Šiemet festivalio programa, kurioje daugiau nei 30 įvairių dirbtuvių, diskusijų, ekskursijų, žaidimų teatro temomis, pritaikyta ne tik įvairaus amžiaus žiūrovams, bet ir skirtingoms socialinėms grupėms bei specialių poreikių turintiems teatro mylėtojams. Jūsų laukia kompleksinės pažintinės edukacinės programos, improvizacijos vakarai, nuo muzikos kambarėlio mažiausiems iki spektaklio kūrimo proceso vyresniems. „Nerti gali visi“ – skelbia šių metų festivalio šūkis ir kviečia bendradarbiauti, susipažinti ir pažinti ne tik teatro paslaptis, bet ir vieniems kitus. Teatras – didelis, margas ir atviras, jo lobiai neišsemiami, o jūs visi galite tapti šios kūrybingos įvairovės dalimi.

„Mūsų iškeltas šūkis „Nerti gali visi“ simbolizuoja misiją skatinti integraciją, toleranciją, socialinį jautrumą, bendradarbiavimą. Šiuo išsikeltu iššūkiu pabrėžiamas ne tik prieinamumas, bet ir integracija, apimanti didžiąją dalį socialinių grupių. Ir šio tikslo galima pasiekti tik bendradarbiavimo tarp žmonių principu. Ne veltui šio festivalio simbolis yra draugystės apyrankė, kuri taps integracijos pradžia ir tikiu, kad su metais tik stiprės,“ – teigia edukacinės veiklos koordinatorė Inga Samoškaitė.

Didelę reikšmę festivaliui turi bendradarbiavimas su organizacijomis

Kad būtų pasiruošę kokybiškai organizuoti festivalio „Nerk į teatrą“ veiklas, lektoriai, savanoriai ir teatro darbuotojai dalyvavo Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, fizinę ir intelekto negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bei Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ organizuojamuose mokymuose.

Pasak Ingos Samoškaitės, festivalio lektoriai vieningai įsitraukė į tikslo įgyvendinimą – tvirtino žinias dalyvaudami organizacijų apie kiekvienos grupės integraciją mokymuose, pritaikytuose festivalio programai, todėl yra pasiruošę sutikti savo dirbtuvėse kiekvieną. Be to, festivalio dalyviai turės galimybę pasipuošti specialia socialinės terapijos namų „Akvila“ namiškių sukurta apyranke, galės pasigrožėti Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro 10 klasės moksleivių piešiniu – gestų kalbos abėcėle parašytu festivalio pavadinimu.

Organizacijos taip pat parengė festivalio dalyviams iššūkius – atlikti imituojamąją dainą lietuvių gestų kalba (iššūkio autorė Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro 10 klasės moksleivė Laura,  Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kartu su 11-mečiu Adomu pakvietė išvynioti saldainį mūvint pirštines, Vilniaus neįgaliųjų „Naujasis teatras“ paruošė du iššūkius – nupiešti vandenyną užrištomis akis ir sukurti šokį, kai partneris sėdi kėdėje. Šiomis veiklomis dėmesys atkreipiamas į negalią, leidžiama patirti kitų žmonių sunkumus, iššūkiai papuošė festivalio vaizdo siužetą.

Dalyvauja ir užsienio trupė

Žinoma, esama situacija ir galiojantis karantinas privertė žongliruoti – ieškoti būdų, kaip veiklas organizuoti tiesioginiu būdu, jas pritaikyti mažoms grupėms, užtikrinti dalyvių saugumą ir dar daugelį niuansų. Ilgai derinta užsienio programa kone „nuskendo“, bet iš vandenyno gelmių pavyko išgelbėti vienintelį danų trupės pasirodymą „M.I.S“, kuris vyks gegužės 28 dieną 18 val. Didžiojoje scenoje.

„M.I.S. – All Night Long“ kalba apie šiuolaikinį vyrą. Jums atrodo, kad vyrui prie kostiumo nedera vilnonės kojinės ir nutrintos basutės? Danų teatro trupė DON & GNU kviečia pasijuokti iš įvaizdžio stereotipų ir iš jų išsilaisvinti. Trys vyrai žengia į sceną kovodami už teisę būti savimi ir daro tai ypač šmaikščiai, ironiškai ir žaismingai. Spektaklis “M.I.S.” – linksmas šokio, fizinio judesio, čapliniškų išdaigų derinys klubinės muzikos fone. Judesio kalba yra universali ir suprantama visiems. Tai puiki pramoga, kurioje dera aukšto meistriškumo judesio triukai, šiuolaikinis šokis, nuostabus skandinaviškas humoras ir ironiškas požiūris į rimtas mūsų identiteto paieškas.

Spektaklis vyksta be žodžiu ir tinkamas publikai nuo 14 metų. 

Festivalio atidarymas – pažintinė naujų potyrių kelionė

Na, o dabar kviečiame išsamiai susipažinti su festivalio programa. Pirmąją dieną festivalio organizatoriai kvies svečius apsilankyti dviejose veiklose, sukelsiančiose naujų, intriguojančių potyrių. Interaktyvi instaliacija „Pirmasis nardymas“ pakvies keliauti teatre įrengtu taku, imituojančiu skirtingus aplinkos suvokimo būdus, suteikiančiu galimybę patirti kasdienę situaciją kitaip nei lig šiol buvo įprasta.

Skirtingose stotelėse dalyviai susidurs su kasdienėmis aplinkybėmis, kurios pareikalaus naujų, žaidybinių būdų keliauti į priekį. Lydimi aktorių ir savanorių instaliacijos dalyviai ugdys empatiją, gebėjimą pažinti ir suprasti negalią turinčius žmones, ieškos visiems suprantamos kalbos, leisis į savo ir kito galimybių paiešką.

