– Jūsų nuomonė, ar Rusijai taikomos Vakarų sankcijos efektyvios? Gal įžvelgiate spragų?

– Yra paliktos dvi pagrindinės skylės sankcijų pakete. Pirmiausiai, manau, turėtų būti įvestas gamtinių dujų importo į Europos Sąjungą (ES) embargas, nes tai yra didelė Rusijai palikta landa tiek ekonomine, tiek politine prasme. Antraip, kol tos sankcijos nėra įvestos, Rusija gali bandyti  siūlyti vienai ar kitai ES šaliai pigesnes rusiškas dujas mainais į kažką, kad ir palankesnį požiūrį. Kitas dalykas, kalbant apie finansų sistemą, Rusijos bankai nėra visiškai atjungti nuo pasaulinės sistemos, yra paliktos išimtys, pavyzdžiui, atsiskaitymo už dujas, maisto eksporto. Tos išimtys leidžia Rusijai apeiti nemažai sankcijų ir toliau vykdyti prekybą su daugeliu šalių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Esate minėjęs, kad iki šiol Vakarų sankcijos Rusijai patiems Vakarams turėjo daugiau žalos nei agresorei. Ar tai kaip nors gali pasikeisti ir kaip greitai?

– Tai keičiasi. Pirmąjį mūšį laimėjo Rusija, nes jie atlaikė tą pirmąjį šoką dėl daromų minėtų išimčių. Ir taip pat dėl lėto sankcijų įsigaliojimo, ypač dėl energetinių žaliavų eksporto. Dėl to praeitais metais Rusijos biudžeto pajamos, ypač naftos eksporto, buvo rekordinės. Tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija Rusijoje akivaizdžiai ir sparčiai prastėja, nes naftos kaina yra žema. Rusija jau gavo už savo parduodamą naftą 40–50 JAV dolerių už barelį, kuomet biudžete kainuoja 70 JAV dolerių. Tai jau yra didžiulis smūgis. O „Gazprom“ tam tikra prasme jau pradėjo panikuoti, nes supranta, kad prarado Europos rinką. Desperatiškai ieško būdų, kaip tas dujas realizuoti, nes realiai Rusijos vietą didele dalimi užėmė kiti žaidėjai.

Rusijai tikrai bus didelis galvos skausmas, kaip paskirstyti biudžetą. Didelių išlaidų reikalauja ir karas su Ukraina. Taigi perspektyvoje nusimato, kad jai teks pradėti veržtis diržus.

– Kalbėdami apie sankcijas dažniausiai turime galvoje naftą ir dujas. Ar tai yra būtent tos sankcijos, kurios veikia labiausiai?

– Priklauso nuo to, koks yra sankcijų tikslas. Jeigu tikslas sumažinti Rusijos galimybes finansuoti karinę invaziją Ukrainoje, tuomet sankcijos turėtų būti nukreiptos būtent į naftą ir dujas, nes tai pagrindinės Rusijos pajamos. Vis dėlto didžioji dalis sankcijų yra nukreiptos į šiek tiek ilgesnį laikotarpį. Jos užtikrins Rusijos ekonominę stagnaciją ir ilgalaikę recesiją, nes tiesiog nebeturi prieigos prie daugelio technologijų. Ir net Rusijai prijaučianti Kinija neskuba jai ištiesti pagalbos rankos. Matome, kad Rusija turi didelių iššūkių. Ilguoju laikotarpiu jos ekonominė perspektyva gana niūri.

– Suomių ekspertų vertinimu, rusai dėl naftos lubų kasdien netenka maždaug 170 mln. dolerių. Ar tai yra reikšminga suma Rusijos ekonomikai? Ir kas pasikeis vasario 5 dieną, kai bus įvestos ir perdirbtos naftos kainos lubos?

