Nadija Savčenko pavadino save politine kaline ir sakė norinti protestuoti prieš tai, kas, jos nuomone, yra tyrėjų šantažas bei spaudimas.

N. Savčenko yra laikoma nuo kovo ir kaltinama planavusi ataką parlamente panaudojant rankines granatas bei automatinius ginklus. Ji kaltinimus atmeta kaip prezidento Petro Porošenkos bandymą atsikratyti įtakingos varžovės prieš kovą įvyksiančius prezidento rinkimus.

2014 metais N. Savčenko Ukrainoje tapo nacionaline didvyre, kai ją per mūšius Rytų Ukrainoje į nelaisvę paėmė Rusijos remiami separatistai ir ji atsidūrė Rusijos kalėjime.

2016 metais Rusija ją nuteisė už tai, kad ji veikė kaip dviejų rusų žurnalistų gyvybes nusinešusios minosvaidžių ugnies koreguotoja. Jai buvo paskirta 22 metų įkalinimo bausmė, bet, kilus tarptautiniam pasipiktinimui, netrukus ji buvo paleista. Kol buvo laikoma Rusijos kalėjime, ukrainietė irgi buvo paskelbusi bado streiką, dėl kurio jos sveikatos būklė buvo smarkiai pašlijusi.

Grįžusi į Ukrainą, kur buvo sutikta kaip didvyrė, N. Savčenko greit susipyko su P. Porošenka, kurio vyriausybę kaltino korupcija ir nekompetencija.

Ukrainos prokurorai apkaltino N. Savčenko sąmokslu surengti perversmą slapta susimokius su Rusijos remiamais separatistais. Kovo mėnesį, parlamentui panaikinus jos teisinę neliečiamybę, ji buvo sulaikyta.

N. Savčenko neigia kaltinimus ir sako, kad jos kalbos apie parlamento užpuolimą buvo „siurrealistinė politinė provokacija“ siekiant pajuokti vyriausybę, jos teigimu, nepateisinusią visuomenės vilčių.

„Poligrafas taip pat parodė, kad Savčenko rengėsi įvykdyti teroro aktą „vyriausybės kvartale“ ir Aukščiausiosios Rados pastate“, – sakoma pranešime, pirmadienį paskelbtame SBU paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tai penktadienį žurnalistams pranešė jos advokatas Olehas Solovejus.

„Nadija sutiko trims dienoms nutraukti bado streiką, kad jos sveikatos būklė leistų ją patikrinti poligrafu“, - sakė teisininkas.

Pasak O. Solovejaus, jo ginamoji valgys tik tuos produktus, kuriuos leidžiama vartoti esant jos būklės, o balandžio 16-ąją dalyvaus apklausoje poligrafu. Jis neatmetė, kad procedūra, kuri buvo nutraukta penktadienį dėl jos blogos savijautos, kurios priežastis - suimtosios bado streikas, gali būti pradėta nuo pat pradžios.

Kaip pranešė penktadienį N. Savčenko sesuo Vira, nuo kovo 23 d. badaujančiai Nadijai diagnozuota tachikardija ir padidėjusi temperatūra, kurios neleidžia daryti korektiškų išvadų, ar jos atsakymai teisingi.

Kovo 23 d. N. Savčenko neteko deputato neliečiamybės ir buvo suimta. Pagal tyrėjų versiją, ji planavo teroro aktus Ukrainos parlamente ir vyriausybės pastatų kvartale. Jai gresia įkalinimas nuo penkerių metų iki gyvos galvos.

N. Savčenko buvo žinomiausia konflikto tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje belaisvė. 2014 metais ji pateko į nelaisvę ir buvo išvežta į Rusiją, o į Ukrainą sugrįžo kaip nacionalinė didvyrė. Vėliau moteris tapo Ukrainos parlamento nare.

Kovojant už Ukrainos laisvę siūlė įvesti diktatūrą

Praėjusį ketvirtadienį Ukrainos aukščiausiosios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė ir ji būtų suimta. Netrukus po to ją sulaikė nacionalinės saugumo pajėgos. Buvusiai parlamentarei gresia įkalinimas iki gyvos galvos už ketinimus surengti karinį pučą. Pati N. Savčenko paskelbė bado streiką.

