Pernai Seimui priėmus Politinių organizacijų įstatymą, numatantį galimybę šalia politinių partijų rinkimuose dalyvauti ir visiškai naujos teisinės formos juridiniams asmenims – politiniams komitetams, jų Lietuvoje registruota 32.

Uostamiestyje tėra vienas politinis komitetas – „Ištikimi Klaipėdai“, kurio nariai ir sudaro uostamiesčio tarybos daugumą su meru Arvydu Vaitkumi priešakyje.

Šis komitetas – vienas skaitlingiausių šalyje, nes vienija 218 narių.

Daugiau politikų susitelkę tik po Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vėliava, jo vadovaujamas politinis komitetas „Vieningas Kaunas“ turi 364 narius.

Šiuo metu 32 politiniams komitetams priklauso 2,8 tūkst. asmenų, o 23 partijoms – per 97 tūkst., prieš metus jų buvo 4,5 tūkst. daugiau.

Dabar Lietuvoje yra registruotos 27 partijos, iš jų veikiančios – 23, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Politiniai komitetai ir partijos savo narių skaičių turi pateikti du kartus per metus.

Jeigu politinė organizacija vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.

Asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.

Teisingumo ministerija iki spalio 10 d. informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurie politiniai komitetai ir politinės partijos yra pateikę savo narių sąrašus.

Pagal juos, šios partijos gretos per pusmetį paaugo beveik 900 naujų narių, o per pastaruosius metus – beveik 1,5 tūkstančio, tai yra spalio 1-ąją ji deklaravo turinti 5080 narių.

Didžiausia politine jėga šalyje lieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija – jai priklauso 14,5 tūkst. narių, apie porą šimtų mažiau nei kovą.

Antra pagal dydį partija tebėra valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 12,8 tūkst. narių, treti – per pusmetį beveik 400 narių netekę „darbiečiai“, deklaravę 9,7 tūkst. narių. Ketvirta yra Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su 6931 nariu, penktoje vietoje – Liberalų sąjūdis su 6869 nariais.

Iš viso partijoms Lietuvoje, spalio 1-osios duomenimis, priklausė per 101 tūkst. 702 žmonės – maždaug 400 mažiau nei kovo 1-ąją.

Trys partijos – Polinių kalinių partija, Tautos vienybės sąjunga ir „Tvarka ir teisingumas“ – šiuo metu likviduojamos.

Iki spalio 1-osios, kaip numato įstatymas, savo narių skaičiaus antrą kartą iš eilės nepateikė Rusų aljansas.

Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, Lietuvoje veikiančiai partijai turi priklausyti mažiausiai 2000 narių. Jos privalo dukart per metus deklaruoti savo narių skaičių.

Jeigu politinė organizacija vienus metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.

Politinės partijos iki spalio privalo pateikti narių sąrašus Teisingumo ministerijai.

Kaip nurodoma ministerijos pranešime, aštuonios partijos dar to nepadarė.

Įstatymas numato, kad partijoje turi būti mažiausiai 2000 narių. Politinės partijos pateikto sąrašo duomenys automatiniu būdu tikrinami su kitais registrais: žiūrima, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Dabar Lietuvoje yra registruotos 27 partijos, iš jų veikiančios – 24, kitos partijos likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Teisingumo ministerijos duomenimis, šių metų kovo 1 dieną partijoms priklausė apie 102 tūkst. asmenų. Partijos savo narių sąrašus turi pateikti du kartus per metus, iki kovo 1-osios ir spalio 1-osios.

Politinės partijos pateikto sąrašo duomenys automatiniu būdu – per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą sutikrinami su kitų partijų narių sąrašais bei Gyventojų registro ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis. Tikrinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Šiuo metu, kaip nurodo Teisingumo ministerija, jai savo narių sąrašus pateikė 12 partijų: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Centro partija-tautininkai, Lietuvos regionų partija, Darbo partija, Krikščionių sąjunga, Kartų solidarumo sąjunga-santalka Lietuvai, Lietuvos liaudies partija, Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos žaliųjų partija, politinė partija „Lietuvos sąrašas“.

Teisingumo ministerija iki spalio 10 d. informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurios partijos yra pateikusios savo narių sąrašus.

