Anot ministerijos pranešimo, tuo pradedamas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo antrasis etapas.

„Siekiant efektyviausio šalies oro gynybos sustiprinimo, Lietuvos kariuomenei bus perkama ir toliau plėtojama NASAMS sistema – šią savaitę pasirašyta įsigijimo sutartis su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Pasak ministerijos, naujai perkamos NASAMS sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir įsigyjami sistemos komponentai, atsarginių dalių ir įrankių paketas, operatorių ir techninio personalo apmokymas bei turimos ir įsigyjamos sistemų integravimas.

Planuojama, kad dalis antruoju etapu įsigytos NASAMS sistemos įrangos pasieks Lietuvą 2026 metais.

Pirmąjį NASAMS įsigijimo etapą Krašto apsaugos ministerija pradėjo vykdyti 2016 metais, sistema pasiekė Lietuvą 2020 metais, o baigus personalo rengimą sistema į Lietuvos kariuomenę sėkmingai integruota 2022 metais.

NASAMS yra plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema. Pasak KAM, ji visiškai atitinka Lietuvos gynybos pajėgumams keliamus reikalavimus. Trečios kartos oro gynybos sistemos yra skirtos įvairių tipų orlaivių, kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui.

Ministerija pažymi, kad toliau plėtojant NASAMS sistemą, Lietuva išlaiko „ne tik pilną turimos ir įsigyjamos sistemos suderinamumą, bet ir logistinį bei administracinį vientisumą, sistemos komponentų ir personalo pakeičiamumą“.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas spalio 11-12 dienomis Briuselyje dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime, kurio paraštėse vyksta ir Šiaurės grupės gynybos ministrų bei „Ramšteino formato“ Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikimai. Pastarajame trečiadienį pristatė Lietuvos paramos Ukrainai planus.

Pirmą kartą šiame susitikime dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Karinės paramos Ukrainai klausimas tampa valstybių vidaus politinių debatų dalyku, tačiau teikiama parama tebėra esminis Ukrainos gynybos veiksnys. Lietuva dėl paramos toliau laikysis savo įsipareigojimų – būsime su Ukraina iki pergalės“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuva oro gynybos NASAMS paleidiklius Ukrainai už 9,8 mln. eurų pirko iš norvegų įmonės „Kongsberg“.

KAM nuotr. 

A. Anušauskas taip pat priminė apie buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją.

„Dėkojame valstybėms, kurios prisidėjo ar svarsto prisidėti prie kuriamos koalicijos. Prioritetas šiuo metu yra išminavimo įranga, kurią galėtų padėti įsigyti Lietuva ir kitos šalys, mes šiam tikslui norime skirti nemenką dalį savo lėšų“, – teigė ministras.

Be to, Lietuva kartu su pavienėmis Europos Sąjungos valstybėmis Ukrainos kariuomenei užsakys 155 mm amunicijos.

Pasak Lietuvos ministro, jau pradėtas pasirengimas žiemai, todėl artimiausiu metu  Ukrainai bus perduota elektros generatorių ir kitų šaltajam sezonui reikalingų priemonių.

„Mes siūlėm (drauge pirkti NASAMS – BNS), ir partneriai siūlė. Jie rinkosi ir pasirinko vokiečius. Bet tai nedaro įtakos mūsų pasirinkimui, nes pas mus yra veikianti NASAMS sistema, ji yra gerai įvaldyta“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuva inicijavo antrąjį vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo etapą: papildomai pirkti ketinama NASAMS.

Šią karinę techniką šalies kariuomenė įsigijo ir jau naudoja nuo 2020-ųjų pabaigos.

„Šiuo metu turima NASAMS sistema jau yra integruota ir eksploatuojama Lietuvos kariuomenės, todėl papildomas NASAMS sistemos įsigijimas nesukeltų integravimo problemų. Be to, jau turima patirties dirbant su šia sistema, personalas apmokytas ir paruoštas dirbti su ja“, – nurodė ministerija.

