Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas platformoje „Telegram“ parašė, kad per oro smūgius nukentėjo dvi jo regiono vietovės ir to paties pavadinimo srities sostinė.

„Rytas bus sunkus, – sakė V. Gladkovas. – Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro atakos Belgorode sugriuvo trys daugiabučio balkonai. Viename iš šių butų gyveno sutuoktinių pora. Dideliam sielvartui, vyras nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje.“

Jis paskelbė gyvenamojo namo su iš dalies sugriautu fasadu nuotrauką.

Pasak jo, dar vienas žmogus žuvo per bepiločio orlaivio ataką už miesto esančiame rajone.

Samaros regione, esančiame už 1 tūkst. km nuo karo Ukrainoje fronto linijos rytuose, vietos gubernatorius pranešė apie kelias dronų atakas prieš vietos naftos perdirbimo gamyklas.

Viena iš jų sukėlė gaisrą Kuibyševo naftos perdirbimo gamykloje, pranešė gubernatorius Dmitrijus Azarovas pranešime „Telegram“, pažymėdamas, kad nukentėjusiųjų nėra.

Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdoma naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių regione, o jos gamybos pajėgumai siekia septynis milijonus tonų per metus, rašoma oficialioje svetainėje.

D. Azarovas teigė, kad dronų ataka prieš kitą regiono naftos perdirbimo gamyklą Novokuibyševske buvo atremta nepažeidus technologinės įrangos.

Išpuoliai surengti praėjus parai po to, kai Rusija surengė vieną didžiausių per dvejus metus trunkantį karą antskrydžių, per kurį nukentėjo kelios dešimtys Ukrainos energetikos objektų ir daugiau kaip milijonas žmonių laikinai liko be elektros.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį numušė 31 iš 34 Rusijos dronų, paleistų į jos teritoriją, o Rusijos gynybos ministerija teigė perėmusi 12 Ukrainos bepiločių orlaivių.

Daugiau nei dvejus metus su Maskvos puolimu kovojanti Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino išpuolius Rusijos teritorijoje, ypač prieš energetikos objektus.

Savo ruožtu Rusija pastarosiomis dienomis surengė vadinamąsias atsakomąsias atakas prieš Ukrainos energetikos sektorių ir sostinę Kyjivą.

Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltinis Ukrainos teisėsaugos institucijose.

Pareigūnas patvirtino, kad šiomis atakomis tęsiamos anksčiau UST pradėtos specialiosios operacijos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

„Mes sistemingai įgyvendiname kruopščiai parengtą Rusijos Federacijos ekonominio potencialo mažinimo strategiją. Mūsų užduotis – palikti priešą be išteklių ir sumažinti pinigų už naftą ir degalus srautus, kuriuos Rusija skiria karui, mūsų piliečių žudymui“, – pridūrė šaltinis.

Pašnekovas pažymėjo, kad, sprendžiant iš socialiniuose tinkluose pasirodžiusių vaizdo įrašų, atakos padariniai buvo gana skaudūs. Beje, trečiadienį atakuotos naftos perdirbimo gamyklos yra tarp penkių didžiausių gamyklų Rusijos Federacijoje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Žemutinio Naugardo naftos perdirbimo gamykloje Kstovo mieste po dronų atakos sustojo didžiausias pirminio naftos perdirbimo įrenginys.

Prieš beveik dvejus metus Rusijos užpulta Ukraina pastaraisiais mėnesiais rengia dronų atakas agresorės teritorijoje.

„Praėjusią naktį oro gynybos ir elektroninio trikdymo [priemonėmis] atremta dronų ataka Volgogrado srities Kalačo ir Zakanaljės rajonuose“, – per platformą „Telegram“ paskelbė gubernatorius Andrejus Bočarovas.

„Nukritus vienam iš numuštų dronų Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras“, – sakė jis ir pridūrė, kad ugniagesiai jau suvaldė ugnį.

Žmonės nenukentėjo, sakė A. Bočarovas.

Gamyklą eksploatuojanti naftos milžinė „Lukoil“ savo interneto svetainėje nurodo, kad ši gamykla yra didžiausia naftos produktų gamintoja federalinėje Pietų apygardoje, apimančioje aštuonis pietvakarinius Rusijos regionus.

Gamykla yra į pietus nuo Volgogrado miesto.

