Tai BNS patvirtino advokatas Darius Raulušaitis, nurodęs, kad įtarimai pareikšti bendrovės „Ados-Tech“ vadovui Robertui Grikšui, „Ados pro“ buvusiam vadovui ir dviem darbuotojams: vienam – pastarosios bendrovės, vienam – dirbusiam abiejose.

„Pats R. Grikšas buvo sulaikytas, vėliau tas sulaikymas pripažintas neteisėtu ir atmestas prokuroro prašymas jį suimti“, – kalbėjo D. Raulušaitis.

VSAT paskelbtas viešasis pirkimas naktinio matymo prietaisams įsigyti vyko beveik prieš dvejus metus.

Prietaisus pardavė jį laimėjusios „Ados-Tech“ ir „Ados pro“, veikdamos kaip partnerės. Kaip nurodė D. Raulušaitis, reikalavimų teisėsaugos manymu neatitiko įrenginių komponentai – vaizdo stiprintuvai.

Europos prokuratūros duomenimis, tik vienas prietaisas atitiko pirkimo sąlygose nurodytus techninius reikalavimus.

 

„Ir vėliau vieno iš komponentų gamintojas, bendradarbiaudamas su Ados-Tech“ ir „Ados pro“ pagrindiniu konkurentu „Brolis Semiconductors“, pradėjo kelti klausimus, kad į prietaisus sudėti vaizdo stiprintuvai, kurie neatitinka VSAT pirkimo dokumentuose nurodytų techninių specifikacijų. Ir gamintojas sako, „Ados-Tech“ tuos stiprintuvus pirko iš mūsų, ir tie stiprintuvai neatitinka tų specifikacijų“, – sakė D. Raulušaitis.

Jo teigimu, stiprintuvų gamintojas juos pagal savo vidinę klasifikaciją laikė žemesnių techninių charakteristikų, bet „Ados-Tech“, nusipirkę didesnį komponentų kiekį ir pamatavę savo laboratorijoje, „atrinko tuos, kurie atitinka VSAT keltus reikalavimus, ir būtent juos sudėjo į tuos prietaisus“.

„Brolis Semiconductors“ dalyvavo tame konkurse, jų pasiūlyti prietaisai buvo brangesni keliasdešimt tūkstančių ir jie liko antroje vietoje“, – teigė advokatas.

Anksčiau pirmadienį išplatintame pranešime „Ados-Tech“ tvirtino, kad įrenginiai atitinka VSAT pirkimo sąlygas, o dėl ikiteisminio tyrimo kaltino konkurentus.

D. Raulušaitis taip pat stebėjosi, kad esą nebuvo atliktas nepriklausomas prietaisų tyrimas prieš sulaikant įtariamuosius. Advokato manymu, „kažkas prokurorais manipuliuoja ar jie klaidas daro per dideles“.

Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) beveik prieš dvi savaites pranešė tiriančios galimą įmonių ir asmenų sukčiavimą bei dokumentų klastojimą už 1,2 mln. eurų parduodant naktinio matymo prietaisus VSAT.

Įtarimai šiame tyrime pareikšti keturiems fiziniams asmenis ir įmonėms „Ados pro“ bei „Ados-Tech“.

 

Tyrimo duomenimis, 2022-ųjų pradžioje valstybinė institucija po viešojo pirkimo procedūrų sudarė pirkimo ir pardavimo sutartį su dviem bendrovėmis dėl naktinio matymo prietaisų įsigijimo. Pasirašius sutartį institucijai perduoti 234 prietaisai, kurie galimai neatitinka pirkimo sąlygų.

Europos prokuratūros duomenimis, tik vienas prietaisas atitiko pirkimo sąlygose nurodytus techninius reikalavimus.

Įtarimai šiame tyrime pareikšti keturiems fiziniams asmenis ir įmonėms „Ados pro“ bei „Ados-Tech“.

Kaip skelbė FNTT ir Europos prokuratūra, tyrime apklausta 13 liudytojų, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai. Šiuo metu suimtų asmenų nėra.

Paskelbus apie tyrimą, VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS nurodė, kad nė vienam tarnybos darbuotojui įtarimai nepateikti. Ikiteisminis tyrimas vykdomas nuo pernai, tuo metu patys naktinio matymo prietaisai, pasak VSAT, naudojami ir yra veikiantys.

Apie tai trečiadienį pranešusi FNTT nurodo, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimo didelės vertės sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo įtarimai pareikšti keturiems fiziniams ir diem juridiniams asmenims.

Tarnyba BNS patvirtino, kad tyrimas susijęs su VSAT pirkimu ir vykdomas įrangą pardavusių įmonių bei asmenų atžvilgiu.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis patvirtino, kad tyrime nė vienam tarnybos darbuotojui įtarimai nepareikšti, tyrimas vyksta nuo pernai, tuo metu patys naktinio matymo prietaisai yra naudojami ir veikiantys.

„Jie yra veikiantys, pasieniečių naudojami, bent jau anksčiau buvo neblogi atsiliepimai pasieniečių“, – sakė G. Mišutis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje viena valstybinė institucija po viešojo pirkimo procedūrų sudarė pirkimo-pardavimo paslaugų sutartį su dviem bendrovėmis dėl naktinio matymo prietaisų įsigijimo. Pasirašius sutartį institucijai buvo perduoti 234 vienetai prietaisų, kurie galimai neatitinka pirkimo sąlygų.

FNTT teigimu, bendra įsigytų prietaisų kaina siekia beveik 1,2 mln. eurų, o pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo skubios pagalbos priemonės lėšomis finansuojamą projektą.

„Siekiant surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, FNTT pareigūnai gegužės 14-16 dienomis atliko 17 kratų ir poėmių. Įtarimai pareikšti 4 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, atliktos įtariamųjų apklausos“, – nurodo tarnyba.

Tarnyba nurodo, kad vienam iš įtariamųjų paskirtas suėmimas mėnesiui, dar dviem įtariamiesiems – mėnesio trukmės intensyvi priežiūra, ketvirtajam įtariamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Buvo apklausta 13 liudytojų, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas, tyrimas tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už didelio kiekio svetimo prekės ženklo prekių įgijimą, žymėjimą, gabenimą ir siekį jas realizuoti, ar pasinaudojimą svetimu prekės ženklu, kai padaryta didelė žala, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gresianti atsakomybė – laisvės atėmimas iki trejų metų.