– Šiandien dalijatės patirtimi, kaip tinkamai, patogiai ir estetiškai susitvarkyti namus. Pradėjote nuo savęs?
– Pati nelabai pamenu, bet mama pasakojo, kad kai paauglystėje būdavau blogos nuotaikos, visada eidavau tvarkytis. Vadinasi, buvo ką tvarkytis (juokiasi). Vis tik tvarka, švara ir namų organizavimas – skirtingi dalykai.
– Amerikoje, Anglijoje namų organizavimas žinomas jau daugiau nei 30 metų. Lietuvoje tai vis dar naujiena. Paaiškinkikite, kas yra tas namų organizavimas?
– Susidariau nuomonę, kad lietuviams namų organizavimas asocijuojasi su skalbimo skysčio perpylimu į kitas talpas ar birių produktų suskirstymu į indelius, užklijuojant gražias etiketes. Tačiau namų organizavimas yra kur kas daugiau. Aš padedu žmonėms atsikratyti nereikalingų daiktų, o likusiems – surasti namuose tinkamą vietą. Dėžutės ir organizuokliai yra tik paskutinė namų organizavimo dalis – vyšnia ant torto. Prieš tai dar reikia daug žingsnių žengti, kad daiktus galėtume sudėlioti į tas svajonių dėžutes. Kartais parengiamasis darbas gali užtrukti net dvi tris dienas, kol toms dėžutėms atsiras vietos. Joks daiktas negali būti padėtas bet kur: jis privalo turėti savo vietą. Tą vietą jam aš ir surandu.
Sistema: profesionali namų organizatorė padeda žmonėms atsikratyti nereikalingų daiktų, o likusiems suranda tinkamą vietą. Jūsų dėmesiui – J. Mikštės darbų pavyzdžiai. / J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.
– Ar namų organizavimas yra mokslas, o jei taip, tai kur jo mokėtės?
– Šešiolika metų gyvenau Anglijoje, ten ir mokiausi, kaip organizuoti namus. Tai iš tiesų yra mokslas, visa sistema, kurią per šešerius darbo metus jau gerai įvaldžiau ir taikau visiems namams. Pagrindinė šio mokslo mintis, kad kiekvienas namuose esantis ir jums reikalingas daiktas privalo turėti savo vietą. Taip pat – kaip padaryti, kad tie daiktai ilgainiui neiškeliautų iš savo vietų.
– Kodėl ėmėtės šios veiklos?
– Šiemet man sukanka 40 metų. Kol atradau namų organizavimą, ilgai ieškojau savęs. Svarsčiau: ką aš mėgstu daryti, ką dirbu su meile, atsipalaidavusi? Supratau, kad man patinka organizuoti gimtadienius, vakarėlius, keliones, o taip pat labai mėgstu tvarkytis. Dar gyvendama Anglijoje įkūriau namų valymo įmonę, įdarbinau keturias lietuves. Ilgainiui supratau, kad žmonėms reikia ne tik švaros – jiems reikia žinių, kaip patogiausiai susidėlioti daiktus virtuvėje, vonioje, drabužinėje ir kitose erdvėse; kaip palaikyti tvarką lentynose ir nuo ko pradėti, jei jie nori patogiai susiorganizuoti namus. Todėl ėmiau ieškoti su tuo susijusių mokslų. Juos baigusi pajutau palengvėjimą. Tikiu, kad visiems, supratus, ko norime iš gyvenimo, pasidaro lengviau: tuomet kryptingai siekiame savo tikslų.
– Nuo ko, anot jūsų, prasideda namų organizavimas?