Edukacinėje veikloje „Tamsoje išryškėja tiesa“ jaunimo zonos komanda pakvies lankytojus bent trumpam pasinerti į tamsą, kurioje patiriama daug skirtingų emocijų. Tamsa padeda geriau suprasti ir įsijausti į aplinką, ją pajusti jos nematant. Šios edukacijos dalyviai įsikūnys į kito žmogaus išgyvenimus, supras ir išmoks, kas yra teisinga, o kas ne. „Tamsoje išryškėja tiesa“ kūrėjai, teatro ambasadorių akademijos nariai, nori atkreipti dėmesį į visuomenės požiūrį ir paklausti: „Ar perdėta atjauta ką nors duoda?“

Jaunimui – smagios ir įtraukiančios edukacinės veiklos

Antrąją festivalio dieną (05 28) lankytojai bus kviečiami pažinti savo kūną, išmokti improvizacijos, režisūros elementų, bendrauti ir bendradarbiauti, laisvai reikšti mintis ir emocijas kūnu. Jutiminės-kūrybinės judesio laboratorijos dalyviai, kartu su choreografe Indre Puišyte-Šidlauskiene, ieškos būdų skleistis kiekvieno individualumui per judesį, lavinti vaizduotę, kūrybinę raišką, skatinti pasitikėjimą savimi ir kitais. Režisierė Eglė Kižaitė režisūros dirbtuvėse padės pažinti vieno svarbiausių teatro kūrėjų profesiją. Improvizacijos dirbtuvėse su aktoriumi Gintautu Bejeriu jaunimas turės galimybę atpalaiduoti vaizduotę, patikėti savimi, išeiti iš komforto zonos, pajusti nuostabų laisvės jausmą ir nerti į akimirkos situaciją, nustebindami net patys save. Vėliau lankytojai galės išbandyti jau įgytas žinias Jaunimo zonos organizuojamame improvizacijos vakare.

DON & GNU teatras iš Danijos taip pat yra parengęs teatralizuotą eiseną Laisvės alėjoje, kurios pavadinimas „Būk savimi“. Tai dinamiškas veiksmas, kupinas fizinio judesio, ironijos, meistriškų pramoginių triukų ir komiškų elementų. Jis kviečia su humoru pažvelgti į vyrą, dėvintį kostiumą ir avintį basutes – teisę atrodyti kaip nori ir teisę būti savimi. DON & GNU trupė – fizinio teatro atstovai, savo pasirodymuose žaismingai jungiantys šokį, fizinį judesį, choreografiją.

Draugystės žingsniai

Trečiąją festivalio dieną (05 29) nuo 10 iki 14 valandos festivalio svečiai naudodamiesi žemėlapiu bus kviečiami žengti 4 draugystės žingsnius. Programa prasidės nuo paradinio įėjimo, tęsis teatro fojė ir baigsis vidiniame kiemelyje. Šiose erdvėse bus įrengtos Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, organizacijų KORYS ir „Lietaus vaikai“ ekspozicijos.

Programos lankytojai galės stebėti, išbandyti ir susipažinti su skirtingais aplinkos suvokimo, bendravimo būdais, pajausti ir pasidalinti skirtingomis patirtimis. Nes draugystė yra kelionė kito žmogaus link, žingsnis po žingsnio priartėjant, atsiveriant, dalinantis. Kelionės pabaigoje lauks simbolinė dovana draugystei sutvirtinti.

Šeimai – muzikos, judesio, šešėlių teatro ir emocijų pažinimas

Dvi paskutinės festivalio dienos (šeštadienį ir sekmadienį) kvies teatre apsilankyti su savo mažaisiais. Aktorė Inesa Paliulytė kvies į emocijų teatro dirbtuves šeimai, kuriose vaikai pažins ir išmoks įvardinti emocijas, vaidins skirtingas situacijas, patirdami kūrybos džiaugsmą, proceso svarbą, supras emocijų poveikį kitam žmogui. Ryšį sukurti ir sustiprinti padės aktorės Godos Petkutės vedamos dirbtuvės.

Kūrybinėje judesio laboratorijoje šeimos kartu su vaikais mokysis bendrauti ir bendradarbiauti, laisvai reikšti mintis ir emocijas ne tik žodžiu, bet ir kūnu. Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktorės Eglė Agota Matulytė ir Adelina Skalandytė supažindins su rankų šešėlių teatro technika, jos subtilybėmis bei išmokys rankomis kurti įvairiausius šešėlių personažus. Taip pat tėvai su savo mažaisiais bus kviečiami į muzikos kambarėlį. Muzikuojančios aktorės Gretos Šepliakovaitės užsiėmimas skirtas sužadinti vaikų muzikalumą, ritmo pojūtį, judesio įvairovę.

Premjera-repeticija

Gegužės 29 dieną „Nerk į teatrą“ svečiai turės unikalią galimybę dalyvauti interaktyvaus spektaklio paaugliams „Pasaulio bamba“ repeticijoje ir pabendrauti su jo kūrėjais. Spektaklis įkvėptas Williamo Goldingo romano „Musių valdovas“ ir sukurtas pagal šiandienos jaunimo aktualijas. Režisierė Agnė Sunklodaitė analizuoja paauglių pasaulį, jų baimes ir žiaurumo prigimtį. Iš kur atsiranda žiaurumas? Kaip vaiko sąmonėje kyla jėgos lyderizmas ir noras nurungti kitą? Kas yra žmogiškumas? Kas gimdo baimę ir neapykantą? Kur veda neribota valdžia ir jos troškimas? Spektaklio repeticijoje žiūrovai galės ne tik stebėti vyksmą scenoje, bet ir reikšti mintis, drauge su kitais ieškoti atsakymų į aktualius klausimus, priimti sprendimus.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

Festivalio programa - www.nerkas.lt . Bilietus platina TIKETA.