Dabar Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančios – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Teisingumo ministerijos duomenimis, praėjusių metų spalio 1 d. partijoms priklausė apie 101 tūkst. asmenų.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad politinei partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą. Tokią tvarką numato Politinių partijų įstatymo nuostatos.

Taip pat partijai savo narių sąrašo nepateikus iki kovo 1 dienos, ji negali pretenduoti į valstybės biudžete numatytus asignavimus.

Šiuo metu Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus yra pateikusios šios partijos: Darbo partija, „Drąsos kelias“, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Laisvės partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, politinė partija „Profesinių sąjungų centras", Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Krikščionių sąjunga, politinė partija „Lietuvos sąrašas" ir Žemaičių partija.

Politinių partijų narių sąrašai teikiami ir tikrinami elektroniniu būdu per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą. Partijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo sąrašą turi pateikti per elektroninių paslaugų portalą www.epaslaugos.lt. Pateikto sąrašo duomenys automatiniu būdu tikrinami su kitų partijų narių sąrašais ir Gyventojų registro bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis. Taip pat patikrinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

2020 m. spalio 1 d. duomenimis, politinėms partijoms priklausė apie 101 tūkstantis asmenų.

Politinės partijos pateikto sąrašo duomenys automatiniu būdu, per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą, sutikrinami su kitų partijų narių sąrašais bei Gyventojų registro ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis. Tikrinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Šiuo metu Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus pateikė 8 partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos žaliųjų partija ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

Teisingumo ministerija iki spalio 10 d. informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurios partijos yra pateikusios savo narių sąrašus.

Dabar Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančios – 26, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Kovo 1 d. duomenimis, daugiau kaip 114 tūkst. Lietuvoje gyvenančių asmenų priklauso politinėms partijoms. Praėjusių metų spalio 1 d. partijoms priklausė apie 110 tūkst. asmenų.

Daugiausia narių turi Lietuvos socialdemokratų partija – 16 601, Darbo partija – 11 047, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 13 957, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 7 065.

Teisingumo ministerijos skelbiamais kovo 1 dienos duomenimis, gausiausia išlieka Lietuvos socialdemokratų partija, ji turi 16 tūkst. 601 narį, prieš pusmetį socialdemokratai turėjo 16 tūkst. 545 narių.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nurodė turinti 13 tūkst. 957 narius, prieš pusmetį ji deklaravo 13 tūkst. 931 narį.

Per pusmetį labiausiai sumažėjo „tvarkiečių“ narių – nuo 11 tūkst. 36 iki 10 tūkst. 437 narių.

Darbo partijai priklauso 11 tūkst. 47 nariai, praėjusių metų spalį šis skaičius siekė 11 tūkst. 495.

Liberalų sąjūdis spalio mėnesį nurodė turintis 7 tūkst. 65 narius, prieš pusmetį liberalų gretose buvo 6 tūkst. 986 nariai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga deklaravo 4 tūkst. 295 narius, prieš pusmetį jų buvo 4 tūkst. 329.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nurodė turinti 3 tūkst. 297 narius, spalį šis skaičius siekė 3 tūkst. 394, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 4 tūkst. 68 narius, spalį jų buvo 4 tūkst. 122.

Centro partija „Gerovės Lietuva“ nurodė 3 tūkst. 881 narį, prieš pusmetį – 3 tūkst. 871 narį. Laisvės partijos gretose yra 2 tūkst. 920 narių, spalį jų buvo 2 tūkst. 910 narių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga turi 2 tūkst. 121 narį, prieš pusmetį deklaravo 2 tūkst. 129 narius.

Dvi partijos – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Lietuvos rusų sąjunga – naujausių partijų narių sąrašų nepateikė.

Bendras partijoms priklausančių narių skaičius per pusmetį sumažėjo keliais šimtais, spalį joms priklausė 110 tūkst. 734 gyventojai.

Šiuo metu Lietuvoje registruotos 27 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos dvi yra likviduojamos.

Visos politinės partijos kasmet iki kovo 1 dienos ir iki spalio 1 dienos privalo pateikti savo partijos narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Partijos sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių.