-
Registrų centras: naudojant tinkamus stogus galima pagaminti 4,8 TWh saulės energijos 5
Pasak Registrų centro duomenų administratoriaus Manto Kazlausko, Lietuvoje yra 320 tūkst. saulės moduliams tinkamų stogų, kurių bendras plotas siekia apie 40 mln. kv. metrų.
„Pasižiūrėjus į grafiką matome, kad daugiausia generacijos yra didžiuosiuose mūsų miestuose ir rajonuose, tiksliau, žiedinėse savivaldybėse. Tai yra dėl to, kad ten yra daugiausia pastatų. Bendras šiandien suskaičiuotas energijos potencialas yra 4,79 teravatvalandės“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė M. Kazlauskas.
Registrų centras antradienį pristatė naują geoinformacinės aplinkos žemėlapio REGIA sluoksnį, kuris leidžia pamatyti pastatų stogų galimybes pagaminti energiją ant jų įrengus maksimalų saulės modulių skaičių.
„Suprantame, kad, matyt, tas kertinis sprendimas neturėtų būti priimamas remiantis tiesiog žemėlapiu, bet tikime, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis, kurį žengi susidomėdamas, pasitikrindamas, vertindamas ir toliau jau kreiptis dėl detalesnės analizės“, – spaudos konferencijoje teigė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.
Pasak M. Kazlausko, saulės modulių įrengimui tinkami ne didesnio nei 45 laipsnių kampo, bent 30 kv. metrų tinkamo paviršiaus ne į šiaurę nekreipti stogai, kurių vienas kvadratinis metras galėtų gauti 800 kilovatų saulės spinduliuotės.
-
Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
Tam, kad stogu džiaugtumėtės kiek įmanoma ilgiau, „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius aspektus, kuriuos būtina įvertinti renkantis stogo dangą.
Kiekvienam būstui – savas stogas
Atsakingai renkantis būsimą stogo dangą, specialistai pataria atkreipti dėmesį į namo tipą – tai nulems, kokia stogo danga bus tinkamiausia. Ne visų tipų namai konstrukciškai gali atlaikyti tam tikras stogo medžiagas. Dangos svoris itin svarbus ir renovuojant senus stogus, kurių medines konstrukcijas jau paveikė laikas.
Karkasiniams namams tinka lengvesnė stogo danga – fibrocementiniai beasbestiniai banguoti lakštai arba skarda. Sunkaus stogo iš keramikinių ar betono čerpių rinktis nerekomenduojama, nes svorio gali neišlaikyti konstrukcinė stogo dalis.
Mūriniam namui tinkama pati įvairiausia stogo danga. Dėl tvirtų namo sienų bus išlaikomas ir sunkesnis stogas.
O rąstinių namų savininkams ekspertai pataria rinktis didelio svorio dangą, pavyzdžiui, keramikines ar betono čerpes. Sunkaus stogo paskirtis – suslėgti namo korpusą.
Skirtingos stogo dangų savybės
Ruošiantis dengti stogą, būtina įvertinti kiekvienos dangos pliusus ir minusus bei tinkamumą namui. Ekspertai išskyrė kiekvienos dangos pagrindines savybes:
Skardinį stogą sumontuoti galima gana lengvai ir greitai. Egzistuoja itin plati šio tipo dangos formų ir spalvų pasiūla, todėl sau vizualiai labiausiai tinkantį variantą ras kiekvienas. Tiesa, būtina rinktis tik kokybišką skardą, kitu atveju, bėgant laikui, nusivilsite stogo estetiniu vaizdu.
Betoninės ir keramikinės čerpės – pats ilgaamžiškiausias pasirinkimas. Jos pasižymi ne tik puikiomis akustinėmis, bet ir terminėmis savybėmis. Tai elegantiška, patvari bei ilgaamžiška stogo danga, tinkanti visiems stačių stogų tipams. Tačiau šio tipo danga yra pakankamai brangi, bet to reikalauja ir tinkamos stogo konstrukcijos, pritaikytos būtent šiai dangai.
Fibrocementiniai beasbestiniai banguoti lakštai, dar kitaip žinomi kaip beasbestis šiferis – itin tvari stogo danga. Stogą šio tipo danga padengti lengva, ji estetiškai atrodo ir leidžia stogo konstrukcijai „kvėpuoti“, nes po banguotais lakštais nesikaupia kondensatas. Be to, tai „tyli“ stogo danga. Taip pat ji pasižymi aukšta kokybe – šiai dangai neigiamo poveikio nedaro nei aukšta temperatūra, nei drėgnas oras.
Svarbūs namų darbai
Stogas – ilgalaikis pirkinys. Štai keletas aspektų, kurie svarbūs ne mažiau nei paties būsto pasirinkimas:
Poveikis aplinkai. Stogo dangų gamintojai gali pasiūlyti nemažai ekologiškų, aplinkai draugiškų sprendimų. „Senukų“ duomenimis, tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje lietuviai vis dažniau pasirenka ekologišką ir aplinką tausojančią stogo dangą, pavyzdžiui, beasbestį šiferį.
Garantija. Namo stogo įrengimas – brangi investicija, todėl būtina pasirinkti kokybiškas, tvarias medžiagas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokios taikomos garantijos sąlygos, kas yra garantinis atvejis ir kokią žalą įsipareigoja atlyginti gamintojas. Garantija stogo dangos techninei eksploatacijai gali siekti iki 30 metų.
Kaina. Nesitikėkite daug sutaupyti. Stogas – ilgalaikis projektas, todėl įvertinus finansines galimybes, specialistai siūlo ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio.
Būtina tinkama priežiūra
Tam, kad stogas tarnautų ilgus metus, reikalinga tinkama jo priežiūra. Kartą per metus stogą reikėtų nuvalyti: pašalinti susikaupusius nešvarumus ir purvą. „Senukai.lt“ atstovai pataria naudoti aukšto slėgio plovimo įrenginius be sukamosios funkcijos.
Taip pat papildomos stogo priežiūros reikia iškritus rekordiškai gausiam sniegui. Jei ant stogo dangos užsilaikė itin storas jo sluoksnis, reikėtų jį nustumdyti.
Pasak profesionalų, bent kartą per metus stogą reikėtų ir profilaktiškai apžiūrėti: patikrinti jungiamąsias detales, pažiūrėti, ar neužsikimšę lietaus nutekėjimo latakai. Pastebėjus defektų, svarbu kuo greičiau juos pašalinti, pabrėžia „Senukų“ ekspertai.