Premjeros laukimas užsitęsė iki rugsėjo 12 d. Šiame interviu kalbamės apie realybėje ir spektaklyje persipynusį laukimą ir dar nesibaigiančius iššūkius.

Jaša Kocelis – vienas įdomiausių ir perspektyviausių Slovėnijos teatro režisierių, sukūręs spektaklių Slovėnijos nacionaliniame teatre Nova Gorica, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Liublianos miesto ir lėlių teatruose, „Novo Mesto“ teatre ir kituose. Režisūros meno žinias gilino dirbdamas žymių režisierių – Dušano Jovanović, Janezo Pipan, Ivica‘o Buljan ir Tomažo Pandur – asistentu. Jam talkina gausi menininkų komanda iš Slovėnijos: scenografas Darjanas Mihajlovičius Ceraras, kostiumų dizainerė Branka Pavlič, muziką kuria žinomos Slovėnijos džiazo grupės „Moonlight Sky“ lyderis Miha Petricas, choreografė Tajda Podobnik. Komandą papildo dramaturgė Daiva Čepauskaitė ir NKDT teatro aktoriai Greta Šepliakovaitė, Jūratė Onaitytė, Daiva Rudokaitė, Tomas Erbrėderis Ričardas Vitkaitis, Kamilė Lebedytė, Jurgita Maskoliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Ieva Stašelytė, Aistė Zabotkaitė, Roberta Sirgedaitė, Povilas Jatkevičius, Deividas Breivė.

- Jums teko išgyventi tikrą dramą – premjera buvo atšaukta likus porai savaičių iki finalo. Kaip apibūdintumėte tuometinį jausmą ir kaip sklandžiai pavyko sugrįžti į Kauną?

- Tikrai neeilinis jausmas, – buvome taip arti premjeros ir staiga teko viską nutraukti. Prireikė vienos savaitės, kol apsipratau su šia mintim ir vėl galėjau mąstyti į priekį. Iš tiesų dėl pandemijos neįvyko du mano projektai, o „Elektros“ premjera buvo perkelta į rudenį. Bet atvykimas į Lietuvą klostėsi ne taip jau lengvai.

Artėjant kelionei, sekiau visas naujienas iš Lietuvos, susijusias su keliavimo apribojimais. Buvo neaiškumų, ar iš viso galėsime skristi, ar reikės izoliuotis ir panašiai. Rugpjūčio pabaigoje su manimi atskrido choreografė Tajda Pobodnik ir dailininkas Darjanas Michajlovičius Ceraras. Situacija keitėsi dienomis, nes Slovėnija atsidūrė geltonoje zonoje. Mums teko keisti kompozitoriaus Miha‘os Petrico bilietą ir paankstinti šviesų dailininko Davito Andrejaus Francky atvykimą, kol padėtis nepablogėjo.

Kostiumų dailininkė negalėjo keisti planų, tad ji dirba iš namų Liublianoje. Deja, negali atvykti fotografė Mankica Kranjec, su kuria bendradarbiaujame visuose mano projektuose.

- Tai turbūt pirmas atvejis, kai kostiumų dailininkė prižiūri baigiamuosius darbus online?

- Taip. Branka dar būdama Kaune padarė didelį darbą, o teatro siuvėjos buvo beveik baigusios kostiumus, tad dabar vyksta galutiniai primatavimai ir nedidelės korekcijos. Darbai vyksta per „WhatsApp“. To dar neteko patirti turbūt niekam.

- O kokį planą ruošėte, jeigu nebūtų atvykęs kompozitorius ar šviesų dailininkas?

- Labai džiaugiuosi, kad jie atskrido (šypsosi). Dabar ramu. Esu buvęs keleto spektaklių šviesų dailininku gimtinėje, tarp jų ir operos pastatymo. Šviesos man nėra naujiena, jas išmanau labai gerai, bet, žinote, kai kuri šviesas, tuomet mažiau stebi aktorius scenoje: mintys fokusuojasi į vieną, – arba aktorių vaidybą, arba į vizualinę pusę. Lygiai taip pat su muzika.

- Kad būtų ramiau, atlikote COVID-19 testus?

- Taip. Atvykę į Kauną, po dienos visi pasidarėme testus. Tai nebuvo būtina, bet norėjome būti tikri, kad galime kontaktuoti su aktoriais, teatro kolektyvu. Nacionalinis Kauno dramos teatras yra didelė institucija, tad rizikuoti negalima.

- Kaip sekasi atkurti spektaklį po tokios ilgos pertraukos?

- Per pirmąją „Elektros“ repeticiją pajuokavome, kad spektaklio sukūrimas truks devynis mėnesius – nuo praėjusio sausio iki rugsėjo. Pagaliau jis gims. Mes paskutinį kartą matėmės kovo pradžioje, tad buvo neramu, kaip pavyks prisiminti, bet buvau nustebintas, kaip puikiai medžiagą, tekstą ir mizanscenas, užsifiksavo aktoriai. Atrodė, lyg mūsų paskutinis susitikimas būtų vykęs prieš dešimt dienų, o ne prieš kelis mėnesius. Tokios malonios staigmenos net nesitikėjau.

- Galbūt sumanėte kokias nors korekcijas, naujus sprendimus?

- Iš tiesų spektaklis liks toks, koks buvo sumanytas, ir kokį jį mes užfiksavome prieš pandemiją. Buvome jau labai toli pažengę. Aš laikausi taisyklės, kad kuo labiau pradedi galvoti, tuo labiau pradedi abejoti. Nepaisant to, mano mintys visą šį laiką sukosi apie „Elektros“ premjerą. Esu paruošęs keletą naujų sprendimų. Džiaugiuosi, kad jau pirmo susitikimo metu su aktoriais tobulai išsprendėme vieną komplikuotą sceną.

- Grįžtu į karantino laikotarpį. Kaip jį išgyveno Slovėnijos teatras?