– Taip, tai yra reikšminga suma. Kaip minėjau, Rusija šių metų biudžete yra suplanavusi 70 JAV dolerių už barelį kainą, lubos yra 60 JAV dolerių už barelį, bet faktiškai ji už savo naftą gauna kiek daugiau nei 40 JAV dolerių už barelį. Pagrindinė priežastis ta, kad praktiškai turi tik du pagrindinius  pirkėjus – Kiniją ir Indiją, dar dalinai prisideda ir Turkija. Tos šalys žino, kokia sudėtinga Rusijos situacija ir tuo naudojasi – išsideri labai geras kainas. Tam tikra prasme Rusija nuvarė save į kampą – nusipjovė šaką, ant kurios sėdi. Jeigu tendencijos bus tokios, kokios yra pastaraisiais mėnesiais, padėjo dar ir šilta žiema Europoje, tai Rusijos pajamos iš dujų ir naftos eksporto šiais metais bus gerokai mažesnės nei praėjusiais. Skirtumas gali siekti apie 3–4 karto.

– Apie kokią sumą mes galėtume kalbėti, kai bus nustatyta viršutinė riba perdirbtiems rusiškos naftos produktams?

– Vėlgi, sunku pasakyti, kaip persiskirstys rinka. Iš kur tų produktų gaus ES. Taigi reikėtų šiek tiek palaukti ir pasižiūrėti, koks bus galutinis rezultatas. Dalis analitikų tikėjosi, kad dėl naftos embargo gali pakilti pasaulinė naftos kaina, bet to nenutiko, ji netgi sumažėjo. Ir tie nuostoliai Rusijai buvo gerokai didesni. Dabar kol kas Rusija viliasi, kad tas trūkumas, deficitas padės pakelti kainas.

Žygimantas Mauricas/ J. Elinsko (BNS) nuotr.

– Ar yra kokių nors signalų, kad rusams kasdienis gyvenimas iš tiesų blogėja ir kad jie tikrai jaučia karo kainą?

– Kol kas dar labai stipriai nejaučia, nes, kaip minėjau, buvo rekordinės pajamos už naftą ir dujas praeitais metais. Tačiau, manau, kad tas laikas – ne už kalnų, kada Rusija turės pradėti mažinti išlaidas, ypač socialinei apsaugai bei vidaus ekonomikai, nes pajamos mažėja. Deficitas jau gruodžio mėnesį buvo labai didelis. Jeigu tai tęsis visus šiuos metus, Rusijai tikrai bus didelis galvos skausmas, kaip paskirstyti biudžetą. Ir nepamirškime, kad didelių išlaidų reikalauja karas su Ukraina. Taigi perspektyvoje nusimato, kad Rusijai teks pradėti veržtis diržus. 

Embargas ir kainų „lubos“

Kainų viršutinė riba įsigalios kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris bus pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.

Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja ir, nesant kainų „lubų“, Maskvai būtų paprasta rasti naujų pirkėjų, kurie jos „juodąjį auksą“ pirktų rinkos kainomis.

Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,9 euro) už barelį ar pigiau.

ES, G-7 šalyse ir Australijoje įsikūrusioms bendrovėms bus draudžiama teikti paslaugas, reikalingas naftos krovinių gabenimui jūra, pvz., draudimo paslaugas, jeigu naftos kaina viršija minėtas „lubas“.

G-7 šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – teikia draudimo paslaugas 90 proc. pasaulio krovinių, o ES yra stambi krovinių gabenimo jūrų transportu rinkos dalyvė.

Tai reiškia, kad šios šalys turėtų turėti galimybę primesti šias kainų „lubas“ daugumai Rusijos klientų visame pasaulyje, ir kartu tai reiškia, kad kainų „lubos“ turėtų būti veiksmingos.

Numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis ir kainų viršutinė riba nebus taikoma kroviniams, pakrautiems iki gruodžio 5-osios. Tuo tarpu vasario 5 dieną įsigalios naftos produktų kainų „lubos“.