Vietos žiniasklaidos priemonė V1 paskelbė sprogimo gamykloje nuotraukų. Vietos gyventojai V1 pasakojo girdėję du sprogimus.

Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė, kad prie Ukrainos sienos esančioje Belgorodo srityje elektroninių trikdžių priemonėmis buvo nutupdyti ar perimti keturi dronai, Volgogrado srityje – du dronai, o Rostovo prie Dono rajone – dar vienas.

Per pastaruosius du mėnesius Kyjivas suintensyvino smūgius prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, vadindamas tai teisingu atsaku už Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Šaltinis AFP sakė, kad naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, esančioje maždaug už 240 km į pietryčius nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, buvo „svarbus objektas priešui“.

„Naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, Rusijoje, tapo dar vienu saugumo tarnybos SBU taikiniu. Praėjusią naktį po dviejų galingų sprogimų čia kilo didelis gaisras. Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai“, – sakė šaltinis.

„SBU smogė giliai į Rusiją ir toliau puola objektus, kurie yra svarbūs ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir aprūpina degalais priešo karius. Laukia daug netikėtumų, sistemingas darbas tęsiasi“, – pridūrė šaltinis.

Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai.

Naktį socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti ryškios liepsnos ir dūmų stulpai, besiveržiantys per Rusijos naftos milžinei „Rosneft“ priklausančią naftos perdirbimo gamyklą.

„Degė vakuuminis įrenginys. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Tuapsės rajono vadovas Sergejus Boiko.

Pasak jo, beveik 100 žmonių ir 31 įrangos vienetas buvo pasitelkti kovoti su gaisru, kuris galiausiai buvo užgesintas apie 5 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku.

Ukraina prisiėmė atsakomybę už virtinę išpuolių prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą per pastarąsias dvi savaites, įskaitant praėjusį penktadienį liepsnojusį didžiulį gaisrą Rusijos vakaruose esančiame sandėlyje.

„Gaisras kilo labai vėlai (...) 18 aukų sudegė neatpažįstamai, o 25 sužeistieji buvo išgelbėti“, – sakoma vietos Nigerijos saugumo ir civilinės gynybos korpuso atstovo Olufemi Ayodele (Olufemio Ajodelės) pareiškime.

Naktį okupantai atakavo Ukrainą 24 „Shahed-136/131“ tipo dronais kamikazėmis, 17 jų sunaikino ukrainiečių oro gynyba, sakoma Generalinio štabo suvestinėje.

Informacija apie bepiločių atakų pasekmes tikslinama, priduriama joje.

Centrinėje Poltavos srityje buvo pataikyta į naftos perdirbimo gamyklą, sakė srities gubernatorius Dmytro Luninas.

„Šiąnakt rusai ne kartą atakavo Poltavos sritį. Mūsų priešlėktuvinė gynyba gerai veikė prieš priešo priešlėktuvines raketas, – platformoje „Telegram“ rašė jis. – Deja, pataikyta į naftos perdirbimo gamyklą Kremenčuke. Kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos. Gamyklos darbas laikinai sustabdytas.“

Bent kol kas apie jokias aukas nežinoma, pridūrė D. Luninas.

Ukrainos vidurio rytuose esančios Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas sakė, kad antrą naktį iš eilės buvo atakuotas Nikopolio rajonas – rusų pajėgos apšaudė Nikopolį ir tris kitas bendruomenes.

Apgadinti penki privatūs namai, du automobiliai, elektros perdavimo linijos, bet sužeistųjų, pradiniais duomenimis, nėra, sakė gubernatorius.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos virš rajono numušė du priešo bepiločius.

Generalinio štabo suvestinėje nurodoma, kad antradienį Rusija atakavo Ukrainą 31 Irano gamybos dronu „Shahed“ ir kad 28 jų buvo sunaikinti.

„Praėjus 54 dienoms po vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklos sustabdymo kapitalinio remonto darbai įrenginiuose baigti, žaliavinė nafta perdirbama maksimaliai išnaudojant gamyklos pajėgumus“, – pirmadienį pranešė „Orlen Lietuva“.

Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinės veiklos valdymui Audrius Daugnora sako, jog bendrovė teisingai suplanavo darbų apimtis, todėl pavyko remontą atlikti laiku bei telpant į suplanuotą biudžetą – apie 80 mln. eurų.