Vertindama šiuos įvykius Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė M. Šešelgytė teigia – situacijoje, kai Ukrainos herojė staiga tampa nusikaltėle, skandalingumo galima įžvelgti. Tačiau, pabrėžia M. Šešelgytė, reikia atkreipti dėmesį ir į kitą medalio pusę – N. Savčenko yra kontrastinga asmenybė, kuri, kalbėdama apie Ukrainos laisvę, iš tiesų teigė, kad būtina diktatūra.

„Ji tikrąja to žodžio prasme yra karė, kovotoja, bet priemonės, apie kurias ji kalba, kurios reikalingos kovoje už Ukrainos laisvę, Ukrainos stabilumą yra tokios, sakyčiau, šiek tiek radikalios. Paskutiniu metu ji nemažai kalbėjo apie tai, kad Ukraina nežengia tuo keliu, kuriuo turėtų žengti, kad yra labai daug problemų, susijusių su korupcija, kad valdžioje esantys žmonės iš tiesų yra Ukrainos priešai, kurie ne padeda, o kaip tik gramzdina Ukrainą giliau į recesija, į korupcijos liūną. Ji sakė, kad Ukrainai reikėtų diktatūros, panašios į Čilės“, – sako M. Šešelgytė.

Ji sakė, kad Ukrainai reikėtų diktatūros, panašios į Čilės.

Seimo narys Arvydas Anušauskas taip pat primena, kad N. Savčenko tapo Ukrainos heroje po to, kai buvo įkalinta Rusijoje. Jo vertinimu, įvyko natūralus procesas, kai, esant krizinei situacijai, vykstant konfliktui, surandami žmonės, kurie gali vienyti, simbolizuoti kovą.

„Jie būna įtraukiami į potencialių ateities politikų gretas, net neturėdami galimybių tiesiogiai dalyvauti politikoje. Kai N. Savčenko atsidūrė Ukrainoje, ji, be abejo, į šį politinį procesą įsijungė“, – pastebi A. Anušauskas.

Jam antrina M. Šešelgytė – nors kai kurie žmonės yra puikūs revoliucionieriai, kovotojai ir sugeba mobilizuoti žmones, jie nebūtinai yra tinkami politiko, valdininko ar reformatoriaus pozicijai: „Tiesiog reikia visiškai skirtingų kompetencijų, skirtingų gebėjimų. [...] Kai N. Savčenko grįžo į Ukrainą, ją rėmė gana didelis skaičius žmonių, buvo sakoma, kad ji netgi galėtų būti Ukrainos prezidente. Berods 15 proc. ukrainiečių rėmė jos kandidatūrą, tačiau labai greitai jos žvaigždė pradėjo leistis.“

Anot M. Šešelgytės, šiuo metu N. Savčenko prezidento rinkimuose palaikytų mažiau nei 1 proc. ukrainiečių. Docentė svarsto, kad sunku daryti išvadą, ar pati N. Savčenko iššvaistė savo politinį kapitalą, ar su ja, kaip pati buvusi parlamentarė tvirtina, buvo susidorota. Vis dėlto, M. Šešelgytės nuomone, išsaugoti krizės metu sukauptą kapitalą sutrukdė politinių gabumų trūkumas.

J. Ohmanas: ukrainiečių nuomonė apie N. Savčenko – jokia

Visuomeninės organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, visuomenininkas J. Ohmanas, paklaustas, kokia ukrainiečių nuomonė apie N. Savčenko, atsako trumpai – jokia. „Galiu pasakyti iš karto – bendrauju su žmonėmis, kurie ten kariauja. Gana greitai šie žmonės, kariai, tiesiog pradėjo nekreipti į ją jokio dėmesį. Kai N. Savčenko grįžo į Ukrainą, pasakysiu taip, gana greitai pradėjo nusišnekėti“, – pasakoja J. Ohmanas.

Jo teigimu, savanoriai, kurie kartu su N. Savčenko tarnavo viename batalione, su ja nebuvo linkę net kalbėtis. Vis dėlto J. Ohmanas, kuriam pačiam teko bendrauti su N. Savčenko, priduria – ji elgiasi ir mąsto adekvačiai, puikiai suvokia situaciją ir į ją pažvelgti gali netgi filosofiškai.