Ilgai truko teatrinė tyla. Ji mums, teatralams labai skaudi. Sprendėsi klausimai, kaip dirbti tokiomis sąlygomis. Per karantiną žiūrėjome spektaklius iš viso pasaulio virtualiai, labai sekiau jūsų „Teatras TV ONL1NE“ transliacijas, aktorių koncertus, – buvo puiku, tačiau tai nėra tas teatras, kokia jo tikroji paskirtis. Teatre reikia lankytis. Slovėnijoje veikė vasaros scena – keletas kultūros institucijų pasistengė, kad ji veiktų visą vasarą.

Joje buvo rodomi spektakliai, vyko koncertai. Mano režisuotas spektaklis „Psycho“ taip pat dalyvavo šioje programoje. Asmeniškai manau, kad reikia kovoti už tai, ką myli ir eiti pirmyn bei įlieti kuo daugiau teigiamos energijos, ypač laiku, kuris teatrui nėra palankus. Dar ir dabar, nesiliauja spėlionės, kas bus ateityje. Tikiu, kad mes kursime. Reikia tuo tikėti, tas mus stiprina ir palaiko. Teatrai Slovėnijoje vėl grįžta į ritmą, leidžia premjeras, nes kaip ir pas jus, nemažai jų persikėlė į rudenį.

- Daugumai kūrėjų nelengvas sąstingio laikotarpis davė ir naujų impulsų, suteikė progų naujiems užsiėmimas. O jums?

- Man šią vasarą teko dirbti su įdomiu projektu, skirtu turizmo sferai, – kūrėme ir filmavome vienam Slovėnijos regionui skirtą įvaizdinę reklamą. Rašiau scenarijų ir režisavau. Galėjau leisti sau daugiau negu įprastai kuriant reklamą, nes užsakovai buvo atviresni meninėms idėjoms. Galbūt juos taip paveikė karantinas (juokiasi). Tiesa, režisuoti teko iš namų, nes tuomet šalyje buvo apribotas judėjimas ir negalėjau išvažiuoti. Operatorius, kuris gyvena šalia kalnų, siųsdavo filmuotą medžiagą, peržiūrėdavau ją ir pasakydavau pastabas. Buvo įdomu ir rezultatas labai nudžiugino. Sukūrėme keletą vaizdo pasakojimų.

- Jaša, jums teko režisuoti ne tik gimtinėje. Spektaklius statėte Serbijoje, Vengrijoje. Dabar į kūrybinę biografiją bus įrašyta ir Lietuva. Per šį projektą išmokote lietuviškų žodžių, stebėjote kultūrinį ir kasdienį gyvenimą, – lankėtės krepšinio varžybose, renginiuose, parodose ir panašiai. Ir teatre esate labai savas. Ar ir jums Lietuva tampa artima?

- Žodžių moku nedaug: „šitas planas“, „viskas gerai“ (juokiasi). Jūsų kalba labai graži. Manau, kad teatre galima dirbti labai asmeniškai arba ne, bet negalima būti abejingu. Tarp komandos ir manęs užsimezgė labai gražūs žmogiški santykiai. Aš negaliu ignoruoti šalies, kurioje dirbu. Gerbiu papročius ir tradicijas.

Mane tai įkvepia. Netgi kai kurias spektaklio „Elektra“ scenas įkvėpė menininkų darbai, pavyzdžiui, Čiurlionio paveikslas „Auka“. Mes naudosime spektaklyje kankles ir vieną lietuvių liaudies dainą. Nespekuliuoju tuo, bet tie elementai įkvėpė mane ir natūraliai įsiliejo į spektaklį. 

Spektaklis nukelia į Graikiją, o aš manau, kad graikų kultūros atgarsių yra visose kultūrose. Lietuvos kultūrinis paveldas yra labai platus. Mano šalį ir Lietuvą sieja daug panašumų – abi nedidelės šalys, turinčios 2 ir 2,5 mln. gyventojų. Abi iškovojusios nepriklausomybę panašiu metu. Kai MO muziejuje apžiūrinėjau 90-iesiems skirtą parodą, nustebau, kad tiek daug panašių dalykų mus sieja. Manau, kad mažos tautos turi daug bendro. Teatre mes dalinamės savo patirtimi, žmogiškumu, ir tai išgyvename scenoje.

- Pagrindinė spektaklio „Elektra“ tema yra laukimas, ir kaip jis paveikia žmogų. Ko laukiate jūs?

- Laukiu premjeros, žinoma (juokiasi).

Apie premjerą:

Spektaklio dramaturginis audinys kuriamas iš antikinių graikų autorių – Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstų. Jo centre – laukianti moteris. Trojos karo didvyrio Agamemnono ir Klitemnestros dukra Elektra gedi nužudyto savo tėvo ir laukia sugrįžtančio brolio, kad galėtų atkeršyti už tėvo mirtį. Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Jos likimas yra istorinė moterų realybė.

Premjera rugsėjo 12 ir 13 dienomis Didžiojoje scenoje. Rugsėjo 12 dieną spektaklis rodomas su titrais anglų kalba.

Istorinis teatro ruduo kviečia: „Asmenybės kuria istoriją. Lietuvos teatrui 100“, – tai naujojo sezono šūkis, įvardijantis istorinės sukakties prasmę.

„Mes grįžtame prie Lietuvos teatro ištakų – 1920 m. gruodžio 19 dieną įvykusios H. Sudermano „Joninių“ premjeros Kaune, prisiminsime jį kūrusius pirmeivius, ir keliausime per sezoną lydimi teatro asmenybių – režisierių, aktorių – visų, kurie paliko ir palieka laiko ženklus, įprasmina teatro misiją. Formuojant šimtmečio pastatymus, neatsitiktinai kviesti daugelį metų teatre kūrę vyriausi režisieriai Jonas Vaitkus, bei Gytis Padegimas.