Poveikis rinkoms

Vakarai yra nustatę 60 JAV dolerių už barelį kainų viršutinę ribą, kuri gerokai viršija dabartinę naftos gavybos Rusijoje kainą, taigi Maskva turės paskatų toliau išgauti „juodąjį auksą“. Rusija ir toliau gaus pajamų iš naftos, nors jos ir sumažės.

„Rusija turi būti toliau suinteresuota pardavinėti savo naftą“, nes priešingu atveju pasaulyje galėtų sumažėti naftos pasiūla ir smarkiai pakiltų „juodojo aukso“ kainos, pareiškė vienas Europos pareigūnas, netikintis, kad Kremlius įvykdys savo grasinimus nebetiekti naftos šalims, kurios laikosi kainų „lubų“.

Pasak pareigūno, Rusijai toliau rūpės išsaugoti savo infrastruktūros būklę, nes ši infrastruktūra nutraukus gavybą būtų apgadinta. Maskvai, anot jo, rūpės ir išsaugoti savo užsakovų, įskaitant Kiniją ir Indiją, pasitikėjimą.

Ekspertai nerimauja dėl neapibrėžtumo, kurį rinkose kol kas skatina tokia nauja priemonė, kaip kainų „lubos“, ir atidžiai stebi Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos partnerių – vadinamosios OPEC+ grupės – reakciją.

„Pardavinėsime naftą ir naftos produktus šalims, kurios su mumis dirbs rinkos sąlygomis, net jei mums teks kažkiek sumažinti gavybą“, – pareiškė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas po sekmadienį įvykusios OPEC+ vaizdo konferencijos.

„Šiuo metu rengiame mechanizmus, pagal kuriuos bus draudžiama bet kokiu lygmeniu naudoti kainų „lubų“ priemonę“, – pridūrė A. Novakas ir įspėjo, kad kainų „lubos“ gali tik „dar labiau destabilizuoti rinkas“.

Tačiau Briuselis tvirtina, kad kainų „lubos“ padės stabilizuoti rinkas ir „duos tiesioginės naudos besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalims“, kurios galės pigiau įsigyti rusiškos naftos.

Rusiškos „Urals“ rūšies naftos rinkos kaina šiuo metu svyruoja maždaug 65 JAV dolerių už barelį lygyje, o tai reiškia, kad priemonės poveikis artimiausiu laikotarpiu gali būti ribotas.

Ukraina šeštadienį pareiškė, kad reikėjo nustatyti gerokai mažesnes kainų „lubas“, nes 60 JAV dolerių už barelį lygis, Kyjivo nuomone, yra nepakankamas Kremliui nubausti.

Kainų „lubų“ peržiūra

Kainų „lubos“ nuo sausio vidurio ir po to kas du mėnesius bus peržiūrimos ir jas bus galima pakeisti atsižvelgiant į rinkos kainų pokyčius. Pagal numatytą principą, kainų „lubos“ turi būti bent 5 proc. mažesnės už vidutinę rinkos kainą.

Bet kokiam „lubų“ pakeitimui turės pritarti G-7, Australija ir ES.

Veiksmingumas

Visos šalys kviečiamos oficialiai prisijungti prie šių priemonių. Valstybės, kurios nusprendžia prie jų nesijungti, gali toliau pirkti rusišką naftą už didesnę negu nustatytoji kainą, tačiau tokiu atveju jos negalės naudotis Vakarų paslaugomis, susijusiomis su tokios naftos įsigijimu, draudimu ar gabenimu.

„Turime aiškių ženklų, kad nemažai besiformuojančios ekonomikos šalių, visų pirma Azijoje, laikysis kainų „lubų“ principų“, – pareiškė vienas Europos pareigūnas ir pridūrė, kad rusiškos naftos pirkėjai jau „daro spaudimą“ Rusijai, iš kurios reikalauja nuolaidų.