Norvegijos įmonei „Kongsberg Defence and Aerospace“ pateikus galutinį pasiūlymą ir sėkmingai užbaigus derybas, KAM tikisi, kad sutartis galėtų būti pasirašyta iki šių metų pabaigos.

Iš Norvegijos įsigytos naujausios – III kartos oro gynybos sistemos – yra skirtos įvairių tipų orlaivių, kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui.

A. Anušausko teigimu, Latvija ir Estija prie Lietuvos nusprendė nesijungti ne tik šį kartą, bet ir pirmąjį kartą perkant NASAMS.

„Mes jiems siūlėme, jie pradžioje sutiko, o paskui pasakė, kad pinigų nėra“, – kalbėjo ministras.

Estija ir Latvija šią savaitę pasirašė bendrą susitarimą už maždaug 1 mlrd. eurų iš vokiečių gamintojo „Diehl“ pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T SLM.

„Nuo NASAMS ginkluotės gavimo iki kovinių šaudymų, buvo nueitas nemažas kelias. Baterijos personalas buvo apmokytas naudoti ir aptarnauti sistemą, parengta reikalinga mokymo ir karinio rengimo dokumentacija, kariai buvo rengiami ir kaupė patirtį pratybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – sakė Oro gynybos bataliono vadas Andrius Konovalovas.

Pasak pranešimo, NASAMS kovinio šaudymo pratybų planavimas užtruko pusantrų metų.

„Po kovinio šaudymo mokymų galime drąsiai teigti, kad Lietuvos oro gynybininkai yra tikri profesionalai ir yra pasiruošę nedelsiant įvykdyti visas jiems patikėtas užduotis", – konstatavo pulkininkas leitenantas.

 I. Budzeikaitės / LAK nuotr. 

Dvišalės Lietuvos ir Norvegijos kovinio šaudymo pratybos „Sidabrinė jungtinė strėlė" (angl. Silver Joint Arrow) prasidėjo pirmadienį ir baigsis penktadienį.

Kovinių šaudymų metu Lietuvos ir Norvegijos kariai šūvius kovinėmis raketomis atliko į virš Norvegijos jūros judančius taikinius, imituojančius priešišką orlaivį. Koviniai šūviai buvo atliekami tamsiu paros metu.

2020 metais iš Norvegijos įsigytos naujausios – III kartos oro gynybos sistemos – yra skirtos įvairių tipų priešiškų orlaivių, kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui. Pasak kariuomenės, trečios kartos NASAMS naudotojai šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojos Norvegijos kariuomenės.

Pati sistema susideda iš kelių komponentų: ugnies valdymo centro, radaro, elektrooptinio sensoriaus, paleidiklio ir paleidiklio ryšių vadaviečių. Pagrindinis ir pats svarbiausias yra ugnies valdymo centras, veikiantis nuotoliniu būdu ir užtikrinantis pačios raketos paleidimą.

Antrasis komponentas – radaras – sistemos „akys“, matančios taikinius, ir galiausiai paleidiklis – šešias raketas talpinantis ir 360 laipsnių kampu veikiantis konteineris, kuris atlieka kovinį šūvį į taikinį.

 I. Budzeikaitės / LAK nuotr. 

NASAMS sistemos specialistų rengimas buvo pradėtas Norvegijoje, pagal Norvegijos kariuomenės ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ gamyklos sudarytą metodiką ir programas. Vėliau personalo rengimas buvo perkeltas į Lietuvą, kur drauge su norvegų specialistais, kariai tęsė darbą Oro gynybos batalione.

„Du vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS raketų paleidimo įrenginiai bus visiškai paruošti tam, kad Ukrainos kariuomenė galėtų juos integruoti į jau turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant šiuo metu Ukrainoje naudojamų Norvegijos ir JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą“, – įraše feisbuke teigė Arvydas Anušauskas.

„Sutarties vertė – apie 9,8 mln. eurų“, – pridūrė jis.

„Todėl, kad tiek pinigų“

Vėliau trečiadienį ministras žurnalistams pabrėžė, kad perduodamos ne pilnos sistemos, o tik raketų paleidėjai.