Ketvirtadalį biudžeto sudarė vadinamojo katalizinio krekingo įrenginio modernizavimo projektas.

Anksčiau įmonė skelbė, kad remontą planuojama baigti iki liepos 1 dienos.

Nuo gegužės pradžios vykusio remonto darbus atliko rangovų kompanijos iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Piko metu gamykloje dirbo daugiau nei 2 tūkst. jų darbuotojų, keturios dešimtys kranų, pakeista apie 15 km vamzdynų, atlikta daugiau nei 300 įvairių technologinių aparatų apžiūra.

Būtingės terminale sudėtingus plūdurų keitimo darbus jūroje atliko 20 specialiai apmokytų narų iš Pietų Afrikos Respublikos.

Pirminio naftos perdirbimo įrenginio veiklą „Orlen Lietuva“ atnaujino maždaug prieš dvi savaites, o Būtingės terminalas, kur buvo pakeistas plūduras, pirmuosius tanklaivius aptarnavo birželio viduryje, kai nauju plūduru iš dviejų tanklaivių perpumpuota 200 tūkst. tonų JAV ir Šiaurės jūroje išgautos naftos.

Pasak įmonės atstovės Kristinos Gendvilės, šiuo metu baigiamas iškrauti trečias tanklaivis su arabiška nafta.

„Orlen Lietuva“ kapitalinį Mažeikių gamyklos remontą pradėjo gegužės pradžioje. Jis paprastai atliekamas kas ketverius-penkerius metus, o paskutinį kartą vyko 2018 metais.

2022–2024 metais „Orlen Lietuva“ įgyvendins ir didžiausią investicijų projektą nuo 2006 metų, kai gamyklą įsigijo „Orlen“ – 641 mln. eurų vertės giluminio naftos perdirbimo įrenginio modernizavimo projektą įgyvendins Jungtinės Karalystės bendrovė „Petrofac“.

Apie tai pranešė kanalas „Baza Telegram“. Pirminiais duomenimis, gaisras naftos perdirbimo gamykloje kilo apie 9 val. Gaisro plotas – 50 kvadratinių metrų, žmonės nenukentėjo.

Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad naftos perdirbimo gamyklą užpuolė dronas – numetė ant jos sprogmenis. Todėl įvyko sprogimas ir įsiplieskė gaisras.

Diskutuojaa, kad dronas „atskrido iš Ukrainos“. Gaisrą likviduoja Rusijos gelbėtojai. „Telegram“ kanaluose skelbiamoje filmuotoje medžiagoje, matyti drono liekanos.

Novošachtinsko naftos produktų gamykla, kurios projektinis perdirbimo pajėgumas siekia iki 7,5 mln. tonų naftos per metus, buvo pradėta eksploatuoti 2009-aisiais. 2014 metų vasario 27 dieną rusų kariai pradėjo atvirą Ukrainos Krymo aneksijos etapą. Anot schemų, tą pačią dieną OPF deputatų V. Medvedčuko ir Taraso Kozako žmonos gavo Novošachtinsko naftos produktų gamyklos akcijas už maždaug 40 tūkst.

Praėjusių metų balandį Rusijos „Interfax“ pranešė, kad naujasis Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos savininkas buvo stambus statybos rangovas „Peton“.

Kaip UNIAN pranešė anksčiau, Rusija nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą atakavo Ukrainos naftos saugyklas.

Prieš kelias dienas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad okupantai bando pabloginti kuro situaciją Ukrainoje apšaudydami kuro infrastruktūrą. Jis pažadėjo kerštauti.

Įmonės atstovai prezidentui pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą. Juo siekiama efektyvesnio produktų perdirbimo, kuris prisidėtų prie didesnio įmonės konkurencinio atsparumo ir bendro taršos mažinimo.

„PKN Orlen“ atėjimas į Lietuvą žymėjo strateginės Lietuvos ir Lenkijos energetinės partnerystės pradžią, kuri kasmet vis stiprėjo. Sėkmingai įgyvendintas naujasis investicinis projektas dar labiau sustiprins mūsų ryšį, pagerins įmonės efektyvumą ir prisidės prie regiono ekonominės plėtros. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje įmonė dės visas pastangas, jog būtų pasiekti kuo žalesni ir tvaresni veiklos būdai“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, pagirtina, kad įmonė jau planuoja scenarijus, kaip praplėsti savo produktų asortimentą, investuoti į atsinaujinančios energetikos projektus. Lietuvai reikšmingas įmonės įdirbis tokiose srityse kaip žaliojo vandenilio gamyba.