Sulauksime ir Slovėnijos režisieriaus Jašos Koceli bei Antano Obcarsko premjerų. Be to, įgyvendinsime ir ilgai brandintą naujo tarptautinio teatro festivalio „Scena 10x10“ programą, kurioje numatyti teatrų iš užsienio ir Lietuvos spektakliai, naujausios premjeros. Tikimės, visus planus pavyks įgyvendinti. Nauja ir tai, kad teatre turime Meno vadovą. Džiugu pristatyti teatrologą Edgarą Klivį, kuris mūsų teatro kūrybinį pulsą stebėjo būdamas Meno tarybos pirmininku. Ir, žinoma, laukiame sugrįžtančių žiūrovų, nes kiekvienas spektaklio rodymas – lyg pirmą ir vienintelį kartą, tad išnaudokime šį laiką“, – sako generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas.

Šimtmečio premjeros

Jau rugpjūčio 21 d. žiūrovai išvys režisieriaus Gyčio Padegimo premjerą „Pirmeiviai“. Pjesė nukelia į tarpukario Kauną, režisieriaus Juozo Vaičkaus butą Kęstučio gatvėje, kur pirmieji aktoriai, režisieriai, dramaturgai, scenografai nepritekliuje ir varge, tačiau su begaliniu atsidavimu ir užsidegimu repetavo pirmąjį spektaklį – H. Sudermanno „Jonines“ (1920 12 19). Kūrinyje daug autentikos, detalių ir intrigų, kurios yra būdingos kūrybiniam procesui ir bohemiškam veikėjų būdui.

„Kauno teatre aš esu jau 55 metus – nuo mažo berniuko iki vyriausiojo režisieriaus, o dabar – vėl režisieriaus. Nemažai žinau ir pamaniau, kad mano priedermė – nerti į praeitį. Ilgai rinkau medžiagą, skaičiau memuarus, senus laikraščius, archyvus. Beje, dar prieš 20 metų man pavyko paruošti laidų ciklą „Teatro instinktas“ – apie teatro gimimą Lietuvoje.

Pavyko rasti, pakalbinti ir nufilmuoti senuosius mūsų kritikus, aktorius, žiūrovus. Visa ta medžiaga, kuri kaupėsi 55 metus, dabar staiga, per trumpą laiką sugulė į šitą pjesę. Aš esu labai laimingas, kad mano bendrakeleiviais šioje kelionėje tapo teatro ateities žmonės. Tai – jaunas kursas, kurį į teatrą pakvietė Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, o juos paruošė Algirdas Latėnas ir Vidas Bareikis. Kartu mes keliavome iš praeities į ateitį“, – sako Gytis Padegimas.

Spektaklis kalba ne tik apie teatro kūrimąsi, tačiau ir apie tuo metu vykusius politinius, visuomeninius procesus. „Tai yra plati panorama to, kas vyko Lietuvoje. Garbė ir atsakomybė, kad pradedam šį sezoną šiuo spektakliu“, – mano G. Padegimas. Scenografiją ir kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Birutė Ukrinaitė, muziką parašė kompozitorius Raimundas Martinkėnas, o vaizdo projekcijas sukūrė vaizdo menininkas Linartas Urniežius. Spektaklio sukūrimą parėmė privatus verslas – įmonių grupė „SDG“ (Saugaus darbo garantas).

Spektaklyje vaidina naujoji teatro karta: Deividas Breivė, Greta Šepliakovaitė, Povilas Jatkevičius, Jurgita Maskoliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Roberta Sirgedaitė, Aistė Zabotkaitė, Kamilė Lebedytė, Marius Karolis Gotbergas, Edgaras Žemaitis, Mantas Bendžius, Pijus Narijauskas, Motiejus Ivanauskas, Andrius Alešiūnas, Dovydas Pabarčius. Kiti spektaklio rodymai vyks rugsėjo 24 ir spalio 30 d. Didžiojoje scenoje.

Rugsėjo 12, 13 d. Didžiojoje scenoje numatoma režisieriaus Jašos Kocelio (Slovėnija) tarptautinė premjera „Elektra“ pagal Sofoklio, Euripido ir Aischilo tekstus. Ji turėjo įvykti kovą (premjera buvo numatyta 25 d.). Rugpjūčio pabaigoje sugrįžusi kūrybinė komanda pabaigs pradėtą darbą.

Jaša Kocelis kuria skirtingo žanro spektaklius – nuo monospektaklių iki operos pastatymų. Vienas paskutiniųjų jo darbų –  Mocarto opera „Užburtoji fleita“ Slovėnijos Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Premjerai Kaune režisierius pasirinko antikos kūrinius, kurie atskleidžia graikų antikos didybę, gelmę, tūkstantmetes žmonijos patirtis ir moterišką istorijos pusę. Spektaklis interpretuoja vieno svarbiausių ir ryškiausių antikinių moterų personažų – Elektros – istoriją. Trojos karo didvyrio Agamemnono ir Klitemnestros dukra Elektra gedi nužudyto savo tėvo ir laukia sugrįžtančio brolio, kad galėtų atkeršyti už tėvo mirtį. Pagrindinė spektaklio tema – laukianti moteris, kaip miegantis vulkanas prieš išsiveržimą. Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Pasitelkęs daugybę galingų archetipų, slypinčių graikų tragedijose, režisierius kuria universalų stiprios, revoliucingos asmenybės likimo istoriją.

Spektaklio scenografas Darjanas Mihailovičius Ceraras, kostiumų dizainerė Branka Pavlič, kompozitorius Miha Petric, choreografė – Tajda Podobnik, fotografė – Mankica Kranjec, teksto redaktorė – Daiva Čepauskaitė. Vaidina: Greta Šepliakovaitė, Jūratė Onaitytė, Daiva Rudokaitė, Tomas Erbrėderis, Ričardas Vitkaitis, Povilas Jatkevičius Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Jurgita Maskoliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Ieva Stašelytė, Aistė Zabotkaitė, Roberta Sirgedaitė.