„Čia nėra visa sistema, o papildomi paleidimo įrenginiai, kuriuos galima bus integruoti į jau veikiančias sistemas, nes visa sistema savyje turi radarus, ugnies valdymo centrą, daug kitų dalykų“, – sakė A. Anušauskas.

Paklaustas, kodėl perduodami tik paleidėjai, ministras teigė, jog „todėl, kad tiek pinigų“.

„Tai yra svarbu, nes ukrainiečiai paskutiniame Ramšteine oro gynybos sistemų poreikį statė į pirmą vietą, gavome ir iš ministro atskirai laišką“, – kalbėjo jis.

Čia nėra visa sistema, o papildomi paleidimo įrenginiai, kuriuos galima bus integruoti į jau veikiančias sistemas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, NASAMS paleidimo sistemas Ukrainos kariuomenei planuojama perduoti per tris mėnesius. Ji taip pat nurodė, kad Norvegijos gynybos ministerija papildomai prisidės dovanodama NASAMS raketų paleidimo sistemų palaikymo įrangą.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS yra naudojamos ir Lietuvos kariuomenėje.

Gynybos resursų agentūra sutartį su karinės įrangos gamintoju „Kongsberg“ pasirašė antradienį. Apie sistemų perdavimą Ukrainai tos pačios dienos vakarą pranešė prezidentas Gitanas Nausėda, su šiomis žiniomis išvykęs vizito į Kyjivą.

Paramos Ukrainai planas

Anot KAM, Ukrainai taip pat bus perduota dešimt šarvuotų transporterių M113.

„Bendras Lietuvos perduotas šių šarvuotųjų transporterių skaičius pasieks 72“, – teigė A. Anušauskas.

Be kita ko, 2023 metams Lietuva užsakė pagaminti Ukrainai 12,5 mln. šovinių, iš kurių 2,5 mln., anot ministro, bus perduoti artimiausiu metu.

„Netrukus bus perduota ir tūkstančiai vienetų prieštankinės amunicijos granatsvaidžiams“, – rašė jis.

A. Anušausko teigimu, bendra Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai „jau peržengia 500 mln. eurų ribą“.

Kaip nurodoma pranešime, ministerija taip pat įsipareigojo tęsti paramą Ukrainai ilguoju laikotarpiu – parengtas karinės paramos planas numato mažiausiai 200 mln. eurų vertės paramą 2024–2026 metais.

„Mes detalių neteikiame. (...) Čia, pabrėžiu, yra gryna parama, pinigai iš biudžetinių lėšų. Tai nėra įvertinimas perduodamos technikos, kas irgi neatmestina gali būti. Tai išimtinai nauji dalykai, kurie užsakomi ir perkami“, – kalbėjo ministras.

Šią pažangią sistemą naudoti ketvirtadienį treniruojasi Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, dalyvaujantys antrą savaitę vykstančiose tarptautinėse pratybose „Geležinis vilkas 2023-I“ su Lietuvos ir sąjungininkų kariniais vienetais.

Oro gynybos batalionas pratybose taip naudojasi apžvalgos radarais „Giraffe MkIV“, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis RBS-70.

Pasak Lietuvos kariuomenės, oro gynybos sistema NASAMS yra laikoma viena efektyviausių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, kurios pagrindiniai uždaviniai yra rajonų, strateginių objektų bei manevrinių vienetų parama ir apsauga nuo antpuolių iš oro.

2020 metais iš Norvegijos įsigytos naujausios – III kartos oro gynybos sistemos NASAMS yra skirtos įvairių tipų priešiškų orlaivių kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui.

Pati sistema susideda iš kelių komponentų: ugnies valdymo centro, radaro, elektrooptinio sensoriaus, paleidiklio, radarų ir paleidiklio ryšių vadaviečių.

Pasak NASAMS baterijos vado, pagrindinis ir pats svarbiausias yra ugnies valdymo centras, veikiantis nuotoliniu būdu ir užtikrinantis raketos paleidimą. Antrasis komponentas – radaras – sistemos akys, matančios taikinius ir galiausiai paleidiklis – šešias raketas talpinantis ir 360 laipsnių kampu veikiantis konteineris, kuris atlieka kovinį šūvį į priešišką taikinį.

