Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija neoficialiai pateikė Kongresui atitinkamą pranešimą apie sandorį, galintį „reikšmingai pakeisti karinę pusiausvyrą Persijos įlankoje ir paveikti Izraelio karinį pranašumą“, sakė Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Eliotas Engelis.

Regione – be kita ko, karo draskomuose Jemene ir Libijoje – vis ryžtingiau veikiantys JAE pranešė Jungtinėmis Valstijomis apie norą įsigyti pažangių karo lėktuvų per derybas, kurias praėjusį mėnesį vainikavo istorinis sprendimas pripažinti žydų valstybę. Vėliau Abu Dabio pavyzdžiu pasekė Bahreinas ir Sudanas.

Toks dvišalių santykių normalizavimas buvo reikšmingas pasiekimas izraeliečių premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui), jo šalis ilgą laiką ragino JAV nepardavinėti modernių karinių lėktuvų jokiai arabų valstybei, net ir Egiptui bei Jordanijai, jau anksčiau pasirašiusioms taikos susitarimus su Izraeliu.

Tačiau B. Netanyahu praėjusią savaitę pažymėjo, kad žydų valstybė neprieštaraus JAV ir JAE sandoriui, kai Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas), trapios valdančiosios koalicijos partneris, per vizitą Pentagone gavo garantijų, kad jo šalis išlaikys savo karinį pranašumą.

Amerikiečių gynybos sekretorius Markas Esperis ketvirtadienį lankėsi Izraelyje, kur derėjosi su B. Gantzu dėl glaudaus JAV sąjungininko karinių pajėgumų stiprinimo.

Vienas Valstybės departamento pareigūnas visgi atsisakė patvirtinti sandorį su JAE, teigdamas, kad jo agentūra nekomentuoja pranešimų Kongresui.

Šis sprendimas reiškia, kad Briuselis pasirinko nepirkti Europoje gaminamų naikintuvų „Eurofighter Typhoon“, o kritikai tai laiko „smūgiu Europos Sąjungos pastangoms susikurti savo gynybos sistemą“.

Pernai kovą Belgija paskelbė konkursą įsigyti 34 naikintuvus, turinčius pakeisti šalies turimus F-16. Šio kontrakto apytikrė vertė turėtų būti apie 3,6 mlrd. eurų. Anot Belgijos vyriausybės, naikintuvus bus pradėta eksploatuoti nuo 2023 metų.

Kritikai šį sprendimą vadina „labai bloga naujiena“ pastangoms užsitikrinti autonomiškesnę ES gynybos strategiją, sulaukusią didesnio palaikymo po Didžiosios Britanijos apsisprendimo palikti Bendriją ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo.

F-35 gamintoja „Lockheed Martin“ tikisi užmegzti ryšių su „Belgijos vyriausybe ir pramone ateinantiems dešimtmečiams“, sakoma JAV aerokosminių technologijų milžinės „Twitter“ žinutėje.

Belgijos ministras pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) mėgino nuginkluoti kritikus, pareiškęs, kad jo šalis tikisi, jog jos gynybos poreikius padės patenkinti tiek Europa, tiek Jungtinės Valstijos.

„Vadovaudamasi NATO ir Europos gynybos nuostatomis“ Belgija taip pat įsigis bepiločių skraidyklių, fregatų, minų tralerių ir šarvuotųjų transporto priemonių, per spaudos konferenciją sakė Ch. Michelis.

„Lėktuvai ir bepiločiai orlaiviai yra amerikietiški, o kita įranga – europietiška, tad Belgija gaus ekonominės naudos“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) savo ruožtu sakė, kad JAV pasiūlymas „buvo geriausias kainos ir operacijų požiūriu“.

Belgijos vyriausybės paskelbtame konkurse taip pat figūravo naikintuvai „Eurofighter“, gaminami vieno Europos konsorciumo, kuriam priklauso Italijos „Finmeccanica“ ir „Airbus“.

Dėl Briuselio sprendimo apgailestavo Roberto Schumano (Roberto Šumano) fondo, Europos ekspertų grupės, vadovas Jeanas-Dominique'as Giuliani (Žanas Dominikas Džuljanis).

„Tai nėra europietiškas pasirinkimas. Tai – blogiau nei akibrokštas ir siaubinga (žinia) Europos gynybai“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė J.-D. Giuliani.