Prezidentas su bendrovės atstovais aptarė strategiją ir ateities veiklos planus prisidedant prie Žaliojo kurso ir Klimato politikos tikslų. Anot įmonės atstovų, investicijos leis iš mažesnio žaliavinės naftos kiekio pagaminti didesnį perdirbtos naftos kiekį, taip sumažinant Mažeikių gamyklos taršą aplinkai.

Valstybės vadovas savo vizito metu taip pat aplankė gamyklos gamybinę teritoriją, susitiko su įmonės darbuotojais, Naftininkų profesinės sąjungos atstovais. Prezidentas pasidžiaugė dėl aktyvios darbuotojų atstovų veiklos. Anot šalies vadovo, socialinis dialogas tarp darbuotojų ir darbdavio padeda kurti tinkamą motyvaciją ir pagarbos kultūrą įmonėje, yra naudingas abiem dialogo pusėms.

Susitikime dalyvavo Lenkijos vicepremjeras ir iždo ministras Jacekas Sasinas, energetikos ministras Dainius Kreivys, „PKN Orlen“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas, AB „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis, Lenkijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA, remdamasi naftos viceministru Alireza Sadeghabadi (Alireza Sadegabadžiu), pranešė, kad liepsnos buvo suvaldytos ir galiausiai užgesintos.

„Drąsūs ugniagesių veiksmai... leido visiškai užgesinti gaisrą ir neleido liepsnoms išplisti į kitus netoliese esančius rezervuarus“, – sakė A. Sadeghabadi, dėkodamas priešgaisrinei tarnybai.

Teherano greitosios medicinos pagalbos vadovas Peymanas Saberianas (Peimanas Saberianas) teigė, kad 11 žmonių buvo sužeisti, keturi iš jų gydomi ligoninėse, pranešė ISNA.

Apie vidurdienį virš gaisro vietos tebebuvo matyti juodų dūmų stulpas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, nors jis nebebuvo toks tirštas kaip ankstesnę dieną.

Valstybinės televizijos iš įvykio vietos transliuotame reportaže matyti, kaip su liepsnomis grumiasi ugniagesių brigados.

Pasak pareigūnų, didžiulis gaisras įsiplieskė trečiadienį apie 19 val. 30 min. vietos (18 val. Lietuvos) laiku po sprogimo, įvykusio dėl nuotėkio iš nesandaraus dujų vamzdžio.

Pradėtas tyrimas dėl incidento.

Ši naftos perdirbimo įmonė yra įsikūrusi didelėje pramoninėje zonoje Teherano pakraštyje, vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų rajonų.

Nuo 1968 metų veikianti gamykla gali perdirbti 250 tūkst. barelių naftos per dieną, nurodo IRNA.

Gaisras kilo kelios valandos po Irano karinio jūrų laivyno pranešimo, kad vienas didžiausių jo laivų – pagalbinis „Kharg“ – po jame kilusio gaisro nuskendo Omano įlankoje.

Gaisro laive priežastis viešai nenurodoma.

Pramoninės nelaimės Irane yra dažnos.

Gegužės 23 dieną devyni žmonės buvo sužeisti per sprogimą centriniame Irano regione esančioje sprogiųjų medžiagų gamykloje, pranešė šalies žiniasklaida. Po trijų dienų netoli Persijos įlankos pakrantės esančiame naftos chemijos komplekse įvykus sprogimui vamzdyne žuvo vienas žmogus.

Dėl pernai įvykusių dviejų „sabotažo aktų“ Irano branduoliniuose objektuose Teheranas pagrindiniu įtariamuoju laiko savo nesutaikomą priešininką Izraelį.

Kai kas Irane šiuos įvairius įvykius laiko Izraelio saugumo pajėgų atakomis, o kiti kaip labiau tikėtiną priežastį nurodo JAV sankcijas, dėl kurių Iranas yra kone visiškai izoliuotas nuo pasaulio ir negali deramai prižiūrėti savo pramoninių objektų.