Pervertina galimybes
Labai skeptiškai Vyriausybės parengtą nacionalinį švietimo susitarimą vertina ir bene žinomiausio sostinėje Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius.
"Manau, dabartinė Vyriausybė ir valdantieji jau turėjo laiko parodyti, ką sugeba. Tas laikas baigiasi, kadencija eina į pabaigą ir aš manau, kad ši Vyriausybė yra nebepajėgi kažką padaryti", – "Vilniaus dienai" teigė pedagogas.
Kita, jo manymu, problema – negalima pertvarkyti mokyklų, kol nebus sutvarkyta darbo apmokėjimo sistema, kuri yra valdančiųjų "nuleista" ir kuri sukėlė labai daug painiavos. Jei dabar bus pradedamas tvarkyti mokyklų tinklas su dar labiau supainiota darbo apmokėjimo sistema, kils dar didesnė sumaištis.
"Aš manau, kad praktiškai iš Vyriausybės pusės tai yra, švelniai tariant, pervertinimas savo supratimo apie tai, kas dedasi Lietuvoje, ir nesuvokimas realios situacijos švietimo sistemoje. Į tai reikėtų žvelgti ir bet kokių naujų reformų imtis atsargiai", – sakė S.Jurkevičius.
Vizijos politikai neturi
Direktorius teigė domėjęsis, kaip į Vyriausybės siūlymus reaguoja kitos politinės partijos, ir supratęs, kad visame tame nacionaliniame švietimo susitarime nėra sudėliota nei konkretaus turinio, nei akivaizdžios vizijos, ką išties reikia padaryti.
"Manau, tai tiesiog įsivaizdavimas, kad jie dar gali kažką padaryti. Tačiau tai, kas buvo daryta pastaruoju laikotarpiu, manau, tik pagilino viso švietimo krizę. Tad galbūt reikėtų susilaikyti ir pagalvoti apie tai, kas jau buvo padaryta ir ką dabar turime: kaip ir minėjau, kas padaryta su darbo apmokėjimo tvarka, su mokyklų vadovais, apskritai su visu ugdymo turiniu. Yra įklimpta į sudėtingą situaciją, iš kurios viena partija greičiausiai išvesti jau nebegali", – svarstė Vilniaus licėjaus vadovas.
Sakyčiau, pastaruoju metu jau net nedarymas yra geresnė išeitis nei darymas, nes bet kuris darymas jau panašesnis į ardymą, nei į problemų sprendimą.
Jo manymu, reikia įvairių geriausių pajėgų rimto susitelkimo norint spręsti susidariusią situaciją. Tačiau, anot S.Jurkevičiaus, politikams labai sunku pripažinti, kad yra pridaryta galybė nesusipratimų, kuriuos kažkokiu būdu būtina taisyti, nes kuo daugiau "daroma", tuo labiau klimpstama: "Sakyčiau, pastaruoju metu jau net nedarymas yra geresnė išeitis nei darymas, nes bet kuris darymas jau panašesnis į ardymą, nei į problemų sprendimą."
Tobulins Seime
Praėjusį antradienį vykusiame Seimo plenariniame posėdyje oficialiai paskelbta apie laikinosios Seimo narių grupės "Dėl Lietuvos švietimo ateities" sukūrimą.
Šioje grupėje – skirtingų partijų atstovai, kurie perims iš Vyriausybės pradėtą nacionalinio švietimo susitarimo rengimą. Grupės pirmininku paskirtas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, o jo pavaduotoja – Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, parlamente yra daugiau galimybių pasiekti kokybiškesnį ir tvarų susitarimą, negu dirbti su Vyriausybės parengtu pirminiu projektu.
"Vyriausybės pateiktas projektas nebuvo kokybiškai parengtas, su daug eklektiškų idėjų, bet ne su sisteminiais sprendimais. Dar daugiau – jis nebuvo nei aptartas, nei suderintas net su premjero atstovaujamos politinės jėgos lyderiais, atsakingais už švietimo politiką. Tikimės, kad iš skirtingų pagrindinių politinių jėgų sudaryta Seimo narių grupė turi daugiau galimybių pasiekti kokybiškesnį ir tvaresnį susitarimą", – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Moksleivių vis mažiau
Savivaldos politikų lygmeniu naujausia švietimo reforma irgi plačiai aptarinėjama. Kaip teigė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, šiuo metu Lietuva tarsi sukasi uždarame rate – fiksuojami prasti ugdymo rezultatai, nerimą kelia PISA reitingai, mokytojai toliau reiškia nepasitenkinimą darbo apmokėjimo tvarka.