„Kaip žmogus, kaip stebėtoja, ji tikrai [gera]... Bet kaip politikė, kaip viešas žmogus, ji gana greitai parodė, kad tiesiog yra per sudėtinga asmenybė, galima taip pavadinti. Šiuo metu, kiek su kuo teko bendrauti, niekam net neįdomu apie tai kalbėti, gal truputį gėdinga. Jie sako turintys ir kitų bėdų“, – tvirtina J. Ohmanas.

Tai savotiškas atvejis – įkalintas žmogus yra vertingesnis ir stipresnis.

Panašius įspūdžius iš pokalbių su N. Savčenko išsako ir A. Anušauskas: „Turiu pasakyti, kad gynybos komitete, kur ji darbavosi, ko gero, tai buvo vienas iš tų žmonių, kurie adekvačiai suvokė situaciją. Su ja vyko labai normalūs pokalbiai. Negalėčiau net įtarti, kad ji galėjo tuo metu (nes tai buvo vos prieš kelis mėnesius) planuoti kažkokius kitus veiksmus.“

J. Ohmano nuomone, N. Savčenko sugebėjo suvienyti žmones tik savo iškilo pradžioje. Anot pašnekovo, iš pradžių ji tapo stipriu Ukrainos pasipriešinimo, valios simboliu: „Tai savotiškas atvejis – įkalintas žmogus yra vertingesnis ir stipresnis. Ji Rusijoje tikrai pasirodė puikiai, galima taip sakyti. Ta kita dalis... [...] Jau po savaitės nuo jos grįžimo žmonės pradėjo kalbėti, kad čia nebus nieko gero.“

N. Savčenko sulaikymą Rusija išnaudoja propagandos tikslais

M. Šešelgytės pastebėjimu, skirtingų šalių spauda į N. Savčenko sulaikymą reagavo skirtingai. Kaip teigia docentė, Ukrainos žiniasklaida pateikia daug faktų: „Akcentuojama, kad tai yra teroro aktas, akcentuojama, kad galbūt N. Savčenko kažkuriuo metu paslydo, būdama Rusijoje, kad ji galbūt yra dviguba agentė, kad Rusijai tai naudinga. Įvairios versijos keliamos.“

Vakarų spauda, kaip teigia pašnekovė, taip pat pateikia faktus: nurodoma, kad turimas įrašas, kuriame N. Savčenko kalba apie perversmą. Taip pat informuojama, kad už N. Savčenko parlamentinės neliečiamybės panaikinimą balsavo didelė dalis Rados, o kas iš tiesų vyko, išsiaiškins teismas.

„Rusiją, matyt, mažiau domina pats procesas, bet labai daug kalbama apie Ukrainą, kaip nepavykusią valstybę, kur herojai staiga tampa didžiausiais priešais – Ukraina nusirito, gyvenimas blogėja, nuo 2014 m. vyrauja infliacija, reformos nevyksta, didelis korupcijos lygis ir t. t. Rusija tiesiog labai puikiai šį faktą išnaudoja savo propagandiniams tikslams, teršdama Ukrainos vardą ir bandydama įrodyti, kad Ukraina yra nesvetinga valstybė, kurioje ir toliau bus rimtų problemų“, – pastebi M. Šešelgytė.

Tikina, kad N. Savčenko situacija Ukrainos žmonių nesuskaldys

Pašnekovai abejoja, kad N. Savčenko sulaikymas galėtų suskaldyti Ukrainą. Anot J. Ohmano, N. Savčenko išsakytoje kritikoje yra daug tiesos, ji atkreipia dėmesį į šalies problemas, tačiau ji tiesiog nebėra taip vertinama.

„Tikrai nemanau, kad ji gali turėti kažkokį lemiamą vaidmenį. Kalbos apie karinį pučą – nieko naujo. Kai kalbu su žmonėmis, jie nuolat kalba, kad reikėtų kitaip, kad reikėtų Čilės ar Argentinos varianto. Sakau – ką jūs čia kalbate? Būna tokių atvejų, kad nusiramina, bet vėliau ir vėl girdisi“, – pasakoja J. Ohmanas.