Orlaiviams F-35 būtina „ištisa techninės priežiūros ir veikimo sistema“, priklausoma „nuo Jungtinių Valstijų kontrolės“, pridūrė jis.

„Drumsčiami vandenys“

ES praeitais metais paskelbė įkurianti Nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą (Permanent Structured Cooperation, PESCO), žymintį atitolimą nuo dešimtmečius trukusios Europos gynybos sektoriaus priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų.

Šio žingsnio tikslas – užtikrinti bendrą Europos gynybos planavimą ir optimizuoti karinės įrangos pirkimus bei kūrimą, nes iki šiol šios pastangos yra labai fragmentuotos.

Naujausiu belgų pasirinkimu tikriausiai nebus patenkinta ir Prancūzija.

Jungtinės Valstijos, siūlančios F-35, ir Britanija, stumianti „Eurofighter“, oficialiai atsakė į 2017 metų kovą Belgijos paskelbtą naikintuvų pirkimo konkursą.

Tačiau Prancūzijos vyriausybės pasuko kitu keliu: pernai rugsėjį Paryžius pasisiūlė aprūpinti Belgijos karines oro pajėgas prancūzų įmonės „Dassault“ gaminamais naikintuvais „Rafale“ ir su jomis „nuodugniai bendradarbiauti“.

Belgų gynybos ministras Stevenas Vandeputas pareiškė, kad tokią strategiją pasirinkusi Prancūzija prarado galimybę dalyvauti šiame konkurse.

„Apgailestaujame, kad Prancūzija savanoriškai išsižadėjo savo įsipareigojimo pateikti siūlymą mūsų skaidraus konkurencingo proceso pagrindu“, – sakė jis.

Briuselio laisvojo universiteto (ULB) tarptautinių santykių profesorius Christophe'as Wasinski (Kristofas Vasinskis) sakė, kad paskelbti planai įsigyti 400 prancūziškų šarvuotųjų mašinų rodo, kad vyriausybė mėgina gudrauti.

„Ji siekė sudrumsti vandenis, sakydama, kad pirks ne vien amerikietišką techniką, nors šio pirkimo tikroji žvaigždė yra F-35“, – aiškino Ch. Wasinski.

Remiantis šį mėnesį paskelbtais Pentagono duomenimis, įvairios šalys gavo jau 320 naikintuvų F-35. Didžiąją dalį šių lėktuvų įsigijo JAV, kiek mažiau – Izraelis, Didžioji Britanija ir kitos valstybės.

JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ praeitą savaitę Teksase perdavė lėktuvų F-35 turkų pareigūnams, bet valstybės sekretoriaus pavaduotojas Wessas Mitchellas (Vesas Mičelas) perspėjo, kad ši programa dar gali būti sustabdyta.

Radarais sunkiai susekami naikintuvai liks Arizonoje, kol bus mokomi jų pilotai turkai, tad Valstybės departamentas dar turi laiko įsikišti, W. Mitchellas sakė per posėdį Senate.

„Per šią programą JAV lieka orlaivių saugotoja, kol jie bus pergabenti. Tai paprastai įvyksta po ilgo mokymų proceso“, – pareigūnas sakė Senato užsienio ryšių komitetui.

„Esame įsitikinę, kad esama galiojančių teisinių sąlygų, kurios leistų mums tam tikromis aplinkybėmis – įskaitant susirūpinimą nacionaliniu saugumu – sustabdyti perdavimą“, – pridūrė jis.

„Tai žinant manome, kad tebeturime laiko ir galimybių užtikrinti, kad Turkija nesiimtų stumti į priekį S-400 (pirkimo), kol turėsime priimti sprendimą dėl F-35“, – aiškino.

Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) buvo perrinktas ir įgijo didesnių galių.

Jo administracija nesutaria su savo NATO sąjungininku Vašingtonu dėl virtinės klausimų, įskaitant ne kartą Ankaros deklaruotą ketinimą įsigyti Rusijos gaminamų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų S-400.

Tokiu atveju Turkijos oro erdvės gynybos sistema nebebūtų suderinama su naudojamomis jos sąjungininkų Vakaruose. Be to, būtų pažeidžiamos Maskvai paskelbtos JAV sankcijos, turinčios suvaržyti Rusijos gynybos sektorių.