– Pati pirma šio darbo stadija – išimti viską iš spintų, spintelių, stalčių ir atrinkti, ko mums nereikia. Kartais tenka pasitelkti ir išmaniąsias technologijas, kai šeimininkai neturi laiko dalyvauti atrankoje. Po tokios revizijos dažnai pasirodo, kad net 70–80 proc. daiktų mes išvis nenaudojame. Kodėl taip yra? Kodėl mūsų namai pilni pasenusio šlamšto? Manau, ši situacija susiklostė istoriškai, kai sovietmečiu nieko nebuvo. Daiktus, kuriuos mūsų tėvams pavykdavo per vargą gauti, jie saugodavo iki gyvenimo pabaigos. Gal nuo tų laikų lietuviai ir tapo daiktų kaupikais? Turėdami daiktų mes tarsi jaučiamės saugiau, nors be jų irgi nesunkiai išgyventume.
J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.
– Vadinasi, lietuviai, lyginant su anglais, yra didesni daiktų kaupėjai?
– Oi… Lietuviai turi labai daug daiktų. Anglijoje yra kita problema – ten žmonės per daug vartoja. Jie tiesiog perka, perka, perka, o paskui meta. Lietuviai, patyrę sovietinį deficitą, brangiai perka ir savo turtą labai saugo.
– Laimei, populiarėja judėjimas, skatinantis daiktams suteikti antrą šansą. Ar tai nesikerta su namų organizavimu, kurio esmė – atsikratyti nereikalingų daiktų?
– Tarkim, stovi sandėliuke sugedusi sulčiaspaudė. Jūs vis tikitės nuvežti ją į remonto dirbtuves, bet laikas eina, o ji kaip stovėjo, taip ir stovi… Atiduokite ją į buitinės technikos surinkimo punktą, kaip ir nenešiojamus drabužius – į DĖKʼui stoteles ar labdarą. Apie tvarumą reikia galvoti prieš perkant bet kokį daiktą. Jei norite būti tvarūs – kuo mažiau pirkite! Pamatysite, kai atsikratysite to šlamšto, kurio prikaupėte per 20 metų, palengvės jūsų psichinė būsena. Juk tvarkingi namai – tai tvarkinga galva.
Mūsų namuose nuo pat ankstyvos dukros ir sūnaus vaikystės galiojo taisyklė: jei nebežaidi su kažkokiu žaislu – turi jį atiduoti.
– Ateinate pas žmogų organizuoti namų. Kas šiame procese jam sunkiausia?
– Atsikratyti daiktų. Dažnai žmonės net nežino, ko turi. Būna, iškraustai virtuvės spintelę – o ten kruopos, kurių galiojimas baigėsi 2011 m. Jų atsikratyti nesunku. Kur kas sunkiau atsisveikinti su drabužiais, kuriais moterys dažnai tikisi pasipuošti, tarkim, kai numes svorio… Tuomet pasiūlau joms atsakyti į specialius klausimus, padedančius suprasti, kodėl vieno ar kito daikto gali nebeprireikti.
– Sakoma, kad tvarkyti vaikų kambarį tolygu šluoti sniegą sningant… Gal turite gerą patarimą tėveliams?
– Mano patarimas vienas – pirkite kuo mažiau daiktų (šiuo atveju, žaislų). Juolab kad šiuolaikiniai vaikai beveik su jais nežaidžia – gal tik darželyje. Pati auginu du vaikus, dukrai – trylika, sūnui – dešimt, todėl labai gerai žinau, kas ir kaip. Kita vertus, dažnai užtenka nupirkti daiktų talpyklas, į kurias galima tvarkingai surūšiuoti žaislus, ir kambario vaizdas iš karto pasikeičia.
Nauda: pradėjusi organizuoti namus, Jovita perka mažiau daiktų, praktikuoja savaitinį maisto apsipirkimą, o tai leidžia sutaupyti pinigų šeimos kelionėms. / J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.
– Ar jūsų vaikai irgi taip pat organizuoti, kaip ir jų mama?
