Pasak centro vadovo Antano Matusos, lėšos, kurios turėtų būti skirtos atostogoms, turėtų būti „pririštos“ prie konkretaus mėnesio, kada tos atostogos buvo sukauptos.

„Tarkime, darbuotojas vieną mėnesį uždirbo 1000 eurų, kitą mėnesį 2000 eurų, ir visada kyla klausimas, kaip eiti atostogų, kad jie būtų didesni. Kad būtų sąžininga tiek darbuotojų, tiek darbdavio atžvilgiu, būtų galima tiesiog pabandyti perskaičiuoti“, – LNK sakė A. Matusa.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija su tokia pinigų skaičiavimo tvarka sutiktų, tačiau prieštarauja jų išmokėjimo tvarkai, esą kaupiant atostogų pinigus dauguma darbuotojų rizikuoja ir nukenčia. Pasak asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės, atostogų pinigai galėtų būti mokami kartu su atlyginimu.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, taupyti atostogoms kas mėnesį dauguma nesugebėtų, o siūloma pinigų išmokėjimo tvarka naudinga tik darbdaviui.

Šiuo metu, pagal darbo kodeksą, kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Centras pranešė, kad konkursą laimėjęs A. Matusa oficialiai jam pradės vadovauti antradienį.

Finansų ministerija naujojo centro vadovo konkursą paskelbė balandžio viduryje, jame dalyvavo vienintelis A. Matusa.

Finansų ministerijos skaičiavimais, centras leis valstybei sutaupyti 40 mln. eurų. Ateityje numatoma centralizuoti daugiau bendrųjų funkcijų, įtraukiant teisines paslaugas, viešuosius pirkimus ir dokumentų valdymą.

Patalpos pagal panaudos sutartį priklauso valstybei nuosavybės teise, šiuo metu patikėjimo teise jas valdo valstybės įmonė Turto bankas.

Kaip teigia Finansų ministerija, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras nuo liepos 3 d. centralizuotai atliks 142-ų valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, jame įsteigta 380 pareigybių.

Dalis Centro darbuotojų nuo liepos 3-iosios dirbs įstaigose, kurių buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Tačiau daliai Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų - pirmajame etape apie 40-čiai darbuotojų - veiklai vykdyti reikalingos administracinės patalpos.

Patalpose veiklą vykdys Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro administracijos padaliniai, Buhalterinės apskaitos departamento ir Personalo administravimo departamento vadovai ir patarėjai, taip pat likusi dalis buhalterių ir personalo administratorių, kurie centralizuotai funkcijas atliks tų įstaigų, kurių darbuotojai nepereina dirbti į Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą.

Nutarimo projekte nurodomose patalpose nuo liepos 3 d. taip pat numatyta įsteigti pagalbos vartotojams padalinį, kuriame dirbs 4-5 darbuotojai, o nuo šių metų rudens pradėti koordinuoti pagalbos atleidžiamiems valstybės įstaigų darbuotojams programą, todėl atsiras poreikis papildomoms 10-15 darbo vietų.

„Taigi, įvertinus Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro žmogiškųjų išteklių formavimo ir valdymo aplinkybes, bendras darbuotojų, kuriems reikalingos administracinės patalpos, skaičius per keletą mėnesių išaugs iki 55-60 darbuotojų“, - teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte.

Vasarį veikti pradėjęs Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras šiuo metu naudojasi 85 kv. metrų ploto patalpomis Vyriausybės kanceliarijoje, Gedimino pr. 11, Vilniuje. Centras atsakingas už centralizuotai tvarkomą įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą. Ateityje numatoma centralizuotai vykdyti daugiau bendrųjų funkcijų, įtraukiant teisines paslaugas, viešuosius pirkimus ir dokumentų valdymą.

Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad Vilniaus darbo birža VMVT pranešimą apie numatomą 67 žmonių atleidimą.

Tačiau tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė tikina, kad atleidžiamų darbuotojų bus mažiau, nes daliai jų bus pasiūlyta pereiti į naują centrą, daliai – pasiūlytos naujos funkcijos tarnyboje.

