Gamtosaugininkai aiškino, kad narūnėlio nafta išsitepusios krūtinės ir pilvo plunksnos buvo sulipusios, praradusios gebėjimą sukibti viena su kita ir išlaikyti oro sluoksnį tarp kūno ir vandens. Netekus apsauginio oro tarpo plunksnose, šaltas jūros vanduo pasiekia paukščio kūną.

Kad paukštis galėtų išlaikyti kūno temperatūrą, suaktyvėja medžiagų apykaita, tačiau dėl sulipusių plunksnų sumažėja ir paukščio plūdrumas, kartu ir galimybė sėkmingai pasigauti maisto.

Pasak instituto specialistų, visi vandens paukščiai kruopščiai prižiūri savo plunksnas, jas nuolat tvarkosi.

Bandant snapu susitvarkyti nafta išteptas plunksnas, dalis teršalų patenka į paukščio virškinamąjį traktą, sukeldami jo inkstų ir kepenų pažeidimus, paukštis nebegali įsisavinti maisto medžiagų, viduriuoja.

Aplinkosaugininkai nors ir kruopščiai išvalė paukščio plunksnas, tačiau jo gyvybės nepavyko išgelbėti.

„Deja, ši istorija neturėjo laimingos pabaigos. Narūnėlis jau buvo nusilpęs, viduriavo ir, veikiausiai dėl naftos produktų sukeltų vidinių pažeidimų, po keliolikos valandų nugaišo“, – apgailestavo instituto komanda.

Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto paviešinta istorija byloja apie tai, kiek pavojingi naftos teršalai gali būti paukščiams.