– Lygiai taip pat, nes jie matė gerą pavyzdį. Mūsų namuose nuo pat ankstyvos dukros ir sūnaus vaikystės galiojo taisyklė: jei nebežaidi su kažkokiu žaislu – turi jį atiduoti. Žaislų namuose mes nelaikydavome. Šiandien pas paauglę dukrą kambaryje yra daug makiažui skirtų dalykų, tačiau visos priemonės tvarkingai sudėtos į dėžutes. Kodėl? Nes jos mama daugiau nei šešerius metus dirbo ta linkme. Dar vienas pastebėjimas apie tvarką ir vaikus – jiems reikia nuolat kartoti, priminti ir rodyti pavyzdį. Čia panašiai kaip su knygų skaitymu: neliepsi jų skaityti, tai ir neskaitys. Mieliau sėdės telefone ar kompiuteryje. Bet jei kas dieną vis paraginsite, pasisiūlysite padėti ir darysite kambaryje tvarką kartu – po dešimties metų tikrai turėsite organizuotus vaikus.
– Lengva daryti tvarką, kai namai dideli, juose daug vietos. O jei butas mažas?
– Manote, kad mane kviečia tik į didelius namus? Tikrai ne. Tiek moterį, turinčią didelę drabužinę, tiek turinčią vieną ankštą rūbų spintą vienija ta pati problema: drabužių daug, o apsirengti nėra kuo. Kokia išeitis? Atsikratyti nereikalingais drabužiais. Aišku, šį tą, ko dabar nenešiojate, galite pasilikti, bet praktika rodo, kad tokių užkištų daiktų žmonės dažniausiai neranda, ir kai jiems jų prireikia, pasinaudoja kažkuo kitu, ką tą akimirką randa po ranka. Nepatikėsite, bet taip yra su visais daiktais – ne tik su drabužiais.
– Kokias klaidas dažniausiai daro lietuviai, pas kuriuos vykstate į svečius?
– Prisiperka organizuoklių (dėžučių, indelių daiktams sudėti) dar prieš namų organizavimą – nepamatavę, nesužinoję, kas konkrečiu atveju jiems tiks. Pirmiausia, sakau jiems, turime atsikratyti daiktų, o tik paskui žiūrėti, kokių organizuoklių reikia. Antras dalykas – sistemos neturėjimas. Daugelis iš mūsų esame užaugę tarybiniuose butuose su mažomis virtuvėmis, o šiandien savo namuose turime dideles valgomojo erdves, su kuriomis nesusitvarkome, nes tiesiog nesame prie tokių įpratę.
J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.
– Ar jus dažniausiai kviečia moterys?
– Taip, bet juk šeimoje būna ir vyrų (šypsosi). Nepatikėsite, bet vyrai – patys didžiausi kaupėjai pasaulyje. Ypač jei nueisime pas juos į garažą… Tik pamėgink ką nors išmesti – išsiims atgal iš šiukšlių konteinerio su trenksmu (juokiasi). Matau tai sūnuje, kai jis nori pasilikti visas savo mašinytes. Kaip į namų organizavimą reaguoja mano pačios vyras? Oi, man pasisekė. Mano sistemą jis tiesiog dievina. Nes kai namai jau suorganizuoti, tereikia palaikyti tvarką. O tai jam puikiai sekasi.
– Parašėte knygą „Organizuoti namai su Jovita Mikšte“, su kuria keliaujate per Lietuvą. Ar nebijote, kad kai moterys ją perskaitys, galės pačios pagal jūsų rekomendacijas susiorganizuoti namus?
– Ar bijau, kad parašiusi knygą neteksiu darbo? Nebijau. Man gera suteikti žmonėms laimę jų pačių namuose. Visiems savo knygą labai rekomenduoju, nes tai yra vadovėlis, kurio pagalba kiekvienas gali susiorganizuoti namus nuo A iki Ž.
– Dar viena kategorija daiktų, kurių savo namuose visi turime nemažai, – daiktai-prisiminimai. Siūlote atsikratyti ir jų?