„Įspėjimo lapeliai įteikti VMVT sistemoje dirbantiems darbuotojams, taip pat ir dirbantiems teritoriniuose padaliniuose, kurie atliko personalo ar buhalterinės apskaitos funkcijas. Įspėjimo lapelius gavę darbuotojai turės galimybę pereiti dirbti į Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, daliai darbuotojų bus pasiūlyta vykdyti kitas funkcijas VMVT. Atleisti bus tie darbuotojai, kurie nesutiks būti perkelti į centrą arba vykdyti jiems pasiūlytų naujų funkcijų tarnyboje“, – BNS teigė J. Savickaitė.

Anot jos, nuo liepos 3 dienos visose biudžetinėse įstaigose numatyta konsoliduoti personalo ir buhalterinės apskaitos funkcijas.

Iš viso VMVT dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų.

Finansų ministerija vasarį įsteigė Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą – jame pradžioje bus sutelkta 142-jų Vyriausybei pavaldžių įstaigų buhalterinė apskaita ir personalo administravimas.

Centrui laikinai vadovaus Vyriausybės kanceliarijos vyriausiasis projektų vadovas Antanas Matusa, o artimiausiu metu bus pradėta ieškoti nuolatinio vadovo.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad centras leis valstybei sutaupyti 40 mln. eurų. Ateityje numatoma centralizuoti daugiau bendrųjų funkcijų, įtraukiant teisines paslaugas, viešuosius pirkimus ir dokumentų valdymą.

„Šio centro įsteigimas – svarbus žingsnis siekiant racionalesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Tai yra efektyvi priemonė, kuri prisidės prie valstybinio aparato aptarnavimo išlaidų mažinimo“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.

Centrui laikinai vadovaus Vyriausybės kanceliarijos vyriausiasis projektų vadovas Antanas Matusa, o artimiausiu metu bus pradėta ieškoti nuolatinio vadovo.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad centras leis valstybei sutaupyti 40 mln. eurų. Ateityje numatoma centralizuoti daugiau bendrųjų funkcijų, įtraukiant teisines paslaugas, viešuosius pirkimus ir dokumentų valdymą.

Vyriausybė centro steigimui pritarė praėjusią savaitę.

Seimas 2017-ųjų pabaigoje priėmė įstatymą, leidžiantį Vyriausybei ir savivaldybėms steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atliks dalį bendrųjų funkcijų. Funkcijoms optimizuoti žalią šviesą uždegančios pataisos įsigalios birželį.

„Dėl bendrųjų funkcijų yra šiandien priimtas sprendimas. Kalbant apie bendrąsias funkcijas, tai pirmiausiai buhalterinės apskaitos funkcija. Paslaugų centras atsiras prie Finansų ministerijos ir tas darbas bus pradėtas nuo Vyriausybės kanceliarijos ir įstaigų prie Vyriausybės“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Anot jo, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras turėtų pradėti veiklą kovo pradžioje, o pats funkcijų konsolidavimas vyks šiemet.

Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre nuo liepos pradžios turėtų veikti 142 biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita ir personalo administravimas. 

Vyriausybės kanceliarijos vyriausiasis projektų vadovas Antanas Matusa pranešime spaudai tvirtino, jog šiuo metu Lietuvoje tik labai nedidelė dalis valstybės įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą atlieka centralizuotai. Anot jo, Lietuvoje vienas buhalteris vidutiniškai atlyginimą skaičiuoja 100 darbuotojų, o Estijoje – 1200.

„Optimizavus procesus, nesidubliuos darbuotojų funkcijos, o iki 2020 metų sukūrus vieningas informacines sistemas ir centralizavus likusių 460 valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, bus galima kasmet sutaupyti apie 40 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų“, – pranešime sakė A. Matusa.

Seimas 2017-ųjų pabaigoje priėmė įstatymą, leidžiantį Vyriausybei ir savivaldybėms steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atliks dalį bendrųjų funkcijų. Funkcijoms optimizuoti žalią šviesą uždegančios pataisos įsigalios birželį.

Tarp jų gali būti ne tik buhalterinė apskaita ar personalo administravimas, bet ir, pavyzdžiui, dokumentų valdymas.