D. Čelkys Kauno technologijos universitete studijuoja Transporto priemonių inžinerijos bakalaure, Tomas Narbuntas toje pačioje pakopoje – mechanikos inžineriją.

Į JAV, Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso agentūrą (NASA), įsikūrusią Silicio slėnyje juos nuvedė svajonės. Norėdami išvykti, studentai nenuleido rankų po pirmojo savo bandymo 2018 metais, kuris buvo nesėkmingas ir dalyvavo konkurse dar kartą. Šį kartą jiems nusišypsojo sėkmė, tad KTU studentai nusprendė pasidalyti savo patirtimi, kokios savybės padėjo jiems laimėti Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) skelbtą konkursą ir išvykti į NASA.

„Svarbiausios savybės, be projektams reikalingų kompetencijų, aplikuojant yra smalsumas, atvirumas, užsidegimas bei tikėjimas tuo, kuo planuojama užsiimti. Net NASA praktikų koordinatorė minėjo, kad buvo labai patenkinta lietuvių atvirumu, pozityvumu. Tikiu, jog ir MITA yra suinteresuota siųsti atvirus, entuziastingus ir pozityvius studentus“, – savo patirtimi dalijasi T. Narbuntas.

„Mano manymu, svarbiausia yra tinkamai atskleisti motyvaciją ir susidomėjimą sritimi, kuri yra susijusi su NASA vykdomais projektais. Motyvaciniame pokalbyje labai svarbu nuoširdumas, nes susirinkę ekspertai gali lengvai pamatyti dirbtinį motyvacijos perteklių“, – akcentuoja D. Čelkys.

Darbą derino su kelionėmis

Nors po pirmojo bandymo buvo liūdna, tačiau antrą kartą teikdamas paraišką supratau, jog pirmasis bandymas mane daug ko išmokė.

Nors darbas Silicio slėnyje itin svarbus ir reikalaujantis atsakomybių, tačiau turėdami laisvo laiko stažuotės dalyviai galėjo plėsti savo žinias bei patirtis ir už jo ribų.

„Įprastų darbo dienų nebuvo daug, kadangi turėjome labai daug turų, ekskursijų ar seminarų, kurie paįvairindavo mūsų dienotvarkę. Nepaisant to, NASA Aeromechanikos ofise didžiąją dalį laiko reikėjo praleisti prie kompiuterio dirbant su savo projektais. Taip pat nemažai bendravau su mentore, kuri mane daug ko išmokė ir padėjo įgyvendinti užduotis. Šiek tiek laiko praleidau ir laboratorijoje, kur susipažinau ir tobulinau viename iš projektų figūruojančią testavimo sistemą“, – pasakoja T. Narbuntas.

Jo teigimu, nors tai ir nevyko dažnai, tačiau visos Aeromechanikos praktikantų grupės susitikimai su skyriaus vadovu, kuriuose jis pasakojo apie Kaliforniją, jos istoriją, buvo labai įsimintini ir emocionalūs.

„Aš nuo pirmadienio iki penktadienio dirbdavau, tačiau stengdavausi išnaudoti kiekvieną savaitgalį ir kur nors nuvykti. Pirmus du mėnesius dažnai vykdavome į paplūdimius ir į San Franciską. Taip pat buvome nuvykę į Los Andželą, South Lake Tahoe ir Josemičio nacionalinį parką“, – pasakoja D. Čelkys.

Reikšmingiausia – vėjo tunelio testo programa

Atsižvelgiant į tai, jog stažuotė NASA tyrimų centre yra unikali galimybė, kai iš visos Lietuvos aukštųjų mokyklų atrenkami tik patys geriausi, noro nestokojantys vaikinai džiaugiasi, jog yra tie, kurie turi galimybę pasidalyti savo įspūdžiais.

Nors darbas su moksliniais projektais suteikė daug įvairiausių patirčių, vis dėlto abu studentai vieningai sutaria, jog reikšmingiausia buvo praktinė užduotis, prisidedant prie vėjo tunelio testo programos ir tiriant miesto oro transportui taikytiną propelerių sistemą kartu su NASA mokslininkais.

Abu vaikinai tvirtina, kad ši 16 savaičių trukusi stažuotė labai praplėtė jų akiratį mokslinėje srityje. O tai, pasak jų, tikrai turės didelę naudą ateityje, nes leis kūrybiškiau pažvelgti į sprendžiamas problemas. Pasak T. Narbunto, NASA inžinieriai ir technologijos leido suprasti, kad viskas yra įmanoma.

„Man ši stažuotė padėjo apsispręsti, kokią magistrantūros kryptį pasirinkti. Tikrai žadu tęsti NASA tyrimų centre pradėtą projektą ir panaudoti jį kaip bakalauro baigiamąjį darbą, o gautas žinias pritaikyti KTU esančiame vėjo tunelyje“, – tvirtino KTU GIFTed Talentų akademijos narys, būsimasis inžinierius T. Narbuntas.

Svarbiausia – nenuleisti rankų

Visiems, norintiems pamatyti kaip viskas vyksta NASA tyrimų centre savomis akimis, vaikinai pataria niekada nenuleisti rankų.

„Į NASA iškeliauti man pavyko po antro bandymo MITA atrankoje. Nors po pirmojo bandymo buvo liūdna, tačiau antrą kartą teikdamas paraišką supratau, jog pirmasis bandymas mane daug ko išmokė. Taigi, nors vienintelė priežastis, dėl kurios galima bijoti, yra nesėkmė, drįstu teigti, jog netgi tokiu atveju galima daug išmokti. Na, o, jei tai dar nėra paskutinis kartas, kuomet galima bandyti, tai padaryti būtina – patekti tikrai įmanoma, o nepatekus bus lengviau dar kartą bandyti kitais metais“, – atvirauja T. Narbuntas.

Jo kolegos D. Čelkio teigimu, svarbiausia – nebijoti dalyvauti.

Per papildomas atrankas apie pusę kandidatų sudaro tie studentai, kuriems per pagrindinę atranką nepavyko patekti į akademiją.