Pratybose „Geležinis vilkas 2023-I“ NASAMS padalinys yra valdomas aukštesnio vieneto – Valdymo ir pranešimų centro (angl. Control and Reporting Centre, CRC) ir  vykdo Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ atsakomybės rajono, oro erdvės gynybą bendroje paramoje.

Per Maskvos pajėgų atakas, įskaitant pastarojo mėnesio smūgius panaudojant iranietiškus dronus, buvo sunaikinta maždaug 40 proc. Ukrainos elektros stočių, tad vyriausybė ragina šalies gyventojus kuo labiau taupyti elektrą.

Kyjivą kone visą mėnesį pirmadieniais drebino intensyvios rusų atakos, bet šį pirmadienį oro pavojaus sirenos tylėjo, gyventojai užsiėmė įprastais darbais.

Apsiniaukusiu ir ūkanotu oru – kaip dabar Kyjive – sunkiau vykdyti atakas raketomis ir žemai skraidančiais dronais, sako kariniai stebėtojai.

„Tiesą sakant, [atakuojama] ne tik pirmadieniais; jau aštuoni mėnesiai žinome, kad tai gali vykti kasdien, ir prisitaikėme. Dėl to savo rutinos nekeisiu. Ateinu į darbą... Kaip ir bet kurią kitą dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų Kyjivo gyventoja Aliona Plech.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį paskelbė, kad Ukraina gavo oro gynybos sistemų NASAMS ir „Aspide“, pridedamų prie Vokietijos tiekiamų ginklų.

„NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė O. Reznikovas.

„Toliau šaudysime į mus atakuojančius priešo taikinius. Dėkojame savo partneriams: Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, – pridūrė O. Reznikovas.

Per Rusijos pastarųjų savaičių atakas daug kur Ukrainoje buvo nutrauktas elektros tiekimas, visoje šalyje ribojamas energijos vartojimas. Sostinės pareigūnai taip pat paprašė gyventojų ir kompanijų sumažinti suvartojimą.

Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį.

Įtempta padėtis

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl miesto gyventojų aprūpinimo energija išlieka „įtempta“, ir paragino sostinės gyventojus riboti elektros energijos naudojimą piko valandomis.

„Prašome visų regiono gyventojų palaikyti energetikų kovą energetikos fronte“, – rašoma platformoje „Telegram“.

Šie prašymai pasirodė kitą dieną po to, kai Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl galimo visiško elektros dingimo sostinėje ir sakė, kad miesto valdžia rengiasi „įvairiems scenarijams“, net ir blogiausiems.

Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pirmadienį sakė, kad per pastarąsias 24 valandas Rusija paleido keturias raketas ir įvykdė daugiau kaip 24 aviacijos smūgius visoje Ukrainoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka sakė, kad Rusijos iš dalies kontroliuojamoje Zaporižios srityje per rusų vykdytą apšaudymą žuvo vienas žmogus, o Sumų regione – dar vienas.

Dieną prieš šias atakas Rusijos primesta Chersono srities administracija pareiškė, kad per Kyjivo pajėgų atakas buvo nutrauktas elektros tiekimas srities centrui Chersonui.

Tačiau pirmadienį pareigūnai sakė, kad elektros tiekimas šiame mieste vėl iš dalies atnaujintas ir kad „visa itin svarbi infrastruktūra“ vėl aprūpinama. Chersono miesto link Ukrainos pajėgos pamažu stumiasi jau kelios savaitės.

Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą pietuose, Maskvos okupacinės pajėgos Chersone pažadėjo paversti miestą „tvirtove“.

Rusų pajėgos jau kelios savaitės organizuoja civilių išvežimą iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

Ministras Artis Pabrikas pabrėžė, kad Latvijoje kartu su NATO sąjungininkais pradėta formuoti tarptautinė brigada, o modernių oro gynybos sistemų dislokavimas Ispanijos ryžtu aiškiai patvirtina, kad Latvijos gynyba ir saugumas atitinka viso NATO aljanso interesus.