Jis primena, kad panašių politinių situacijų Ukrainoje buvo ir daugiau. Viena labiausiai žinomų – buvusio Gruzijos prezidento ir buvusio Ukrainos Odesos regiono gubernatoriaus Michailo Saakašvilio. „Ten tų herojų nereikia. Supraskit, kiek ten yra kariškių, karininkų, kurie tikrai labai rimti žmonės [...] ir mes matome, kad jie sistemingai tiesiog perkeliami truputį į šoną, kad jų per daug nebūtų. Ten vyksta tokie liūdni politiniai procesai“, – sako J. Ohmanas.

A. Anušausko nuomone, M. Saakašvilis pasižymėjo viešųjų ryšių triukais, kurie pritraukdavo minias ir kurių netaikė N. Savčenko, tačiau net ir jo pasitraukimas nesuskaldė žmonių.

„Palyginti galima, tačiau šiuo atveju palyginimas turbūt nebūtų N. Savčenko naudai tiek mastu, tiek to eksprezidento hiperkatyvumu. Jis tikrai hiperaktyvus. Jo kalbėjimas apie reformas, apie valdžią nuo stogo, žinoma, atrodo įspūdingai viešųjų ryšių prasme, bet vis dėlto lyginimas šiuo atveju ne N. Savčenko naudai“, – komentuoja A. Anušauskas.

M. Šešelgytė akcentuoja, kad tokie asmenys, kaip N. Savčenko, dažniausiai skirtingose visuomenėse iškyla tik krizės laiku, tačiau vėliau tampa nereikalingi: „Iš tiesų man tokių herojų iškilimas, žvelgiant į įvairias valstybes, visuomenes, įmanomas, ko gero, pereinamuoju periodu, krizių periodu, kai reikia revoliucionierių, herojų, šnekančių nuo stogo. Paskui, kai procesas normalizuojasi, reikia, kad kažkas ateitų ir darytų darbus.“

„Skelbiu bado streiką nuo šiandienos“, - anot valstybinės naujienų agentūros „Ukrinform“, teismui sakė N. Savčenko.

36 metų amžiaus N. Savčenko kadaise buvo žinomiausia konflikto tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje belaisvė. 2014 metais ji pateko į nelaisvę ir buvo išvežta į Rusiją, o į Ukrainą sugrįžo kaip nacionalinė didvyrė. Vėliau moteris tapo Ukrainos parlamento nare.

Šį mėnesį Ukrainos institucijos apkaltino N. Savčenko planavus surengti teroristinį išpuolį šalies parlamente. Ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė ir ji būtų suimta. Netrukus ją sulaikė nacionalinės saugumo pajėgos.

J. Lucenka kovo 15 dieną apkaltino deputatę N. Savčenko planavus „teroro aktą“ prieš šalies parlamentą. Prokuroro duomenimis, tyrėjai turi nepaneigiamų įrodymų, kad ji planavo surengti įvairių teroro aktų, taip pat sprogdinti Aukščiausiosios Rados posėdžių salėje.

Naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas pranešė, kad per ketvirtadienio plenarinį posėdį 291 Ukrainos deputatas pritarė pasiūlymui patraukti N. Savčenko baudžiamojon atsakomybėn.

Pasiūlymui sulaikyti ir areštuoti deputatę pritarė atitinkamai 277 ir 268 įstatymų leidėjai.

Kol deputatai balsavo, N. Savčenko buvo posėdžių salėje ir stebėjo procesą. Po balsavimo ji užsimetė ant pečių paltą ir išėjo iš parlamento pastato. Šalia jo Konstitucijos aikštėje buvo susirinkę jos šalininkų ir priešininkų; ten N. Savčenko susitiko su savo seserimi Vira.

Anksčiau ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados Reglamentų komitetas savo išvadose pareiškė, kad generalinio prokuroro pristatyti pasiūlymai dėl pritarimo Ukrainos liaudies deputatės N. Savčenko patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, sulaikymui ir kardomosios priemonės arešto parinkimui yra teisėti, pakankami bei pagrįsti.

Pranešama, kad tyrėjų, žurnalistų, kelių šalininkų ir sesers lydima N. Savčenko iš Aukščiausiosios Rados išėjo į netoliese esančią Ukrainos saugumo tarnybą.

Sulaikymas

Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu laikyta parlamento narė Nadija Savčenko ketvirtadienį buvo sulaikyta dėl kaltinimo „teroro atakos“ organizavimu Kijeve, pranešė pareigūnai.