Pasak pareigūno, rasti alternatyvų paslaugoms, kurias teikia Europos bendrovės, dominuojančios tanklaivių transporto ir draudimo srityse, bus labai sudėtinga. „Improvizuoti“ tokių paslaugų pakaitalai, įskaitant draudimą nuo naftos išsiliejimo, būtų „itin rizikingi“, pridūrė jis.

Rizika

Kiekviena ES ir G-7 valstybė turės stebėti jos teritorijoje įsikūrusias bendroves. Jeigu bus nustatyta, kad su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas gabena rusišką naftą, kurios kaina viršija nustatytas „lubas“, Vakarų operatoriams bus uždrausta jį drausti ir finansuoti 90 dienų laikotarpiu.

Nors Rusija gali bandyti suformuoti savo tanklaivių laivyną ir savarankiškai drausti šiuos laivus, kuriuose dirbtų rusiškos įgulos, Briuselis mano, kad „pernakt sukurti jūrų ekosistemą bus labai sudėtinga“ ir tokios priemonės gali neatrodyti įtikinamos užsakovams.

„Džiugu, kad jie kartu žengia link kainų ribojimo“, – pareiškė reporteriams Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Mes ir toliau manome, kad kainų lubos padės apriboti pono [Vladimiro] Putino galimybes spekuliacijomis pelnytis naftos rinkoje ir toliau finansuoti karo mašiną, kuri toliau žudo nekaltus ukrainiečius“.

Lenkijos ambasadorius ES kiek anksčiau penktadienį pranešė, kad ES prisijungs prie G-7 šalių iniciatyvos nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių viršutinę ribą.

Nustatyti mažesnes kainų „lubas“ raginusi Lenkija atsiėmė savo prieštaravimą Europos pasiūlymui ir ši kainų ribojimo priemonė bus oficialiai patvirtinta savaitgalį, pareiškė reporteriams Andrzejus Sadosis (Andžėjus Sadosis).

„Galime formaliai pritarti sprendimui“, – pažymėjo jis ir paaiškino, kad ES valstybės narės sutarė paspartinti naujo – jau devintojo – sankcijų Rusijai paketo rengimą.

ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir kitų valstybių narių diplomatai pareiškė, kad susitarimas dėl naftos kainų viršutinės ribos yra patvirtintas ir jau vykdoma atitinkama biurokratinė procedūra, reikalinga tam, kad susitarimas įsigaliotų.

Nuo pirmadienio ES pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi dabar Rusijos  „juodajam auksui“ bus taikomos ir kainų „lubos“, dėl kurių buvo politiniu lygmeniu susitarta su Vašingtonu ir turtingas demokratines valstybes vienijančia G-7 grupe.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.

Jis tai pareiškė per pokalbį telefonu su Irako ministru pirmininku Mohammedu Shia al-Sudani (Mohamedu Šija Sudaniu).

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad tokie veiksmai prieštarauja rinkos santykių principams ir, labai tikėtina, turės rimtų pasekmių pasaulio energijos rinkoms“, – rašoma Kremliaus pranešime apie pokalbį.

Pasak Kremliaus, pokalbio dalyviai teigiamai įvertino abiejų šalių darbą Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją (OPEC) ir jos sąjungininkus vienijančioje vadinamojoje OPEC+ grupėje, kuris, anot jų, padeda „stabilizuoti pasaulio naftos rinką“.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę beprecedenčių sankcijų.

JAV iždo departamentas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai dabar planuoja „per kelias artimiausias dienas“ galutinai sutarti dėl rusiškos naftos kainų viršutinės ribos, kuria siekiama apriboti Rusijos pajamas iš šio Maskvai itin svarbaus finansavimo šaltinio.

Šia kainų viršutine riba būtų pagrįstas gruodžio 5 dieną įsigaliosiantis draudimas, pagal kurį bendrovėms bus draudžiama gabenti rusiškos naftos krovinius ar juos drausti, jeigu ši nafta parduodama už didesnę nei nustatytoji kainą.