomenėje“, – aiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.

Jo teigimu, nuslėpti išvykimo neįmanoma, išaiškinti tokius asmenis nebūtų sudėtinga.

Patobulintą projektą Nacionalinio saugumo komisija ketina svarstyti rugsėjo mėnesį.

V. Vitkausko duomenimis, šiemet į Baltarusiją vyko 255 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai – 430 tūkstančiai.

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra rekomendavęs Lietuvos gyventojams vengti kelionių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją, argumentuodamas pastaraisiais metais padažnėjusiais verbavimo atvejais.

Pareigūnai teigia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Apklausų metu renkama informacija apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bandoma išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.

Pranešama, kad apklausose pasitelkiamas šantažas, psichologinis spaudimas, Lietuvos piliečiai verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Bendrovė pranešė, jog dėl konkursą laimėjusios „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ į komisiją kreipėsi lapkričio 10 dieną ir paprašė įvertinti įmonės atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Pasak LTG Verslo saugumo vadovo Rolando Šlepečio, nors naujojo tilto per Nerį pirkimo procedūros baigtos, tačiau sutartis dar nepasirašyta Ji gali būti pasirašyta tik gavus komisijos pritarimą.

„Komisijai pateiktos visos LTG žinomos rizikos, tarp kurių ir ispanų įmonės sąsajos su Kinija“, – pranešime sakė jis.

Pasak R. Šlepečio, LTG grupės įmonės vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame nėra numatyta, kad paslaugų teikėjas negali dalyvauti konkurse, pavyzdžiui, dėl akcininkų struktūros.

„Viešuosiuose pirkimuose svarbiausias kriterijus – ekonominis naudingumas. Įmonė laimėjo konkursą, nes pasiūlė mažiausią kainą – 62,5 mln. eurų. Projektas gavo didžiausią balų skaičių – 100. Dabar jau Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas nulems kas bus naujo geležinkelio tilto per Nerį rangovas. Mes atsakingai vykdysime komisijos sprendimą“, – teigė R. Šlepetys.

LTG į vyriausybinę komisiją kreipėsi, nes sandorio vertė viršija 10 proc. praėjusių finansinių metų metinių „LTG Infra“ pajamų bei sandorio šaliai būtų suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“.

Naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

Skelbta, jog komisija ketvirtadienį turėtų apsispręsti, ar ispanų įmonė atitinka saugumo kriterijus.

LRT radijas trečiadienį pranešė, jog sutartį dėl tilto statybų „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo pasirašyti su Ispanijos bendrove „Puentes y Calzadas Infraestructuras“, kurios du trečdalius akcijų pernai įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“.

Taip pat nurodoma, kad „China Road and Bridge Corporation“ valdo stambi Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“, kuriai praėjusių metų rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.

Kaip posėdyje sakė ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis, ši komisija būtų „papildomas įrankis įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos sprendimus vyriausybiniu lygmeniu“.

„Dabar mes turime dar galiojančią krizių komisiją (Krizių valdymo komitetą), bet norėdami išplėsti ir labiau koordinuoti institucijų veiklą, mes siūlome sudaryti Nacionalinio saugumo komisiją, papildant prezidentės atstove, taip pat žvalgybos tarnybų vadovais: tiek Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu, tiek Valstybės saugumo departamento vadovu. Komisija dirbtų britiškuoju modeliu, tai yra ne tik kriziniu atveju, bet ir susirinktų nuolatiniu režimu“, – aiškino jis.

Komisiją sudarys ministras pirmininkas, krašto apsaugos, ūkio, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriai, prezidento patarėjas, Vyriausybės kancleris.

Anot premjero patarėjo, ši komisija ateityje turėtų visiškai pakeisti Krizių valdymo komitetą, bet tam dar reikės įstatymo pataisų.

„Ši komisija yra dalis krizių valdymo mechanizmo, ji skirta tiek pasirengimui, tiek greitam atsakui koordinuoti besivystant krizinei situacijai“, – BNS sakė ministro pirmininko patarėjas vidaus politikos ir nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis.

Vyriausybės kanceliarija pirmadienį užregistravo nutarimo projektą dėl komisijos steigimo. Jam turės pritarti Ministrų kabinetas.

Pasak A.Pikžirnio, komisija kuriama remiantis užsienio valstybių patirtimi, kai Vyriausybės lygiu integruotai koordinuojamas pasirengimas galimiems įvykiams, turintiems didelę reikšmę valstybės saugumui bei jos gyventojų gerovei.

Jo teigimu, tokios komisijos reguliariai renkasi į posėdžius, skirtus atskirų sektorių pasirengimui krizinėms situacijoms, o tokiai situacijai susikūrus susirenka per greičiausiai įmanoma laiką.

Ši komisija ne rečiau kaip kartą per mėnesį susipažins su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, taip pat teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl svarbiausių šalies saugumo klausimų.

Komisiją turėtų sudaryti ministras pirmininkas, krašto apsaugos, ūkio, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, prezidento patarėjas ir Vyriausybės kancleris.

A.Pikžirnis teigė, kad Vyriausybės kanceliarijoje taip pat bus kuriamas Krizių valdymo biuras.

Šis biuras bus skirtas „Nacionalinio saugumo komisijos veiklos aptarnavimui ir integruoto situacijos vaizdo pateikimui sprendimų priėmėjams“, sakė premjero patarėjas.

„Nacionalinio saugumo komisija, kaip ir Krizių valdymo biuras, savo veiklą pilnu pajėgumu turi pradėti įsigaliojus naujai Vyriausybės struktūrai“, – nurodė jis.

Prie Vyriausybės sukurti Krizių  valdymo centrą premjeras Saulius Skvernelis žadėjo dar žiemą, vos tapęs ministru pirmininku. Anot jo, dabar tokios institucijos nėra, todėl pasitaiko, kad sprendimų priėmėjai laiku negauna būtinos informacijos, nesulaukia specialistų siūlymų dėl būtinų sprendimų.