„Ji sulaikyta, prokurorui perskaičius jai kaltinimus“, – sakė prokuratūros atstovas Andrijus Lysenka telefonu naujienų agentūrai AFP, praėjus kelioms valandoms nuo Aukščiausiosios Rados sprendimo panaikinti deputatės N. Savčenko teisinę neliečiamybę.

Teismo posėdis dėl kardomosios priemonės paskyrimo jokiai frakcijai nepriklausančiai deputatei galbūt bus paskirtas penktadienį, kovo 23 dieną.

„Teismas, greičiausiai, rytoj“, – parašė A.Lysenka feisbuke.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“, kad N. Savčenko planavo surengti „teroristinį išpuolį“ šalies parlamente.

J. Lucenka tvirtino, kad esą N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.

Tačiau prokuroras šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

Aukščiausioji Rada ketvirtadienį balsavo už N. Savčenko pašalinimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.

2014-aisiais kovodama su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, dabar 36-erių buvusi karo lakūnė buvo sučiupta ir apkaltinta prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo Ukrainos rytuose.

Rusijos kalėjime ji praleido apie dvejus metus, per kuriuos buvo paskelbusi kelis bado streikus. Tai pavertė ją Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

2016-aisiais, Ukrainai ir Rusijai apsikeitus kaliniais, N. Savčenko grįžo į Ukrainą, kur buvo sutikta kaip didvyrė.

Grįžusi ji prisijungė prie Julijos Tymošenko partijos ir tapo Aukščiausiosios Rados deputate. Nuo to laiko ji nevengdavo prieštaringai pasisakyti ir prieštarauti prezidento Petro Porošenkos politikai, remdama tiesiogines derybas su prorusiškais separatistais ir vizitus į jų kontroliuojamą teritoriją.

Kaip pranešė leidinys „NikVesti“, tame susitikime taip pat dalyvavę nacionalistinių organizacijų atstovai deputatę apkaltino „dirbant rusų valdžiai“ ir ėmė svaidyti į ją kiaušinius. Vėliau kilo muštynės.

Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis.

Šios pataisos, gegužės 18-ąją priimtos Aukščiausios Rados, panaikina deputatės Nadijos Savčenko iniciatyva priimtą įstatymą, įsigaliojusį 2015 metų gruodžio 24-ąją.

Pasak teisingumo ministro Pavlo Petrenkos, per laikotarpį, kol galiojo „Savčenko įstatymas“, apie 8 tūkst. pavojingų nusikaltėlių buvo paleisti anksčiau laiko, o apie 2 tūkst. jų įvykdė naujų nusikaltimų ir buvo grąžinti už grotų.

Pernai N.Savčenko Minske buvo susitikusi su Donecko ir Luhansko separatistų lyderiais, su kuriais susitarė dėl kelių ukrainiečių belaisvių perdavimo. Tačiau už tai ji susilaukė aršios kritikos Kijeve, kuris deklaruoja, kad atsisako "derėtis su teroristais".

Moteris televizijoje pareiškė, kad Krymą Kijevui teks atiduoti Rusijai, kitaip šalis dar ilgai nekontroliuos savo teritorijos.

"Krymas turės būti atiduotas Rusijai. Neaišku, kokiam laikui, tačiau jis turi būti atiduotas iki neįvardytos datos", – kalbėdama apie Krymo susigrąžinimo planus sakė N.Savčenko.

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos karinių pajėgų išvedimo iš Donbaso klausimo sprendimas gali būti pasiektas tik derybomis.

"Nesvarbu, kiek verks ar plėšys marškinius nuo kūno kai kurie deputatai, aiškins, kad mes nepasiduosime, jie turi suprasti, kad Krymą teks atiduoti. Dabar jis lieka nepripažinta teritorija. Tai taps dar viena Padniestre. Ir tokia Padniestre bus paverstas Donbasas. Vienintele išeitimi aš matau Krymo atidavimą ir taikos sudarymą Donbase", – tikino N.Savčenko.

Anksčiau pranešta, jog Donecko ir Luhansko separatistiniai regionai atkreipė dėmesį į N.Savčenko pareiškimą, kad padėtį konflikto krečiamuose šalies rytuose reikia spręsti taikiai, ir pareiškė, kad laikytų ją priimtina derybų partnere, jeigu pilotei būtų suteikti Kijevo įgaliojimai.