Valstybės įmonė „Oro navigacija“ šią savaitę paskelbė rinkos konsultaciją prieš atrenkant konsultantus teisinės bazės kūrimui, nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale. Konsultantų paslaugų konkursą numatoma skelbti kitų metų pradžioje.

„Bepiločių orlaivių skrydžių skaičius auga kasdien. Siekiant užtikrinti, kad belipotės skraidyklės nekeltų pavojaus skrydžių saugai, o jų naudotojai žinotų, kaip teisėtai juos naudoti, „Oro navigacija“ inicijuoja teisės aktų peržiūrą“, – komentare BNS teigė įmonė.

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas teigė, kad šį mėnesį su „Oro navigacijos“ atstovais aptarė galimus pokyčius. Pasak jo, nors saugumas yra pagrindinis prioritetas, kai kurie dabartiniai reikalavimai atrodo pertekliniai.

„Susirinkime išsakiau pastabą, kad šiandien mes tą oro erdvę galbūt per griežtai įvertiname (...) Ar reikėtų apribojimus daryti, jeigu savo kieme pakyli ne aukščiau savo namo stogo ar medžių viršūnių? Kad kažkam sutrukdys, tikrai nėra jokio pavojaus“, – BNS sakė A. Gedvilas.

Ar reikėtų apribojimus daryti, jeigu savo kieme pakyli ne aukščiau savo namo stogo ar medžių viršūnių?

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto mokslininkas Domantas Bručas sako, kad šiuo metu Lietuvoje stinga sistemingų taisyklių ir būtų pravartu kuo greičiau tokias turėti, jos svarbios ir verslui. 

„Vieningo europinio reglamentavimo kol kas dar nėra, žada kokius penkerius metus. Iš esmės, visas reglamentavimas nacionalinis. Kiekvienas sugalvoja, ką patys nori, kiekvienas pats sau, viskas yra labai padrika (...) Verslui gana sudėtinga investuoti, nes nėra aiškių taisyklių“, – BNS sakė D. Bručas.

„Oro navigacijos“ teigimu, esamos tvarkos peržiūra bei naujų teisės aktų projektų parengimas nustatytų bepiločių orlaivių naudotojų bei kitų suinteresuotų šalių teises, pareigas ir atsakomybes, prisidėtų prie skaidrios verslo aplinkos. Tobulinti teisinę bazę įpareigoja ir Europos Sąjungos (ES) reglamentai.

Pasak A. Gedvilo, keičiant reguliavimą, daug kas iš tiesų priklausys nuo ES priimtų sprendimų. 

„Manau, kad tas bendras supratimas (Lietuvoje – BNS) yra, tiktai vėlgi toks dalykas: šiandien mes nelabai galime daryti įtaką toms direktyvoms, kurios ruošiamos iš Europos Sąjungos. Jos jau praktiškai paruoštos ir mes norime to ar nenorime, bet turėsime jų laikytis. Jau kokios jos bus, tokios bus. Gal kažkokie pakeitimai bus leidžiami“, – sakė A. Gedvilas.

D. Bručas atkreipė dėmesį, kad kol kas pasaulyje užfiksuota nedaug nelaimingų susidūrimo su bepilotėmis skraidyklėmis incidentų. Vis dėlto dalis jų naudotojų elgiasi neatsakingai.

„Viena esminių problemų, kuri dabar yra minima, kad bepilotės skraidylės naudojamos neatsakingai: šalia oro uostų, oro uostuose. (...) Manau, kad reglamentavimas čia nelabai kažką pakeis – žmogus, kuris bando skristi oro uosto zonoje, dažniausiai pats supranta, ką daro“, – sakė D. Bručas.

Anot jo, esama ir problemos, kad tam tikrose vietovėse susidūrimo vengimas užtikrinamas tik vizualiai. Kaip vieną iš išeičių ekspertas mato naujų technologijų diegimą, gerinant skraidymo aparatų vienas kito aptinkamumą.

„Tai gerokai padėtų, bet kadangi aviacija inertiška, labai konservatyvi, niekas nenori tų technologijų taikyti“, – sakė D. Bručas.

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas A. Gedvilas užsiminė, kad Lietuvoje planuojama nauja aparatų sekimo sistema.

„Ji tikriausiai naudos paprastą SIM kortelę, programėlę, kurioje galėsime labai greitai pažymėti savo skridimo vietą ir tuo pačiu galėsime matyti, ar ten niekas daugiau neskraido. (...) Jau prieš penkerius metus buvome padarę pirmuosius praktinius skridimus“, – tvirtino A. Gedvilas.

Mokslininkas D. Bručas, paklaustas apie bepiločių skraidyklių pritaikymo galimybes, teigė, kad jos praktiškai beribės: kur tik galima efektyviai išnaudoti oro erdvę, ten bepiločiai aparatai gali būti naudingi, – nuo ryšio bokštų ar elektros oro linijų iki miškų patikros.

