Kaip pranešė NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (eFP) atstovai, ceremonijoje kariai ir karės iš septynių valstybių pratęsė nusistovėjusią tradiciją: ankstesnės šių pajėgų ir kitų NATO misijų rotacijos taip pat atlikdavo šį iškilmingą veiksmą.

Kovinės grupės karės ir kariai patys suprojektavo ir iš lietuviško ąžuolo pagamino kiek didesnį nei žmogaus ūgio kryžių su puošyba ir užrašais.

Tarptautinio bataliono vadovas Marco Maulbeckeris (Markas Maulbekeris) pabrėžė Kryžių kalno, kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolio, reikšmingumą, sakydamas, kad jau prieš šimtmečius čia stovėjo „pylimais ir palisadais (gynybinėmis tvoromis – BNS) apsaugota pilis, kurioje lietuviai gynėsi nuo kryžiuočių“.

Tikrą draugą pažinsi nelaimėje!

„Nors daugelis iš mūsų neišpažįsta krikščionybės, mes esame čia ir dabar Kryžių kalne. Mes esame čia dėl mums visiems būdingo taikos troškimo, kuris visuotinai vienija įvairių tikėjimų žmones“, – vėlesnėje ceremonijos dalyje Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje sakė M. Maulbeckeris.

Iškilmėse dalyvavo Norvegijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Čekijos ir Vokietijos kariai iš NATO priešakinių pajėgų bei Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariai.

Pasak M. Maulbeckerio, karių kryžius „nėra vienos tautos kryžius, tai yra valstybių sienas peržengiančios draugystės simbolis“.

„Todėl šalia kiekvienos daugiatautėje kovinėje grupėje atstovaujamos šalies vėliavos tos šalies kalba ant kryžiaus išgraviruotas užrašas „Taika“. Įspūdingas ir lotyniškas užrašas ant kryžiaus: „Tikrą draugą pažinsi nelaimėje!“, – sakė karininkas.

Kryžių kalną Šiauliuose kasmet aplanko piligrimai ir turistai iš daugelio šalių. Čia pastatyta daugiau kaip 100 tūkst. kryžių mirusiesiems atminti, užtarimo maldoms įtvirtinti ir įvairiausioms kitoms progoms – nuo mažiausio kryželio iki didžiausio stovinčio kryžiaus.

2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui vadovauja Vokietija, šiuo metu kovinę grupę sudaro apie 1600 karių.

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje šiemet vasarį, NATO nusprendė didinti karių skaičių Baltijos šalyse. Vokietijos ir Lietuvos vadovai birželį sutarė dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai, rugsėjo pradžioje į  Lietuvą atvyko apie 100 pirmųjų šios brigados karių ir keliasdešimt technikos vienetų, skirtų vadovavimui, apsaugai, ryšiams, žvalgybai ir logistikai.