– Oi, ne! Mes nemetame visko – tik daiktus, kurių jūs nemėgstate, nenaudojate, nemylite. Prisiminimus aš siūlau dėti akių lygyje, nes žmonės juos nori matyti kasdien. Tuo tikslu reikia sukurti specialias sentimentų dėžutes. Jas gali turėti kiekvienas šeimos narys. Mamos, tarkim, į jas dažnai deda vaikų dantukus, nuotraukas, piešinukus ir pan. Viskas yra įmanoma, tik reikia tuos sentimentus pateikti estetiškai, sudėti į gražias dėžutes, kurios derėtų prie jūsų namų interjero, o ne nukišti kažkur į sandėliuką, kur nė patys nerastumėte.
– Dabar pats metas imtis pavasarinio namų tvarkymo. Ko gero, pradėti nuo drabužinės? Juk virtuvėje sezonai nesikeičia…
– Jau pirmomis kovo dienomis perkračiau savo drabužinę – atrinkau septynis drabužius, kurių neapsivilkau per visą žiemą. Permąsčiau, kodėl jų nenešiojau, ir ramia širdimi atidaviau draugei. Kiekvieno sezono drabužius siūlau peržiūrėti du kartus. Žieminių rūbų reviziją pakartosiu prieš prasidedant žiemai. Tą patį siūlau padaryti ir su kitų sezonų drabužiais.
J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.
– Skaičiau, kad savo šeimoje organizuojate ne tik namus, bet ir savaitinį apsipirkimą. Ar šitaip gyventi pigiau?
– Nuo tos dienos, kai gimė mano pirmagimis, visada planuoju, ką gaminsiu kasdien. Penkis kartus per savaitę mes gaminame maistą namuose, vieną kartą imame maistą išsinešti, o sekmadienį einame kažkur pavalgyti. Ta rutina mums leidžia sutaupyti daug laiko ir finansų, už kuriuos paskui galime vykti į keliones. Per tuos metus, beje, kai pradėjome gyventi organizuotai, pagaliau pasistatėme savo namus.
– O jei kažkas leptelėtų, kad jūsų gyvenime per daug organizuotumo ir per mažai vietos improvizacijai?
– Jei kažkas apkaltintų mane rutina? O kas, sakykite, turėdamas darbą ir vaikų, joje negyvena? Juk visas mūsų gyvenimas ir yra rutina: vaikų darželiai, mokykla, darbas, po pietų – vaikų būreliai, maisto šeimai gaminimas. Todėl sekmadienį tiesiog nuvažiuoju į parduotuvę ir susiperku viską penkioms darbo dienoms į priekį – vaikų pietums į dėžutes, šeimos pusryčiams, vakarienėms. Na, o savaitgaliais galiu improvizuoti tiek, kiek noriu!
Testas: nežinote, mesti daiktą ar palikti? Atsakykite į namų organizatorės klausimyną, bus aiškiau. / J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.
– Ko palinkėtumėt toms namų šeimininkėms, kurios jūsų įkvėptos ims darinėti spintas ir spinteles, galvodamos, ką iš jų išmesti?
– Mano linkėjimas būtų vienas: žmonės, nebijokite atsikratyti nereikalingų daiktų – tikrai turite jų per daug! Kovo pradžioje savo sekėjams pasiūliau iššūkį, prie kurio sveika prisijungti visiems: pažaiskime minimalizmo žaidimą! Jo taisyklės labai paprastos: pirmą pavasario dieną atsikratome vieno daikto, antrą dieną – dviejų, trečią – trijų, ketvirtą – keturių daiktų ir taip toliau iki pat kovo galo. Atsikratę nereikalingų daiktų pradėsime laisviau kvėpuoti. Ar galite įsivaizduoti, kad per 31 kovo dieną jūsų namai pratuštės net keliais šimtais daiktų?! Jausmas neįtikėtinas. Darau tai ne pirmą ir ne antrą kartą. O viskas prasidėjo nuo mano namų, mano galvos: kai padariau tvarką joje, dabar galiu padėti ir kitiems.