Lapkričio 28, 29 d. Rūtos salėje įvyks NKDT ir teatro „Utopia“ koprodukcijos premjera „Batsiuviai“ pagal lenkų autoriaus Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy pjesę. Ją režisuoja Antanas Obcarskas. Spektaklio sukūrimą remia Adomo Mickevičiaus fondas Varšuvoje ir Lenkų Institutas Vilniuje. Pjesė „Batsiuviai“, nors dėl autoriaus savižudybės liko nebaigta, tačiau laikoma geriausiu Witkacy kūriniu teatrui. Paskutinis Witkacy gyvenimo ir kūrybos dešimtmetis, sutapęs ir su visai Europai sunkiu laikotarpiu dėl ryškų pėdsaką XX a. istorijoje palikusio globalinio konflikto, buvo kupinas pesimizmo ir nerimo. Menininkas įžvelgė bundančius totalitarizmo demonus ir baiminosi dėl niūrios ateities. Šiandienos kontekste „Batsiuviai“ taikliai kalba apie laikmečio ligas ir nepasitenkinimą.

Vaidina: Gytis Laskovas, Tomas Erbrėderis, Saulius Čiučelis, Deividas Breivė, Augustė Ona Šimulynaitė, Mantas Bendžius, Aistė Zabotkaitė, Saulė Sakalauskaitė.

Gruodžio 18 d. premjera pagal Vydūno kūrybą „Ne sau žmonės“, kurią režisuoja Jonas Vaitkus. Be Jono Vaitkaus sunku įsivaizduoti teatro jubiliejinius metus, todėl režisierius, pakviestas sukurti spektaklį šimtajam sezonui, išsikėlė ypatingą uždavinį – aktualizuoti teatro, kūrėjo vaidmenį, pasitelkdamas Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – lietuvių humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo kūrybinį palikimą. Paralelių ieškoma pranašiškoje Vydūno kūryboje – „Pasaulio gaisras“, „Prabočių šešėliai“, „Amžinoji ugnis“. Jo dienoraščiai, laiškai liudija, kad žmogaus ir žmonijos išgyvenimo kelionėje mokslo bedieviškumas ir religijos nemoksliškumas neišvengiamai veda pragaištin, ir tik pavienio žmogaus valinga pastanga eiti meilės, užuojautos, sąžinės, doros puoselėjimo ir išsaugojimo kryptimi yra vaisingas ir prasmingas.

Šią premjerą vainikuos ir scenografo ir kostiumų dailininko Jono Arčikausko sugrįžimas. Muzikinį spektaklio piešinį, praturtintą gyvu atlikimu, kurs kompozitorius Tomas Kutavičius. Spektaklyje vaidmenis kurs didelė aktorių trupė.

Naujiena – tarptautinis festivalis „Scena 10x10“

„Scena 10x10“ – tai pirmą kartą vykstantis naujo formato tarptautinis Nacionalinio Kauno dramos teatro festivalis. Pavadinimas šifruojamas teatrališkai: 10x10 matmenų scenoje pristatoma 10 teatrų spektakliai iš užsienio ir Lietuvos. Spektakliai skirti ir klasikinio teatro mylėtojams, ir išrankiems teatro gurmanams. Festivalio geografija apima Lietuvą, Estiją, Vengriją, Slovėniją ir Sakartvelą.

Dominuoja šie kūrėjų vardai ir pavardės: Krystian Lupa, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, Aleksandras Špilevojus, Jaša Koceli (Slovėnija), Csaba Polgár (Vengrija), Peeter Jalakas (Estija), Birgit Landberg (Estija), Nino Maglakelidze (Sakartvelas), Konstantine Abashidze (Sakartvelas).

„Šis festivalis yra sumanytas kaip papildoma programa, skirta ypatingam teatro šimtmečio sezonui, kaip dovana Kauno teatrinei publikai ir kartu kaip pažadas ateičiai – mes tikimės, šiuo renginiu Nacionalinis Kauno dramos teatras pasiūlys miestui jo vertą tarptautinį dramos festivalį, kuris ateityje augs ir bręs. Pirmojo festivalio geografija apima Rytų Europą. Kas vyksta anapus šių ES šalių fasado? Kaip jaučiasi šiuolaikiniai europiečiai žvelgdami į ateities dykumą? Tai lyg kelionė į tamsesnes mūsų tapatybių ir patirčių vietas, kurią pratęs ir papildys lietuviškų spektaklių programa. Jei reikėtų apibūdinti šių metų festivalio atmosferą, tai neabejotinai būtų juodojo humoro atmosfera“, –programą pristato Nacionalinio Kauno dramos teatro Meno vadovas Edgaras Klivis.

Užsienio programa:

Rugsėjo 18 ir 19 d. „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“ („Beating at the Stables Of the Manor“). Rež. Birgit Landberg (Teatris Must Kast, Estija).

Spalio 17 d. „JAIK“. Rež. Peeter Jalakas (Von Krahl teatras, Estija).

Spalio 22 d. pagal Geraldo Sibleyro pjesę „Vėjas topolių viršūnėse“. Rež. Nino Maglakelidze (Kutaisio miesto Lado Meskišvilio teatras, Sakartvelas).

Spalio 23 d. Nugzar Lordkipanidze „Jūsų Didenybe!“ pagal Gilbert Cesbron kūrybą.

Rež. Konstantine Abashidze (Kutaisio miesto Lado Meskišvilio teatras, Sakartvelas).

Lapkričio 6 ir 7 d. „Gražiausia sielos naktis“ („The most beautiful night of the soul“). Rež. Csaba Polgár. (Orkeney teatras, Vengrija).