„Oro navigacija“ pažymi, kad dabar bepiločių skraidyklių naudojimo tvarką reglamentuoja Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, kurias nustato Lietuvos transporto saugos administracija. Neskraidymo zonos yra nustatytos susisiekimo ministro įsakymu, papildomai egzistuoja karinės ir savivaldybių nustatytos zonos, kuriose uždrausta skraidyti.

Darbo partijos frakcijos nariai Seime užregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma nustatyti atsakomybę už bepiločių orlaivių, vadinamų dronais, naudojimo taisyklių pažeidimus.

„Darbiečiai“ pažymi, kad Civilinės aviacijos administracija yra parengusi ir patvirtinusi Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo bei Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, kuriose numatyti bepiločių orlaivių naudojimo reikalavimai, skrydžių vykdymo jais sąlygos ir tvarka, šiems orlaiviams taikomi techniniai reikalavimai, atitinkamų leidimų suteikimo tvarka, bet nėra nustatyta atsakomybė už taisyklių pažeidimus.

„Taigi, atsižvelgiant į bepiločių orlaivių daugėjimą,  taip pat su jais susijusių avarijų ir incidentų padažnėjimą, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtose taisyklėse nustatytų reikalavimų. Be to, planuojame teikti pasiūlymus dėl bepiločių orlaivių pilotų registravimo“, - pranešime spaudai teigė Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma papildyti nuostatomis, jog už Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių pažeidimą orlaivio vadui būtų skirta bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, o Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas užtrauktų baudą nuo šimto iki penkių šimtų eurų, numatant galimybę konfiskuoti bepilotį orlaivį.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) balandžio 11 d. suderino suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo naudojimo taisykles, kurios buvo parengtos atsižvelgus į potencialių terminalo naudotojų ir reguliuojančių institucijų pateiktas pastabas. 

Taisyklės atitinka geriausią europinę praktiką ir pirmaujančių terminalų operatorių patirtį. Kaip skelbta anksčiau, taisyklėse įtvirtinta Europos Sąjungoje įprasta, vadinamoji trečiųjų šalių prieiga (angl.ThirdParty Access). Tai reiškia, kad dujų tiekėjai taisyklėse nustatyta tvarka galės rezervuoti SGD terminalo išdujinimo ir SGD perkrovos pajėgumus bei tiekti dujas Lietuvos ir kitų valstybių dujų vartotojams.

Bendrovės valdybai patvirtinus su VKEKK suderintų taisyklių pagrindines sąlygas ir taisykles patvirtinus AB „Klaipėdos nafta“ generaliniam direktoriui, bendrovė paskelbs taisykles ir pradės SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą.

„Šio dokumento (taisyklių) svarba ir kompleksiškumas yra toks pat svarbus, kaip ir paties laivo-saugyklos ir viso terminalo statyba, kadangi be suderintų taisyklių negalima terminalo eksploatacija ir pajėgumų skirstymas. Tai išties titaniškas darbas, kuris „Klaipėdos naftos“ specialistų buvo pradėtas kuo anksčiau. Visa tai buvo daroma siekiant užtikrinti terminalo veiklos pradžią vos nusėdus statybų dulkėms. Be to, savanoriškai paskelbėme rinkos konsultaciją, siekdami išlaikyti kuo didesnį skaidrumą bei terminalo patrauklumą būsimiems jo naudotojams, kurie turėjo galimybę pareikšti pastabas“, - sakė Rokas Masiulis, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Planuojama, kad pirmosios sutartys su SGD terminalo naudotojais bus pasirašytos birželio-liepos mėnesiais, o pajėgumai bus skirstomi kiekvienais metais.

SGD terminalo tinklalapyje www.sgd.lt nuolatos bus viešai skelbiami terminalo pajėgumai, kuriuos bus galima įsigyti esant poreikiui ir atsižvelgiant į terminalo techninįpajėgumą.

SGD terminale išdujintos dujos bus tiekiamos per gamtinių dujų perdavimo sistemą vartotojams. O perkrautos suskystintosios gamtinės dujos – į SGD bunkeriavimo laivus ar mažesnius SGD dujovežius galės būti toliau transportuojamos į aplinkinius uostus.

Terminalas veiklą pradės šių metų pabaigoje, todėl dar 2013 m. gruodžio pradžioje pradėtas ilgas ir intensyvus viešas derinimo procesas su rinkos dalyviais ir reguliatoriumi – paskelbta rinkos konsultacija, pradėtos derinti taisyklės, kurios bus skelbiamos VKEKK tinklalapyje ir SGD terminalo tinklalapyje www.sgd.lt.

Primename, jog SGD terminalo projektą įgyvendinanti AB „Klaipėdos nafta“ vykdo terminalo operatoriaus funkcijas pagal LR Vyriausybės 2013 m. lapkričio mėnesio nutarimą.

Valstybei priklauso 72,32 proc.  „Klaipėdos naftos“ akcijų.