Ministrės vertinimu, ukrainiečių pilotų parengimas skraidyti šiais ketvirtos kartos lėktuvais gali užtrukti nuo šešių iki aštuonių mėnesių. Olandų pilotai paprastai tam rengiasi ilgiau.

Rugpjūtį Vašingtonas Danijai ir Nyderlandams pranešė, kad leis šioms šalims perduoti Ukrainai savo naikintuvų F-16, kai ukrainiečių pilotai bus apmokyti juos valdyti.

Ukraina jau seniai prašo modernių naikintuvų, kurie suteiktų jai kovinį pranašumą.

K. Ollongren nurodė, kad tikslus lėktuvų perdavimo laikas nėra aiškus ir kad taip pat turi būti apmokyti kiti darbuotojai, tarp jų technikai.

„Nyderlandai ir Danija įsipareigoja perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, kai tik bus įvykdytos tokiam perdavimui būtinos sąlygos“, – sakė M. Rutte, praėjus dviem dienoms po to, kai Vašingtonas sutiko, kad Nyderlandai ir Danija galėtų tiekti šiuos JAV pagamintus naikintuvus Ukrainai.

V. Zelenskis savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad Nyderlandai atsiųs Ukrainai 42 naikintuvus F-16

„Šiandien žengiame dar vieną žingsnį stiprinant Ukrainos oro gynybos skydą. F-16. Lėktuvai, kuriuos naudojame tam, kad neleistume Rusijos teroristams patekti į Ukrainos miestus ir kaimus“, – rašė V. Zelenskis, pavadindamas tai proveržio susitarimu.

V. Zelenskis: tai – istorinis sprendimas

Šis sprendimas mums yra „absoliučiai istorinis, galingas ir įkvepiantis“, sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su M. Rutte.

„Tai dar vienas žingsnis stiprinant Ukrainos oro gynybos skydą“, – pabrėžė jis.

Išsamesnė informacija apie lėktuvų pristatymą Ukrainai nebuvo atskleista. Visgi V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad Nyderlandai atsiųs Ukrainai 42 naikintuvus F-16.

Olandai ir danai vadovauja planui mokyti Ukrainos pilotus valdyti JAV pagamintus orlaivius, o mokymai gali būti baigti jau kitų metų pradžioje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva į Ukrainą siunčiamus Vakarų naikintuvus F-16 laikys branduoline grėsme, nes jie gali nešti atominius ginklus.

Šeštadienį V. Zelenskis aplankė Švediją, kur su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) galutinai suderino klausimą dėl šarvuočių CV90 gamybos Ukrainoje ir Ukrainos pilotų dalyvavimo Švedijos naikintuvų „Gripen“ bandymuose.

„Manau, kad ateityje galėsime perduoti Ukrainai visą likusią MiG-29 lėktuvų flotilę, jei vis dar bus toks poreikis“, – sakė A. Duda, kalbėdamas apie Lenkijai priklausančius 28 naikintuvus MiG-29 per spaudos konferenciją su Lenkijoje viešinčiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

„Sveikinu prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą siųsti naikintuvus Ukrainai. Tai – didelis pokytis, kuris reikšmingai sustiprins kovą prieš agresorių. Ryžtingumas išjudina kalnus. Tikra lyderystė priartins pergalę ir taiką Europai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė G. Nausėda.

A. Duda ketvirtadienį pranešė, kad Lenkija ketina perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau jų suteiks dar daugiau.

Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) trečiadienį sakė, kad kai kurios kitos šalys, turinčios orlaivių MiG, taip pat pažadėjo jų perduoti Kyjivui, tačiau konkrečių valstybių neįvardijo.

Šie žingsniai žymi lūžį Vakarams teikiant karinę paramą Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką prašė Vakarų rėmėjų pasidalyti naikintuvais, tačiau NATO sąjungininkės iki šiol išreiškė dėl to abejonių.

Prieš Rusijos invaziją Ukraina turėjo kelias dešimtis MiG-29, kuriuos paveldėjo žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau neaišku, kiek jų liko, jau daugiau nei metus trunkant kovoms.

„Artimiausiomis dienomis Ukrainai pirmiausia perduosime, jei teisingai pamenu, keturis visiškai veikiančius lėktuvus“, – žurnalistams sakė A. Duda.

A. Duda ketvirtadienį sakė, kad likusius sovietų gamybos karo lėktuvus reikės patikrinti, jie bus pristatyti vėliau.

A. Duda nepasakė, ar kitos šalys žengs tokį patį žingsnį, nors Slovakija yra sakiusi, kad atsiųs savo nebenaudojamus MiG Ukrainai.

Trečiadienį Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) sakė, kad kai kurios kitos šalys, turinčios orlaivių MiG, taip pat pažadėjo jų perduoti Kyjivui, tačiau konkrečių valstybių neįvardijo.

Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Vakarų rėmėjų pasidalyti naikintuvais, NATO sąjungininkės išreiškė dėl to abejonių.

Prieš Rusijos invaziją Ukraina turėjo kelias dešimtis MiG-29, kuriuos paveldėjo žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau neaišku, kiek jų liko, jau daugiau nei metus trunkant kovoms.

A. Duda tai paskelbė per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

A. Duda sakė, kad Lenkijos karinės oro pajėgos pakeis Ukrainai perduodamus lėktuvus Pietų Korėjoje pagamintais naikintuvais FA-50 ir amerikiečių gamybos karo lėktuvais F-35.

„Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime šiuo klausimu plačios diskusijos nevyko.

„Ukraina iškėlė šį klausimą, išsakė, koks yra poreikis, ir šalys grįžusios namo analizuos tą poreikį, kaip gali jį patenkinti, todėl daugiau diskusijų šia tema nebuvo“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Anot jo, daugiausia dėmesio skirta aptarti įsipareigojimą siųsti tankų.

Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars.

„Dabar daugiausia buvo diskutuojama šiuo klausimu, kad tai, kas buvo sutarta prieš tris savaites, būtų pilnai ir kuo skubiau realizuota“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad siųsti vien techniką į Ukrainą nepakanka, šalis taip pat turi būti aprūpinta amunicija, atitinkamais mokymais, stiprinamos remonto bazės.

„(Technikos tiekimą – BNS) turi lydėti visa logistinė grandinė. Čia buvo šio susitikimo pagrindinis akcentas“, – teigė A. Anušauskas.

Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.

Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.

Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Norvegija – aštuonis, Kanada – keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.

Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi įvairios ginkluotės, amunicijos, termovizorių, bepiločių orlaivių, antridronų, šalis apmoko ukrainiečių karius.

Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV atmetė galimybę tiekti naikintuvus Rusijos užpultai Ukrainai.

„Šiuo metu nėra oficialių diskusijų dėl F-16 perdavimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė W. Skurkiewiczius.

Lenkija šiuo metu turi 48 amerikiečių gamybos karo lėktuvus F-16.

Anksčiau paklaustas, ar Lenkija imsis veiksmų dėl F-16 siuntimo Kyjivui, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad „bet kokia nauja oro galia būtų organizuojama ir galbūt perduodama konsultuojantis su NATO šalimis“.

„Mes veiksime visiškai koordinuodami“ žingsnius, pirmadienį pridūrė jis.

Vėliau pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė, kad nesiųs Ukrainai naikintuvų F-16.

Ukrainos lyderiai yra sakę, kad F-16 yra jų naujausio pageidaujamų ginklų sąrašo pradžioje.

Vakarų šalys šį mėnesį, pagaliau įveikusios rimtus nesutarimus, sutiko nusiųsti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai modernių, NATO standartus atitinkančių tankų. Tai vieni galingiausių ginklų jų įprastinėje ginkluotėje.

Pasak leidinio „Politico“, pokalbiai su Vakarų šalių kariškiais ir diplomatais patvirtina, kad jau vyksta vidinės diskusijos dėl naikintuvų tiekimo Ukrainai, kurias stumia Ukrainos pareigūnai, palaikomi Baltijos šalių.

„Kitas natūralus žingsnis būtų naikintuvai“, – šiam leidiniui sakė diplomatas iš vienos Šiaurės Europos šalies.

Tikėtina, kad šios diskusijos bus dar audringesnės nei debatai dėl tankų. Keli Europos pareigūnai ir diplomatai teigė, kad jų vyriausybės nebelaiko šios idėjos neperspektyvia, tačiau eskalacijos baimė išlieka didelė.

Nors Vakarų šalys jau yra Kyjivui siuntusios pačių įvairiausių ginklų – nuo artilerijos iki priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“, tankai ilgą laiką buvo laikomi per dideliu žingsniu, baiminantis Maskvos reakcijos.

Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo, kad Rusija tankų tiekimą vertina kaip „tiesioginį dalyvavimą konflikte“.

Tačiau Ukrainai rengiantis kontrpuolimui, kad išstumtų rytuose ir pietuose vis labiau įsitvirtinančius rusus, sąjungininkai dabar stengiasi atsiųsti galingos ginkluotės.

Kitą mėnesį JAV karinėje Ramšteino bazėje pietvakarių Vokietijoje įvyks dar vienas Ukrainos sąjungininkių gynybos ministrų susitikimas, kuriame, kaip tikimasi, daugiausia dėmesio bus skiriama aviacijai.

Europos diplomatai sutaria, kad Vakarai pirmiausia norės išnaudoti visas kitas paramos iš oro galimybes, įskaitant daugiau bepiločių lėktuvų ir galbūt tolimojo nuotolio raketų.

Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo patarėjas Jurijus Sakas „Politico“ sakė, kad Kyjivo prioritetas po tankų yra užsitikrinti naikintuvų tiekimą. Jis sakė manąs, kad Vakarai dabar yra įtikinti, jog reikia atsargiai, bet nuosekliai siųsti Ukrainai vis sudėtingesnę ginkluotę.

J. Sako teigimu, Ukrainos oro pajėgos tikisi amerikiečių lėktuvų F-16 ir F-15, tačiau yra atviros ir kitiems pasiūlymams.

Tačiau Ukrainos sąjungininkėms lėktuvų siuntimas būtų rimtas logistinis iššūkis.

F-15 ir F-16 reikia ilgų ir kokybiškų kilimo ir tūpimo takų, kurių Ukraina neturi. Ekspertai teigia, kad Rusijai būtų lengva pastebėti bet kokius bandymus statyti bazes ir smogti joms.

Amerikietiški naikintuvai F-18 arba Švedijoje gaminami „Gripens“ būtų tinkamesni, „Politico“ sakė britų analitinio centro RUSI vyresnysis oro pajėgų tyrėjas Justinas Bronkas (Džastinas Bronkas), nes jie gali kilti nuo trumpesnių takų ir reikalauja mažiau priežiūros. Tačiau šių orlaivių yra palyginti nedaug.