Lapkričio 21, 22 d. „Psycho“. Rež. Jaša Koceli (Glej teatras, Slovėnija).

Lietuvos programa:

Lapkričio 11 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Rimantas Kmita „Remyga“. Rež. O. Koršunovas. Didžioji scena. Premjera.

Lapkričio 12 d. Juozo Miltinio dramos teatras. Ivan Vyripajev „Irano konferencija“. Rež. Aleksandras Špilevojus. Rūtos salė. Premjera.

Lapkričio 19 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. August Strindberg „Didysis kelias“. Rež. Jonas Vaitkus. Didžioji scena. Premjera.

Gruodžio 2 d. Valstybinis jaunimo teatras. Pagal W.G. Sebaldo romaną „Austerlicas“. Rež. Krystian Lupa. Didžioji scena. Premjera.

Gruodžio 4 d. Klaipėdos dramos teatras. S. Šaltenis „Kalės vaikai“. Rež. Eimuntas Nekrošius. Didžioji scena.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre debiutuojančio režisieriaus ir aktoriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklis idėjiškai pratęsia rašytojo Kahlilo Gibrano (1883-1931) trilogiją, susidedančią iš pasaulyje gerai žinomų jo tekstų „Pranašo sodas“, „Pranašas“ ir dėl mirties nebaigto kūrinio „Pranašo mirtis“. Spektakliui parašytoje dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesėje „Vietiniai“ kalbama apie savo vadu beatodairiškai tikinčią bendruomenę, laukiančią pranašo pasirodymo, tačiau susidūrus su netikėtais įvykiais, pasimetančią ir, galiausiai, neberandančią būdo susikalbėti tarpusavyje.

Pasak P. Markevičiaus pjesė „Vietiniai“ herojai yra konkrečios, užrašytos istorijos gyventojai: „Veikėjai nėra pririšti prie  geografinės zonos, jie gyvena – istorijoje. Joje kiekvienas tarsi atstovauja tam tikrą visuomenės grupę. Būtent šių grupių pozicijos, žvelgiant į bendruomenę kaip į vientisą darinį, mums ir tampa atpažįstamos – jie sprendžia bendruomeniškas problemas ir kylančius klausimus, o, kaip pastebime, tokius dalykus išspręsti yra sudėtingiausia.“  Spektaklio idėjos autorius ir režisierius sakė, kad  pagrindinę kūrinio temą pavadintų „rakšties tema“. „Kai ji – maža rakštis – gali sukelti jausmus mūsų viduje, ką pačiuose mumyse iššaukia įvykis, kokie mes galime tapti, kai kažkas įvyksta aplink, ir kaip mes į tai reaguojame“, – sakė režisierius.

Pjesės „Vietiniai“ autorės Birutės Kapustinskaitės, taip pat debiutuojančios Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kūrybinis procesas prasidėjo dar gerokai anksčiau negu repeticijos: vyko ilga analizė ir diskusijos su režisieriumi. „Mums buvo svarbi „svetimo“, „pašalinio“, „nelauktojo“ idėja – ji visiems gerai atpažįstama. Mes visi priklausome kažkokiems socialiniams konstruktams. Mažesniems ir didiesiems. Mūsų šeima, profesinis laukas, miestas, šalis, žemynas, protėvių atmintis – esame dalis didesnių ar mažesnių bendruomenės modelių, kurie iš principo veikia labai panašiai. Bendro sprendimo paieška, atsakomybės prisiėmimas ar jos vengimas, prisidėjimas prie viešo vertinimo – visi esame susidūrę su šiomis temomis. Kažkurioje iš savo bendruomenių, visi esame „Vietiniai“.“ 

Dieną prieš premjerą kalbinti kūrėjai ir aktoriai vieningai sutarė, kad kelionė konceptualių K. Gibrano minčių labirintuose bei kūrybinis procesas buvęs įdomus ir davęs nemažai atradimų. Aktorė Jūratė Onaitytė pripažino: „Pirma pažintis buvo su pjese. Maloniai nustebino, kaip profesionaliai įgyvendinta režisieriaus idėja. Paskui įvyko pažintis su režisieriumi, scenografe, kompozitoriumi. Kiekviena pažintis yra ir atradimas kažko naujo, tiksliau, atradimas ir pamatymas savęs iš kitos pusės. Nauja ir tai, kad scenoje partneriais tapo kolegos, su kuriais dirbta teatre daug metų, bet viename spektaklyje – netekę.“

Jaunosios kartos aktorius Andrius Gaučas akcentavo kūrinio analizės procesą. „Šiuolaikiniame teatre vis labiau pasigendama ilgos ir giluminės veiksminių linijų ir siužeto analizės su kolegomis, scenos partneriais  ir režisieriumi, kuri duoda didelį pagrindą kurti vaidmenį ir gyventi  kuriamoje istorijoje. O kalbant apie spektaklį ir jo temas, jos labai aktualios bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, amžiuje. Čia atskleidžiami žmogiški ir bendražmogiški santykiai – vienas kito palaikymas ir  išdavystė, tikėjimas ir netikėjimas, pasitikėjimas ir nepasitikėjimas – tai tokie klausimai, kurie gali pabudinti žvėrį arba priversti reaguoti viena ir kitaip, bet abejingu negali būti“, – svarstė aktorius A. Gaučas.

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Algirdas Pintukas, Artūras Sužiedėlis, Eugenija Bendoriūtė ir Goda Petkutė.

Konceptualią scenografiją ir kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Bartė Liagaitė. Muzikos autorius Andrius Šiurys atskleidė, kad spektaklyje skambės elektroninė muzika ir akustiniai instrumentai –  realaus pasaulio atspindžiai. Beje, į muzikinio takelio kūrimo procesą jaunam kūrėjui pavyko pakviesti ir Kauno mieste besilankantį po pasaulį keliaujantį gatvės muzikantą David Bagnis iš Prancūzijos, kuris įgrojo keletą motyvų  vibraciniu instrumentu, vadinamuoju hang‘u.