Kartu su priešlėktuvinių raketų baterija į Latviją atvyko 85 Ispanijos kariai, kurie papildė maždaug pusšimtį šios NATO narės asmenų karinį kontingentą Baltijos valstybėse.

Pasak V. Rupšio, Lietuva labai vertina Norvegijos indėlį užtikrinant regiono saugumą ir apginamumą. Norvegija operatyviai sureagavo į Rusijos karą prieš Ukrainą ir pasikeitusią saugumo situaciją rytiniame Aljanso flange bei padidino savo karių skaičių NATO priešakinių pajėgų batalione, atsiųsdama papildomą mechanizuotų pėstininkų būrį su karine technika ir pratęsdama savo pajėgų rotaciją Lietuvoje.

„Lietuvos bendradarbiavimas su Norvegija prasidėjo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva visuomet jautė didžiulę Norvegijos paramą, ypač dabartiniu metu. Norvegijos karių buvimas Lietuvos teritorijoje ir jų įsipareigojimas mūsų saugumui yra ypatingai svarbus, nes mes turime ne tik stiprų, aukštos kovinės parengties sąjungininką, bet ir tikrą draugą. Kartu mes esame stiprūs“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Kariuomenės nuotr.

Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, aptariant geopolitinę situaciją ir regiono saugumo iššūkius, V. Rupšys pabrėžė, kad visiems aišku, jog, jeigu kažkas nuspręstų užimti mūsų teritoriją, mes ginsimės kartu su savo sąjungininkais. Lietuva pasitiki Norvegija ir kitais sąjungininkai bei didžiuojasi priklausydama NATO šeimai.

Vizito metu kariuomenės vadas Andøya poligone stebėjo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS kovinio šaudymo pratybas, kuriose buvo naudojamas naujos kartos paleidėjas „High Mobility Launcher“ (HML) ir atliekamas naujo ginklo mobilumo bei greito parengimo kovai galimybių vertinimas, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Gegužę, pasibaigus generolo leitenanto Valdemaro Rupšio vizitui šiame poligone, įvyks kovinio šaudymo pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos karinių oro pajėgų kariai. Šiose kovinio šaudymo su NASAMS sistemomis pratybose Lietuvos kariai dalyvaus ir kitąmet.

NASAMS sistemų perdavimas Lietuvai, įsisavinimas ir integravimas į mūsų šalies gynybinius pajėgumus yra vienas iš trijų pagrindinių pastarojo meto Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektų, vykdomas bendradarbiaujant kartu su Norvegija. Prieš dvejus metus Lietuvai perdavusi NASAMS sistemas, Norvegija šiuo metu aktyviai prisideda ir ruošiant bei apmokant Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono specialistus.

Nuo pat dislokavimo Lietuvoje pradžios 2017 m. Norvegijos kariai kartu su sunkiąja karine technika nuolatos rotuojasi priešakinių NATO pajėgų bataliono sudėtyje. Šios valstybės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai ne kartą vykdė Baltijos oro policijos misiją ir saugojo Lietuvos, Latvijos bei Estijos oro erdvę.

Intensyvus dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, glaudūs ryšiai sieja Lietuvos ir Norvegijos karines jūrų ir oro pajėgas. Iš Norvegijos Lietuva įsigijo karinius patrulinius laivus. Šios valstybės pastangomis sustiprinta Lietuvos oro gynyba, dar 2004 m. perduodant oro gynybos sistemas RBS-70 ir radarus, kurie naudojami iki šiol.

Tarpusavyje bendradarbiauja abiejų šalių specialiųjų operacijų pajėgos. Šių pajėgų kariai dalyvauja bendrose tarptautinėse pratybose Lietuvoje, Norvegijoje bei kitose šalyse – „Liepsnojantis kalavijas“ (angl. „Flaming Sword“), „Šaltas atsakas“ (angl. „Cold Response“), „Tundra“, „Trišakio jungtis“ (angl. „Trident Junction“) bei krovinių desantavimo pratybose. Vykdomas oro atakų vadovų (JTAC) rengimas.