JAV įstatymų leidėjai svarsto galimybes nubausti Turkiją, jeigu ji nusipirks S-400 arba toliau laikys kalėjime daugiau kaip dvi dešimtis Amerikos piliečių dėl „neteisingų“ kaltinimų, susijusių su R. T. Erdogano paskelbta nepaprastąja padėtimi po 2016 metais mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Tačiau W. Mitchellas sakė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija jau turi visas reikiamas galias, užtikrinamas veikiančių sankcijų įstatymų.

Pasak jo, JAV nedviprasmiškai leido suprasti, kad „S-400 įsigijimas neišvengiamai paveiks Turkijos karinio ir pramonės bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis perspektyvas, įskaitant F-35 (pardavimą)“.

„Kuo aiškiausiai sakėme – tiek privačiai, tiek viešai: sprendimas dėl S-400 kokybiškai pakeis JAV ir Turkijos ryšius tokiu būdu, kad juos būtų labai sunku pataisyti“, – perspėjo W. Mitchellas.

Turkija sako, kad susitarimas dėl S-400 sistemų jau sudarytas, bet W. Mitchellas nurodė įstatymų leidėjams, kad Vašingtonas išvadą padarys tik tuomet, „kai ši technologija iš tikrųjų bus perduota“.

Anksčiau šį mėnesį JAV karinė oro pajėgos dislokavo savo F-35 flotilę Britanijos salose, kad užtikrintų JAV sąjungininkų britų saugumą Rusijos agresyvumo akivaizdoje.

Šie radarais sunkiai aptinkami lėktuvai, pakilę iš Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų bazės, antradienį nutūpė Estijos karinių oro pajėgų bazėje Emaryje.

NATO oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas aviacijos maršalas Stuartas Evansas (Stiuartas Evansas) sakė, kad F-35 lėktuvai sudarys karinio aljanso pajėgumo ginti savo narių oro erdvę „pagrindą“.

Šie lėktuvai dalyvauja brangiausių Pentagono ginklų programoje, kuri vertinama apie 400 mlrd. JAV dolerių.

Kaip anksčiau pranešė praneša estų nacionalinis transliuotojas ERR, radarais sunkiai susekami lėktuvai „F-35 Lightning II“ buvo kelioms savaitėms pasiųsti į Europą dalyvauti mokomuosiuose skrydžiuose kartu su kitais JAV ir NATO kariniais lėktuvais.

Šie naujausi JAV kariniai orlaiviai gali būti naudojami kaip naikintuvai, žvalgybos lėktuvai arba taktiniai bombonešiai.

JAV karinės oro pajėgos nurodė, kad amerikiečiai planuoja nuolat dislokuoti Europoje šio tipo lėktuvus nuo 2020 metų.

Pernai liepą JAV generolas Herbertas Carlisle'as (Herbertas Karlailas) sakė Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui, kad kariškiai pageidauja bent laikinai pasiųsti naikintuvų F-35 vykdyti Baltijos šalių oro policijos misiją.

Vasarį paskelbtame interviu žurnalui „The National Interest“ sakė, kad šio F-35 dislokavimo tikslas – pasiųsti signalą potencialiems priešininkams, tarp jų ir Rusijai.

Atstovų Rūmų komiteto posėdyje H.Carlisle'as aiškino, kad potencialus F-35 dislokavimas Europoje ir kituose strategiškai svarbiuose taškuose, kaip ir anksčiau priimtas sprendimas dislokuoti Europoje naikintuvus F-22, yra priemonė, padedanti užkirsti kelią potencialiai Rusijos agresijai.

„Kai praėjusį rudenį išsiuntėte į Europos teatrą F-22, tokiu būdu buvo puikiai pasiųsta žinia, – pažymėjo kariškis. – Išsiuntus F-35, būtų padrąsinti draugai ir sąjungininkai. Tai potencialių priešininkų atgrasymo priemonė. Visiškai nemanau, kad tai provokuojama.“

H.Carlisle'as sakė, kad sunkiai susekami naikintuvai „F-22 Raptor“ yra geriausia pasaulyje kovos su kitais orlaiviais priemonė, o F-35 – geriausi pasaulyje naikintuvai, galintys atakuoti antžeminius taikinius.