Spektaklio sukūrimą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Premjera Mažojoje scenoje 2018 m. birželio 1, 2 ir 7 d.

,,Įkvėpimo naktis“ - tai savotiška ,,čempionų lyga“. Dalyvių profesionalumas, jų tarptautinis pripažinimas sąlygoja aukštą renginio meninį lygį. Tai dinamiškas, nuolatos atsinaujinantis, šiandienos poreikius ir tendencijas atliepiantis projektas, todėl pelnytinai yra vadinamas Lietuvos metų floristikos renginiu. Per penkiolika metų projekte dalyvavo apie 120 meistrų iš įvairių pasaulio šalių. Tai neabejotinai turėjo milžinišką įtaką Lietuvos kontūro atsiradimui Europos floristikos žemėlapyje. Nors svarbiausia ,,Įkvėpimo nakties“ užduotis - populiarinti floristikos meną, ji vis tiek neprarado pramoginio pobūdžio, kuomet kūriniai yra sukuriami žiūrovų akivaizdoje, juos komentuojant, nuoširdžiai bendraujant.

Jau šešiolikti metai floristo Marijaus Gvildžio iniciatyva į Kauną susirenka patys žymiausi Europos ir pasaulio floristikos meno kūrėjai.

Šio susitikimo rezultatas - teatralizuota floristikos meistriškumo pamoka. Tai unikalus projektas, neturintis analogų nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse. Teatro scena tampa improvizuota, atvira menininkų dirbtuve, kurioje žiūrovų akivaizdoje gimsta išskirtiniai meno kūriniai.

,,Įkvėpimo nakties 2016“ dalyviai

Pirmą kartą Lietuvos scenoje pasirodys net 9 floristikos meistrai:

INNA PETRNKO (Ukraina) - daugkartinė Ukrainos floristikos čempionatų nugalėtoja. Pasaulio pripažintų parodų dalyvė, savo meistriškumą nuolatos demonstruojanti įvairiose pasaulio šalyse. 2016 m. atstovavo Ukrainai Europos profesionalių floristų čempionate, Italijoje.

AGRA MAULANE (Latvija) - Latvijos floristikos čempionato nugalėtoja. Žinomiausia floristikos mokytoja Latvijoje. Nuolatinė tarptautinių floristikos parodų dalyvė.

PETER HESS (Šveicarija) - vienas žymiausių floristikos meistrų pasaulyje. Jo šlovė pažymėta aukščiausiais floristikos konkursų apdovanojimais, o sukurta floristikos meno mokykla pelnytai laikoma viena geriausių Europoje. Tai vienas žymiausiu šiandienos floristikos mokytojų, pats meno mokęsis pas Pablo Pacasso. Peter Hess yra knygos ,,Florographie" autorius, kuri 2003 metais Europoje buvo paskelbta metų knyga, o 2005 metais - metų floristikos knyga. Menininkas yra vienas iš Land Art (žemės menas) pradininkų.

ROMAN STEINHAUER (Rusija) - 2010 metų Rusijos floristikos čempionato nugalėtojas. Floristinio dizaino kompanijos ,,Sibirskaya Orhideya" meno vadovas. Žemės meno ir floristokos festivalių dalyvis. 2016 metų Europos profesionalių floristų čempionato antrosios vietos laimėtojas.

TOMASZ MAX KUCZYNSKI (Lenkija) - 2005, 2006, 2010, 2011 metų Lenkijos floristikos čempionas jaunių kategorijoje. 2012 - 2013 Lenkijos profesionalių floristų čempionatų nugalėtojas meistrų kategorijoje. Daugkartinis tarptautinių floristikos parodų dalyvis. 2016 metais Europos profesionalių floristų čempionate (Italija) atstovavo Lenkijai ir pelnė ketvirtą vietą.

SERGĖJUS ZERECKIS (Lietuva) - daugkartinis floristikos parodų dalyvis Lietuvoje ir užsienyje. Projekto "Įkvėpimo Naktis" veteranas. 2016 metais tarptautinio konkurso ,,Imperatoriškoji Puokštė" (Rusija) pirmosios vietos laimėtojas. 1995, 1997, 1998, 2001 metais Lietuvos floristų konkurso ,,Žiemos Puokštė" laureatas. 1996, 1999 m. Didžiojo prizo (Grand Prix) laimėtojas.

NATALIJA UČVATOVA (Lietuva) - daugkartinė Lietuvos floristų konkurso ,,Žiemos Puokštė" laureatė. Tarptautinių konkursų Lenkijoje, Italijoje, Rusijoje dalyvė. Mokyklos ,,Floristikos Abėcėlė" steigėja. Žemės meno parodų dalyvė.

AUŠRA KAŽEMĖKAITĖ (Lietuva) - žemės meno festivalių dalyvė, daugkartinė Lietuvos floristų konkurso ,,Žiemos Puokštė" laureatė. Projekto ,,Įkvėpimo Naktis" veteranė. 2008 metų floristikos čempionato Osle trečiosios vietos laimėtoja.

MARIJUS GVILDYS (Lietuva) - projekto ,,Įkvėpimo Naktis" idėjos autorius. Daugkartinis konkurso ,,Žiemos Puokštė" laureatas. 2001 Lietuvos floristų konkurso ,,Žiemos Puokštė" Didžiojo prizo (Grand Prix) laimėtojas. Atstovavęs Lietuvai žymiausiose Europos ir pasaulio parodose (Euroflora, IPM Esene), daugkartinis žemės meno festivalių dalyvis ir laureatas, žemės meno festivalio Lietuvoje organizatorius, knygų apie žemės meną ir floristiką autorius, floristikos profesijos mokytojas.

Renginio organizatorius:  Lietuvos floristų asociacija.