Viena esminių problemų švietimo sistemoje, sostinės politiko teigimu, mažėjantis mokinių skaičius ir lėtai kintantis mokyklų skaičius. Jo turimais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010–2011 m. Lietuvoje buvo 1 321 bendrojo ugdymo mokykla, 2018–2019 m. tokių buvo 1 089. O mokinių sumažėjo nuo 400 501 (2009–2010 m.) iki 326 061 (2017–2018 m.).
Realybė: tai, kad 34 proc. moksleivių naudojasi korepetitorių paslaugomis, o dar 30 proc. nesinaudoja tik dėl to, jog nerado korepetitoriaus arba tam nėra pinigų, atskleidžia, kad švietimo situacija apgailėtina. Vytauto Petriko nuotr.
"Pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje lieka vienas didžiausių Europoje. Jeigu kalbėtume apie efektyvumą, tokio didelio mokinių ir mokytojų santykio nėra jokioje kitoje Europos valstybėje. Olandijoje vienas mokytojas dirba su 16 moksleivių, Lietuvoje vienas pradinio ugdymo mokytojas dirba su šiek tiek daugiau nei 10, pagrindinio, vidurinio – su 7–8 moksleiviais. Tai tikrai didelė disproporcija", – teigė V.Mitalas.
Mokykla vis tiek neišmoko
Pasak jo, šie rezultatai glaudžiai susiję su prastais kaimo mokyklų mokinių pasiekimais, o kartu ir su plačiai aptarinėjamais PISA reitingais. Palyginti su EBPO šalių vidurkiu, Lietuvoje aukščiausius lygius pasiekusių moksleivių dalis yra 1,5 karto mažesnė.
Politiko teigimu, to pasekmė ir didelis korepetitorių poreikis. Kaip rodo Valstybės kontrolės duomenys, 2017 m. korepetitorių paslaugomis naudojosi 34 proc. moksleivių, dar 6 proc. nesinaudojo, nes nerado korepetitoriaus, 24 proc. nesinaudojo, nes neturėjo tam lėšų.
"Mes kaip valstybė turėsime atsakyti į šitą ekonominį ir su ugdymo turiniu susijusį klausimą – ar mus tenkina dabartinis mokyklų tinklas, ar jį reikėtų pakeisti? Mes tikrai žinome, kad kuo vyresnis vaikas, kuo jis arčiau gimnazijos, tuo daugiau jam pasirinkimo laisvės turėtų būti mokykloje, tuo geresnės ir labiau aprūpintos chemijos, fizikos laboratorijos turėtų būti prieinamos", – sakė politikas.
Pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje lieka vienas didžiausių Europoje.
Vyresniems mokiniams, anot jo, taip pat yra svarbu, kad jie mokytųsi pilnose klasėse, galėtų diskutuoti ir kurti su tokio paties amžiaus mokiniais. Tokias sąlygas atokiose, kaimiškose vietovėse užtikrinti sunku, o vyresniems vaikams kelionė iki tolimesnės, tačiau geresnės mokyklos nebėra problema.
"Kai kalbame apie mažesnius vaikus, kelionė į mokyklą taip pat yra labai svarbus aspektas, kad jie po 1,5 val. kelionės nebūtų pavargę, kad jie galėtų kažką suprasti. Turėsime pasakyti, kiek tokių mažų mokyklėlių, kokiu spinduliu pas mus turėtų būti išdėstytos. Dabar Lietuvoje yra per daug dėmesio į kiekvienos mažos mokyklėlės išsaugojimą", – siūlomą sprendimą aiškino politikas.
Būtina investuoti į pedagogus
Pasak jo, vertinant mokyklas reikia žiūrėti ne tik į reitingus, bet ir į tai, kokią pridėtinę vertę ugdymo įstaiga kuria. Jei mokyklai sekasi sunkiau, jai galima mėginti padėti "tiksline intervencija". Jeigu ir tai situacijos nepagerina, reikia keisti ugdymo įstaigos vadovus arba sujungti silpną mokyklą su stipresne.
"Norėdami gerų mokyklų, turime investuoti į jų mokytojus ir vadovus. Mokytojai ir mokyklų vadovai, dirbdami savo darbą, turi būti atpalaiduoti nuo beprasmio popierizmo, jiems turi būti pasiūlyta tobulintis stažuotėse, mokytis naujų kalbų bei sugrįžti į naujas universitetines magistro programas", – įsitikinęs V.Mitalas.
Anot jo, kiekvienas 12 klasių baigęs Lietuvos moksleivis turi mokėti bendrauti bent trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir informacinių technologijų.
